Baimė ir tykantys pavojai – socialinių darbuotojų kasdienybė

Lapkričio 13 d. Seimo narys Artūras Skardžius susitiko su Šilutės r. socialiniais darbuotojais, policijos atstovu. Po skaudaus įvykio Kražiuose, kai neblaivus asmuo nužudė keturias moteris, tarp jų ir socialinę darbuotoją, per Lietuvą nuvilnijo diskusija: ar reikalingas priverstinis gydymas nuo alkoholizmo, ar saugiai jaučiasi socialiniai darbuotojai, kuriems tenka lankyti asocialias šeimas.

Jų darbo kasdienybė – baimė, pavojus ir grėsmės.

Stresas, baimė, įtampa lydi kasdien
Į klausimą, ar reikalingas priverstinis gydymas nuo alkoholizmo, Seimo narys A. Skardžius išgirdo konkretų atsakymą: „Taip“.
Moterys (socialinių darbuotojų vyrų rajone nėra), lankydamos priskirtas šeimas, gali susidurti ir su neblaiviais asmenimis, su narkomanais, su proto negalią turinčiais asmenimis, su sergančiais tuberkulioze – užkrečiama liga, kuri labai išplitusi Šilutės rajone. Šeimas lankančių socialinių darbuotojų neretai laukia įžeidinėjimai, keiksmažodžiai, asocialių šeimų vyrų, žmonų, sugyventinių, tos dienos sugėrovų pyktis, kaltinimai, net grasinimai.
Anot Socialinių paslaugų centro direktorės Rasos Jakienės, labai svarbu kalbėtis gražiuoju, sutarti, neįsigyti amžinų priešų, nes tada darbas taptų dar pavojingesnis. Galbūt tuo ir galima paaiškinti socialinių darbuotojų kantrybę – į policiją pagalbos jos kreiptųsi tik išskirtiniu atveju, kai jau kiltų reali grėsmė, nes policija įsikištų trumpam, o moterys su agresyviai pasielgusiu asmeniu turėtų susitikti ir vėliau. Jų kasdienybė – nuolatinis stresas, baimė, įtampa.
Po žudynių Kražiuose moterys dar labiau pajuto tykantį pavojų, jas prislėgė dar didesnė baimė. A. Skardžius prašė siūlymų, įžvalgų, ką keisti, kaip reglamentuoti socialinių darbuotojų veiklą, galbūt kai ką galėtų padaryti Šilutės r. savivaldybė, gal yra siūlymų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Vyriausybei, Seimui?
Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis kalbėjo, kad anksčiau rajone socialinėms darbuotojoms buvo parūpinta dujų balionėlių, šiais metais – dezinfekcijos priemonių. Prašyta policijos, kad moterims leistų turėti impulsinius elektros prietaisus, tačiau buvo atsakyta, kad šiuos prietaisus gali turėti tik policijos pareigūnai. Anot A. Šimelionio, ministerijoje aiškina, kad dabar savivaldybėms perduota skirstyti pašalpas, kompensacijas, tad jos turi rūpintis ir socialinių darbuotojų saugumu. Tačiau realybė kitokia: Savivaldybei pirmiausia rūpi padengti skolas, o socialinėms reikmėms pinigų vis nelieka.
Bendradarbiauja su policija
Moterys teigė, kad alkoholizmas, girtavimas ir smurtas artimoje aplinkoje tiesiogiai susijęs su pavojais, grėsme jų darbe. Šilutės policijos komisariato Prevencijos skyriaus viršininkas Audrius Lukošius kalbėjo, kad policiją ir socialines darbuotojas sieja nuolatinis bendravimas, policija nėra atsisakiusi padėti, jeigu prašoma. Kartu aplankyta gal 100 asocialių šeimų. Kiekvieno mėnesio 10-12 dienomis, kai mokamos pašalpos, policija sulaukia dvigubai daugiau skambučių dėl smurto artimoje aplinkoje. Šiemet pagausėjo tokių skambučių net 200 – iki 784 (pernai – 584). Šiemet pradėti 136 ikiteisminiai tyrimai.
Anot pareigūno, vakarais budi tik du policijos ekipažai, po skambučio dėl smurto artimoje aplinkoje privalu reaguoti per 20 minučių, tačiau policijos pagalbos šaukiamasi ir įvykus eismo įvykiui, atsitikus kitai nelaimei, vagystei…
Daugelis skambučių dėl smurto artimoje aplinkoje yra siekis įbauginti sutuoktinį ar sugyventinį, nes netrukus smurtautojas ir auka susitaiko. Tada policija bando prisiteisti degalų kaštus, už melagingus iškvietimus baudžiama administracine tvarka. Beje, neretai kviečiama vis į tas pačias šeimas. Jas gerai žino ir socialinės darbuotojos.
A. Skardžius klausė, ar policijos pareigūnai ir socialiniai darbuotojai keičiasi informacija, susitinka, pasitaria? Anot Seimo nario, šių dviejų institucijų bendra informacija gali suteikti tikrą vaizdą seniūnijoje, rajone. Visa tai žinant su savo sprendimais įsikištų Savivaldybė, ministerijos, Vyriausybė, Seimas.
Apie tuberkuliozę
Seimo narys žino, kad Šilutės rajone sergamumas tuberkulioze yra peržengęs epidemijos ribą. Žino ir tai, kad Savivaldybė ne vienerius metus organizavo asocialių asmenų tikrinimą dėl tuberkuliozės, buvo išaiškinta nemažai užkratą platinančių asmenų, jie nukreipti gydytis.
A. Skardžių domino, ar socialinių darbuotojų pareigybės aprašymuose yra įtraukta veikla aiškintis tuberkulioze sergančius asmenis. Ar policija gali priversti įtartinus asmenis vykti tikrintis?
A. Lukošius atsakė: „Ne“. Socialinės darbuotojos tylėjo…
A. Šimelionis paaiškino, kad jeigu žinoma, jog asmuo serga tuberkulioze, jį galima išvežti gydytis, tačiau pasitikrinti, ar jis serga ir platina šią užkrečiamą ligą, deja, nepriversi. Tačiau ligos ir sergamumas – medikų reikalas.
Viena moteris tylomis pasakė: „Mes galime užsikrėsti tuberkulioze…“ A. Skardžius sutiko, kad gali užsikrėsti ir policijos pareigūnai, ir socialinės darbuotojos, o kaip apsisaugoti – neaišku? Tad kokių teisės aktų reikia?
Moterys samprotavo, kad šeima, kurioje yra tuberkulioze sergantis asmuo, turi būti priverstinai tikrinama visa – tai šeimos gydytojų, slaugytojų darbas. Anot R. Jakienės, socialiniams darbuotojams užkrauta viskas. A. Skardžius atsakė, kad nereikia dirbti to, kuo turi užsiimti kiti. Seimo narį domino, ar socialiniai darbuotojai žino, ar jiems išaiškinta, kaip elgtis su sergančiais tuberkulioze, kokių saugumo priemonių imtis atėjus į tokią šeimą. „Mūsų nemoko savigynos, mūsų neinstruktuoja…“ – pasigirdo iš salės.
A. Skardžius sakė supratęs, kad moterys daug ko nežino, todėl būtų gerai, jeigu policija jas pakonsultuotų, pamokytų bent paprastų saugaus elgesio elementų. A. Lukošius sutiko, kad policija tą mielai padarys, to iki šiol niekas neprašė.

Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 100

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite