Bažnyčia: mano ar mūsų?

Liepos 30 d. vykusiame Pagėgių savivaldybės tarybos posėdyje patikslintas biudžetas ir Pagėgių Šv. Kryžiaus katalikų parapijai paskirta 101 000 eurų. Posėdyje dalyvavusiam svečiui – Pagėgių parapijos klebonui Vytautui Gedvainiui – teko ne tik padėkoti vietos politikams už finansinę paramą, bet ir išgirsti šiai paramai nepritarusiųjų argumentus, esą lėšų trūksta švietimo įstaigoms, skoloms grąžinti ir palūkanoms mokėti, kitoms reikmėms…

Natkiškių seniūnijoje kapitališkai suremontuota Ropokojų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia per pamaldas vos sutalpina gausų būrį tikinčiųjų.
Sigito Stonio nuotr.

Nepaisant kritikos
Nepaisant posėdyje išsakytos kritikos ir nepritarimo, dauguma Pagėgių savivaldybės tarybos narių balsavo už tai, kad Pagėgių parapijai būtų paskirta 101 000 eurų.
Pagėgių savivaldybės administracijos direktorė Dainora Butvydienė šia tema susidomėjusiam „Pamario“ laikraščiui greitai pateikė tikslą informaciją, kada ir kurios to krašto religinės bendrijos bei jų bendruomenės gavo finansinę paramą iš Savivaldybės biudžeto.
Finansų skyriaus vyr. specialistės Marijos Kuzmarskienės parengtame rašte nurodyta, kad 2012-2015 metais programai „Apeigų paslaugų gerinimas religinėms bendrijoms ir jų bendruomenių nariams Pagėgių savivaldybėje“ skiriamas biudžeto lėšas skirsto Savivaldybės taryba, priimdama konkrečius sprendimus. 2012 ir 2013 metais minimos programos lėšų neskirta niekam. 2014 metais Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijai paskirtsa 300 tūkst. Lt, Rukų evangelikų liuteronų bažnyčiai (iš Privatizavimo fondo) – 1500 Lt, Žukų evangelikų liuteronų bažnyčiai – 28 000 Lt.
Šiais metais Pagėgių savivaldybės taryba nusprendė skirti: Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijai – 101 tūkst. eurų, Rukų evangelikų liuteronų bažnyčiai – 400 €, Rukų katalikų bažnyčiai – 1267 €, Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčiai – 533 €, Vilkyškių katalikų bažnyčiai – 1900 €.
Iš ES fondų
Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys, vadovavęs vietos veiklos grupei „Pagėgių kraštas“, redakcijai pateikė papildomos informacijos apie europinę finansinę paramą krašto religiniams statiniams tvarkyti. Mat VVG „Pagėgių kraštas“ strategijoje numatė finansuoti kaimo atnaujinimo (infrastruktūros) projektus, jiems priskiriama ir bažnyčių tvarkymas.
Pristatome penkis iš VVG „Pagėgių kraštas“ europinių lėšų finansuotus projektus.
162 727 Lt išleista Rukų Šv. Antano Paduviečio parapijos bažnyčios kapitaliniam remontui: visiškai atnaujintas bažnyčios pastatas.
306 525 Lt teko Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčiai kapitališkai suremontuoti. Po Antrojo pasaulinio karo ši bažnyčia buvo paversta grūdų sandėliu. Vėliau per išdaužytus langus čia skraidė balandžiai. Tik atgimimo metais vokiečių iniciatyva imta gręžtis į šį apleistą pastatą kaip į tikinčiųjų namus. Labai pamažu bažnyčia tapo panaši į tokią, kokia yra dabar.
2012 m. restauruotoje bažnyčioje vyko iškilmės: čia sugrįžo tikintieji ir prasidėjo įdomus gyvenimas. Dabar Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje vyksta bažnytinės muzikos koncertai: atvyksta garsių solistų, vargonininkų, kitokių muzikantų. Į vargonų muzikos koncertus čia prisirenka pilnutėlė bažnyčia žmonių. Bažnyčioje rengiamos dailės kūrinių parodos.
324 386 Lt teko Natkiškių seniūnijos Ropkojų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kapitaliniam remontui: šis kultūros paveldo pastatas yra per 275 kvadratinių metrų ploto.
67 191 Lt teko Rukų Šv. Antano Paduviečio parapijos bažnyčios teritorijai sutvarkyti: išvirtusi sena tinklo tvora pakeista nauja metaline 161 metro ilgio su dvivėriais vartais. Priėjimas prie bažnyčios išgrįstas betoninėmis trinkelėmis, visa teritorija padengta dirvožemiu, suformuota veja.
657 882 Lt buvo skirta Vilkyškių Šv. Onos katalikų bažnyčios ir varpinės pastatams sutvarkyti. Atidengti bažnyčios pamatai, kapitališkai suremontuotos pažeistos vietos, įrengta pamatų ir cokolio hidroizoliacija, drenažo ir lietaus vandens surinkimo sistemos. Pastato išorės tinkas pakeistas struktūriniu, sutvarkytos stogo konstrukcijos, užklota nauja stogo danga, pakeisti langai ir durys. Kapitališkai suremontuotos vidaus sienos, lubos, laiptai, paklota nauja grindų danga, atnaujinta elektros instaliacija. Varpinės pastato išorinės sienos iš naujo nutinkuotos, nudažytos, pakeista stogo danga, langai, įvestas elektros įvadas ir pakeista elektros instaliacija, įrengta apšvietimo sistema, šviestuvai, taip pat varpinės pastato šildymas. Bažnyčios teritorija apjuosta nauja tvora, šventoriuje tinkelėmis išgrįsti takai.
Tačiau šioje bažnyčioje dar trūko vidaus baldų, altoriaus. 2013 m. liepą, kai Vilkyškiuose vyko miestelio šventė, o Vilkyškių pieninė minėjo 20 m. veiklos sukaktį, sulaukė gausybės sveikintojų ir svečių, pasklido naujiena. Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius įmonės sveikintojų paprašė vietoj dovanų aukoti bažnyčiai pinigų. Padovanoti per 40 tūkst. Lt buvo atiduoti bažnyčiai. Dar keliolika tūkstančių litų suaukojo tikintieji. Bažnyčioje radosi altorius, suolai.
„Pamario“ žurnalistai dalyvavo iškilmėse, kai Vilkyškių parapijos tikintieji susirinko į tarsi visiškai naują bažnyčią. Tegalime priminti, kad žmonės buvo laimingi ir neslėpė džiaugsmo, kad ir per šalčius dabar galės melstis gražiai sutvarkytoje ir šiltoje bažnyčioje.
Šilutėje
Pasidomėjome, kiek lėšų bažnyčioms yra paskyrusi Šilutės r. savivaldybė. Administracijos direktorius Sigitas Šeputis informavo, kad nei šiemet, nei pernai bažnyčioms biudžeto lėšų neskirta. „Buvo paremta, bet gana senokai“, – sakė S. Šeputis, matyt, prisiminęs Savivaldybės paramą tvarkant Švėkšnos katalikų, Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčias ir kitas. Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Janina Valienė irgi patvirtino, kad bažnyčios bebuvo remtos gana senokai.
Diskutuokime
Ar savivaldybės turėtų skirti bažnyčioms biudžeto lėšų?
Primename, kad ir ES fondų lėšos įskaičiuojamos į valstybės biudžetą. Prie šios temos dar sugrįšime. Laukiame nuomonių ir komentarų, juos skelbsime „Pamario“ laikraštyje.
Būtume dėkingi, jeigu savo argumentų pateiktų dvasininkai, savivaldybių vadovai, tarybų nariai, tikintieji ar netikintieji įvairių pažiūrų, įsitikinimų bei įvairaus amžiaus žmonės. Rašyti: stase@litera.lt Neetiški, nekorektiški komentarai nebus viešinami.

Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 76

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuo COVID-19 jau paskiepytas kas penktas šalies gyventojas

Padidinus vakcinacijos tempus Lietuvoje bent viena vakcinos doze jau pavyko paskiepyti 19,5 proc. visuomenės, t. y. beveik kas penktą šalies gyventoją. Vyresnių nei 65 metų gyventojų vakcinuota daugiau nei pusė – 53 proc. Nors savivaldybės nepanaudotas vakcinas jau gali siūlyti žemiau esančios prioritetinėms grupėms, balandžio mėnesį pagrindinis prioritetas yra skiriamas senjorų vakcinacijai. Vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai yra registruojami skiepijimui bet kuria jų pageidaujama vakcina. Nesulaukus kvietimo, senjorai raginami patys kreiptis į savo savivaldybę detalesnei informacijai ir pasinaudoti valstybės

Nuo pirmadienio atsiveria daugiau parduotuvių, kino teatrai, leidžiami renginiai

Nuo pirmadienio Vyriausybės sprendimu veiklą gali atnaujinti parduotuvės, veikiančios prekybos centruose, kino teatrai, leidžiami renginiai. Prekybos centruose, kuriuose veiklą vykdo daugiau nei viena parduotuvė ar vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos centro ar kitos prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą prekybos centro, turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip

Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškariu 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas profesorius Juozas Skirius: Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad šiuo metu valstybės skola išaugusi iki neįprasto lygio, tačiau esą nereikėtų tuo gąsdintis. Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje valstybės skola siekė 24,8 mlrd. eurų arba beveik 51 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak G. Šimkaus, Lietuvos skola nesiekia Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP) ir yra mažesnė nei kitose euro zonos valstybėse. Įdomu, kad 2019-aisiais mūsų šalies skola siekė

Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolių

Elektrinis paspirtukas – puikus sprendimas, norint greitai ir saugiai nukeliauti netolimą atstumą. Vis dėlto tai yra transporto priemonė, todėl jai galioja Kelių eismo taisyklės. Draudikai pastebi, kad kasmet daugėja važiuojančiųjų paspirtukais sukeltų eismo įvykių.  Žala kasmet didėja  „Elektriniai paspirtukai, kuriems nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, gali važiuoti iki 25 kilometrų per valandą greičiu, todėl jais paprasta aplenkti dviratininkus ir pėsčiuosius, tačiau vienas neatsargus manevras gali sukelti pavojingą situaciją. Su paspirtukais susijusias žalas fiksuojame jau keletą metų. 2019 metais tokių žalų buvo 140,

Taip pat skaitykite