Lapkričio 13 d. Seimo narys Artūras Skardžius susitiko su Šilutės r. socialiniais darbuotojais, policijos atstovu. Po skaudaus įvykio Kražiuose, kai neblaivus asmuo nužudė keturias moteris, tarp jų ir socialinę darbuotoją, per Lietuvą nuvilnijo diskusija: ar reikalingas priverstinis gydymas nuo alkoholizmo, ar saugiai jaučiasi socialiniai darbuotojai, kuriems tenka lankyti asocialias šeimas.

Jų darbo kasdienybė – baimė, pavojus ir grėsmės.

Stresas, baimė, įtampa lydi kasdien
Į klausimą, ar reikalingas priverstinis gydymas nuo alkoholizmo, Seimo narys A. Skardžius išgirdo konkretų atsakymą: „Taip“.
Moterys (socialinių darbuotojų vyrų rajone nėra), lankydamos priskirtas šeimas, gali susidurti ir su neblaiviais asmenimis, su narkomanais, su proto negalią turinčiais asmenimis, su sergančiais tuberkulioze – užkrečiama liga, kuri labai išplitusi Šilutės rajone. Šeimas lankančių socialinių darbuotojų neretai laukia įžeidinėjimai, keiksmažodžiai, asocialių šeimų vyrų, žmonų, sugyventinių, tos dienos sugėrovų pyktis, kaltinimai, net grasinimai.
Anot Socialinių paslaugų centro direktorės Rasos Jakienės, labai svarbu kalbėtis gražiuoju, sutarti, neįsigyti amžinų priešų, nes tada darbas taptų dar pavojingesnis. Galbūt tuo ir galima paaiškinti socialinių darbuotojų kantrybę – į policiją pagalbos jos kreiptųsi tik išskirtiniu atveju, kai jau kiltų reali grėsmė, nes policija įsikištų trumpam, o moterys su agresyviai pasielgusiu asmeniu turėtų susitikti ir vėliau. Jų kasdienybė – nuolatinis stresas, baimė, įtampa.
Po žudynių Kražiuose moterys dar labiau pajuto tykantį pavojų, jas prislėgė dar didesnė baimė. A. Skardžius prašė siūlymų, įžvalgų, ką keisti, kaip reglamentuoti socialinių darbuotojų veiklą, galbūt kai ką galėtų padaryti Šilutės r. savivaldybė, gal yra siūlymų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Vyriausybei, Seimui?
Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis kalbėjo, kad anksčiau rajone socialinėms darbuotojoms buvo parūpinta dujų balionėlių, šiais metais – dezinfekcijos priemonių. Prašyta policijos, kad moterims leistų turėti impulsinius elektros prietaisus, tačiau buvo atsakyta, kad šiuos prietaisus gali turėti tik policijos pareigūnai. Anot A. Šimelionio, ministerijoje aiškina, kad dabar savivaldybėms perduota skirstyti pašalpas, kompensacijas, tad jos turi rūpintis ir socialinių darbuotojų saugumu. Tačiau realybė kitokia: Savivaldybei pirmiausia rūpi padengti skolas, o socialinėms reikmėms pinigų vis nelieka.
Bendradarbiauja su policija
Moterys teigė, kad alkoholizmas, girtavimas ir smurtas artimoje aplinkoje tiesiogiai susijęs su pavojais, grėsme jų darbe. Šilutės policijos komisariato Prevencijos skyriaus viršininkas Audrius Lukošius kalbėjo, kad policiją ir socialines darbuotojas sieja nuolatinis bendravimas, policija nėra atsisakiusi padėti, jeigu prašoma. Kartu aplankyta gal 100 asocialių šeimų. Kiekvieno mėnesio 10-12 dienomis, kai mokamos pašalpos, policija sulaukia dvigubai daugiau skambučių dėl smurto artimoje aplinkoje. Šiemet pagausėjo tokių skambučių net 200 – iki 784 (pernai – 584). Šiemet pradėti 136 ikiteisminiai tyrimai.
Anot pareigūno, vakarais budi tik du policijos ekipažai, po skambučio dėl smurto artimoje aplinkoje privalu reaguoti per 20 minučių, tačiau policijos pagalbos šaukiamasi ir įvykus eismo įvykiui, atsitikus kitai nelaimei, vagystei…
Daugelis skambučių dėl smurto artimoje aplinkoje yra siekis įbauginti sutuoktinį ar sugyventinį, nes netrukus smurtautojas ir auka susitaiko. Tada policija bando prisiteisti degalų kaštus, už melagingus iškvietimus baudžiama administracine tvarka. Beje, neretai kviečiama vis į tas pačias šeimas. Jas gerai žino ir socialinės darbuotojos.
A. Skardžius klausė, ar policijos pareigūnai ir socialiniai darbuotojai keičiasi informacija, susitinka, pasitaria? Anot Seimo nario, šių dviejų institucijų bendra informacija gali suteikti tikrą vaizdą seniūnijoje, rajone. Visa tai žinant su savo sprendimais įsikištų Savivaldybė, ministerijos, Vyriausybė, Seimas.
Apie tuberkuliozę
Seimo narys žino, kad Šilutės rajone sergamumas tuberkulioze yra peržengęs epidemijos ribą. Žino ir tai, kad Savivaldybė ne vienerius metus organizavo asocialių asmenų tikrinimą dėl tuberkuliozės, buvo išaiškinta nemažai užkratą platinančių asmenų, jie nukreipti gydytis.
A. Skardžių domino, ar socialinių darbuotojų pareigybės aprašymuose yra įtraukta veikla aiškintis tuberkulioze sergančius asmenis. Ar policija gali priversti įtartinus asmenis vykti tikrintis?
A. Lukošius atsakė: „Ne“. Socialinės darbuotojos tylėjo…
A. Šimelionis paaiškino, kad jeigu žinoma, jog asmuo serga tuberkulioze, jį galima išvežti gydytis, tačiau pasitikrinti, ar jis serga ir platina šią užkrečiamą ligą, deja, nepriversi. Tačiau ligos ir sergamumas – medikų reikalas.
Viena moteris tylomis pasakė: „Mes galime užsikrėsti tuberkulioze…“ A. Skardžius sutiko, kad gali užsikrėsti ir policijos pareigūnai, ir socialinės darbuotojos, o kaip apsisaugoti – neaišku? Tad kokių teisės aktų reikia?
Moterys samprotavo, kad šeima, kurioje yra tuberkulioze sergantis asmuo, turi būti priverstinai tikrinama visa – tai šeimos gydytojų, slaugytojų darbas. Anot R. Jakienės, socialiniams darbuotojams užkrauta viskas. A. Skardžius atsakė, kad nereikia dirbti to, kuo turi užsiimti kiti. Seimo narį domino, ar socialiniai darbuotojai žino, ar jiems išaiškinta, kaip elgtis su sergančiais tuberkulioze, kokių saugumo priemonių imtis atėjus į tokią šeimą. „Mūsų nemoko savigynos, mūsų neinstruktuoja…“ – pasigirdo iš salės.
A. Skardžius sakė supratęs, kad moterys daug ko nežino, todėl būtų gerai, jeigu policija jas pakonsultuotų, pamokytų bent paprastų saugaus elgesio elementų. A. Lukošius sutiko, kad policija tą mielai padarys, to iki šiol niekas neprašė.

Stasė SKUTULIENĖ