Bažnyčia: mano ar mūsų?

Liepos 30 d. vykusiame Pagėgių savivaldybės tarybos posėdyje patikslintas biudžetas ir Pagėgių Šv. Kryžiaus katalikų parapijai paskirta 101 000 eurų. Posėdyje dalyvavusiam svečiui – Pagėgių parapijos klebonui Vytautui Gedvainiui – teko ne tik padėkoti vietos politikams už finansinę paramą, bet ir išgirsti šiai paramai nepritarusiųjų argumentus, esą lėšų trūksta švietimo įstaigoms, skoloms grąžinti ir palūkanoms mokėti, kitoms reikmėms…

Natkiškių seniūnijoje kapitališkai suremontuota Ropokojų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia per pamaldas vos sutalpina gausų būrį tikinčiųjų.
Sigito Stonio nuotr.

Nepaisant kritikos
Nepaisant posėdyje išsakytos kritikos ir nepritarimo, dauguma Pagėgių savivaldybės tarybos narių balsavo už tai, kad Pagėgių parapijai būtų paskirta 101 000 eurų.
Pagėgių savivaldybės administracijos direktorė Dainora Butvydienė šia tema susidomėjusiam „Pamario“ laikraščiui greitai pateikė tikslą informaciją, kada ir kurios to krašto religinės bendrijos bei jų bendruomenės gavo finansinę paramą iš Savivaldybės biudžeto.
Finansų skyriaus vyr. specialistės Marijos Kuzmarskienės parengtame rašte nurodyta, kad 2012-2015 metais programai „Apeigų paslaugų gerinimas religinėms bendrijoms ir jų bendruomenių nariams Pagėgių savivaldybėje“ skiriamas biudžeto lėšas skirsto Savivaldybės taryba, priimdama konkrečius sprendimus. 2012 ir 2013 metais minimos programos lėšų neskirta niekam. 2014 metais Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijai paskirtsa 300 tūkst. Lt, Rukų evangelikų liuteronų bažnyčiai (iš Privatizavimo fondo) – 1500 Lt, Žukų evangelikų liuteronų bažnyčiai – 28 000 Lt.
Šiais metais Pagėgių savivaldybės taryba nusprendė skirti: Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijai – 101 tūkst. eurų, Rukų evangelikų liuteronų bažnyčiai – 400 €, Rukų katalikų bažnyčiai – 1267 €, Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčiai – 533 €, Vilkyškių katalikų bažnyčiai – 1900 €.
Iš ES fondų
Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys, vadovavęs vietos veiklos grupei „Pagėgių kraštas“, redakcijai pateikė papildomos informacijos apie europinę finansinę paramą krašto religiniams statiniams tvarkyti. Mat VVG „Pagėgių kraštas“ strategijoje numatė finansuoti kaimo atnaujinimo (infrastruktūros) projektus, jiems priskiriama ir bažnyčių tvarkymas.
Pristatome penkis iš VVG „Pagėgių kraštas“ europinių lėšų finansuotus projektus.
162 727 Lt išleista Rukų Šv. Antano Paduviečio parapijos bažnyčios kapitaliniam remontui: visiškai atnaujintas bažnyčios pastatas.
306 525 Lt teko Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčiai kapitališkai suremontuoti. Po Antrojo pasaulinio karo ši bažnyčia buvo paversta grūdų sandėliu. Vėliau per išdaužytus langus čia skraidė balandžiai. Tik atgimimo metais vokiečių iniciatyva imta gręžtis į šį apleistą pastatą kaip į tikinčiųjų namus. Labai pamažu bažnyčia tapo panaši į tokią, kokia yra dabar.
2012 m. restauruotoje bažnyčioje vyko iškilmės: čia sugrįžo tikintieji ir prasidėjo įdomus gyvenimas. Dabar Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje vyksta bažnytinės muzikos koncertai: atvyksta garsių solistų, vargonininkų, kitokių muzikantų. Į vargonų muzikos koncertus čia prisirenka pilnutėlė bažnyčia žmonių. Bažnyčioje rengiamos dailės kūrinių parodos.
324 386 Lt teko Natkiškių seniūnijos Ropkojų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kapitaliniam remontui: šis kultūros paveldo pastatas yra per 275 kvadratinių metrų ploto.
67 191 Lt teko Rukų Šv. Antano Paduviečio parapijos bažnyčios teritorijai sutvarkyti: išvirtusi sena tinklo tvora pakeista nauja metaline 161 metro ilgio su dvivėriais vartais. Priėjimas prie bažnyčios išgrįstas betoninėmis trinkelėmis, visa teritorija padengta dirvožemiu, suformuota veja.
657 882 Lt buvo skirta Vilkyškių Šv. Onos katalikų bažnyčios ir varpinės pastatams sutvarkyti. Atidengti bažnyčios pamatai, kapitališkai suremontuotos pažeistos vietos, įrengta pamatų ir cokolio hidroizoliacija, drenažo ir lietaus vandens surinkimo sistemos. Pastato išorės tinkas pakeistas struktūriniu, sutvarkytos stogo konstrukcijos, užklota nauja stogo danga, pakeisti langai ir durys. Kapitališkai suremontuotos vidaus sienos, lubos, laiptai, paklota nauja grindų danga, atnaujinta elektros instaliacija. Varpinės pastato išorinės sienos iš naujo nutinkuotos, nudažytos, pakeista stogo danga, langai, įvestas elektros įvadas ir pakeista elektros instaliacija, įrengta apšvietimo sistema, šviestuvai, taip pat varpinės pastato šildymas. Bažnyčios teritorija apjuosta nauja tvora, šventoriuje tinkelėmis išgrįsti takai.
Tačiau šioje bažnyčioje dar trūko vidaus baldų, altoriaus. 2013 m. liepą, kai Vilkyškiuose vyko miestelio šventė, o Vilkyškių pieninė minėjo 20 m. veiklos sukaktį, sulaukė gausybės sveikintojų ir svečių, pasklido naujiena. Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius įmonės sveikintojų paprašė vietoj dovanų aukoti bažnyčiai pinigų. Padovanoti per 40 tūkst. Lt buvo atiduoti bažnyčiai. Dar keliolika tūkstančių litų suaukojo tikintieji. Bažnyčioje radosi altorius, suolai.
„Pamario“ žurnalistai dalyvavo iškilmėse, kai Vilkyškių parapijos tikintieji susirinko į tarsi visiškai naują bažnyčią. Tegalime priminti, kad žmonės buvo laimingi ir neslėpė džiaugsmo, kad ir per šalčius dabar galės melstis gražiai sutvarkytoje ir šiltoje bažnyčioje.
Šilutėje
Pasidomėjome, kiek lėšų bažnyčioms yra paskyrusi Šilutės r. savivaldybė. Administracijos direktorius Sigitas Šeputis informavo, kad nei šiemet, nei pernai bažnyčioms biudžeto lėšų neskirta. „Buvo paremta, bet gana senokai“, – sakė S. Šeputis, matyt, prisiminęs Savivaldybės paramą tvarkant Švėkšnos katalikų, Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčias ir kitas. Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Janina Valienė irgi patvirtino, kad bažnyčios bebuvo remtos gana senokai.
Diskutuokime
Ar savivaldybės turėtų skirti bažnyčioms biudžeto lėšų?
Primename, kad ir ES fondų lėšos įskaičiuojamos į valstybės biudžetą. Prie šios temos dar sugrįšime. Laukiame nuomonių ir komentarų, juos skelbsime „Pamario“ laikraštyje.
Būtume dėkingi, jeigu savo argumentų pateiktų dvasininkai, savivaldybių vadovai, tarybų nariai, tikintieji ar netikintieji įvairių pažiūrų, įsitikinimų bei įvairaus amžiaus žmonės. Rašyti: stase@litera.lt Neetiški, nekorektiški komentarai nebus viešinami.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.