„Aušros“ pakylėti –2017“ Saugų J. Mikšo mokykloje

Tą pavakarę į Saugų Jurgio Mikšo pagrindinę mokyklą rinkosi mokiniai, mokytojai, tėveliai. Atvyko Šilutės r. savivaldybės tarybos narių. Mokykloje vyko labiausiai mokyklai nusipelniusų žmonių apdovanojimo vakaras ,,Aušros pakylėti – 2017“.

Nuotraukoje (iš kairės) mokyklos direktorė Jurgita Lidžiuvienė, geriausi: mokinė Gabija Marija Kaktaitė, direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Pranas Barkauskas, mokytoja Dovilė Montvydienė, mama Asgerda Kasiliauskienė.

Minėdama nepelnytai primiršto aušrininko Jurgio Mikšo gimtadienį (kovo 18 d.) Saugų J. Mikšo pagrindinės mokyklos bendruomenė ėmėsi diegti naują tradiciją – už ypatingus nuopelnus mokyklai kasmet bus apdovanojami keturi nominantai: mokytojas, mokinys, tėvų atstovas ir mokyklos darbuotojas. Šiam tikslui sumeistrautos statulėlės. Padėkomis paskatinta ir kitų bendruomenės narių. Gražiai išpuoštoje scenoje skambėjo šventinis koncertas.
Tėvas ir mokinys
„Šio vakaro pavadinimas „Aušros“ pakylėti – 2017“ yra ne iš piršto laužtas, – kreipėsi į susirinkusius mokyklos direktorė Jurgita Lidžiuvienė. – Mes esame susiję su Mažosios Lietuvos spaudos darbuotoju, aušrininku, visuomenės veikėju, vertėju Jurgiu Mikšu. Renginį sumanėme bendruomenei telkti. Labiausiai nusipelniusius mokyklai žmones šiemet išrinkome pirmą kartą. Tai labai prasminga diena. Diena, kai galima sustoti ir padėkoti tiems, kurie gerus darbus daro ne dėl šlovės ar naudos sau. Jie tiesiog nepamiršta, kad gyvena ne vieni, o bendruomenėje. Skatiname savo kolektyvo narius įvairiai: padėkomis, simbolinėmis dovanėlėmis, ekskursijomis, organizuodami laisvas netradicines dienas. Norėjome sukurti iškilmingą progą, kada apdovanosime savo šauniausius. Šis renginys skirtas stiprinti mokyklos bendruomenės tapatumo jausmą; puoselėti ir kurti naujas tradicijas, kurios kuria mokyklos charakterį ir dvasią; didinti mokyklos bendruomenės narių motyvaciją daryti gražius darbus mokyklos labui bei gerinti mokyklos įvaizdį bendruomenėje“.
Skambant linksmai popchoro atliekamai dainelei (dirigavo Raimonda Gečienė), mokyklos meninės raiškos studijos dailininkės piešė saulę. Susirinkusieji galėjo pasižiūrėti filmą „Aš myliu Lietuvą“, kurio veikėjai buvo mokyklos mokiniai, mokytojai ir darbuotojai. Prisimintas Jurgio Mikšo gyvenimo kelias, parodyti įžymūs žmonės, kurie lankėsi mokykloje, pasidalinta mokyklos gyvenimo naujienomis.
Skambant muzikai, į sceną buvo įnešta pirmoji statulėlė, skirta geriausiam mokiniui. Vakaro vedėjai, 5 klasės mokinė Goda Vaičekauskaitė ir 8 klasės mokinys Aleksėjus Banackas, pasipuošę Lietuvininkų krašto drabužiais, pakvietė į sceną šią statulėlę įteikti Švietimo skyriaus vyriausiąją specialistę Vidą Kubaitienę. Geriausia mokine nominuota septintokė Gabija Marija Kaktaitė. Sveikindama mokinę šio garbingo apdovanojimo proga, V. Kubaitienė į ją kreipėsi Vinstono Čerčilio žodžiais: „Sėkmė – tai ėjimas nuo vienos nesėkmės prie kitos neprarandant entuziazmo“ ir palinkėjo sėkmės ir visada būti pavyzdžiu kitiems.
Ryškiomis spalvomis ir trankia muzika scenoje sužibo šiuolaikinio šokio būrelio šokėjai (vadovė Judita Jakienė), dainavo merginų vokalinis ansamblis (vadovė R. Gečienė).
Tėvų atstovui prizą teikė evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Mindaugas Žilinskis. Kunigas pasidžiaugė, kad tiek daug bendruomenės narių susirinko, kad teikiama tokia graži nominacija. „Kas yra svarbiausia šeimoje? Sėdėdamas prisiminiau tokią istoriją. Mano sūnus nuolat kalbėdavo, kad nori „kompaktų“, kiekvieną dieną prašydavo jų… Papasakojau jam, kad šiandien į ligoninę nuvežiau tėtį su sergančiu vaiku. Paklausiau savo sūnaus: „Ko jie labiausiai norėtų?“ Abu sutarėme, kad tikriausiai – pasveikti. Aš jau nebeturiu savo tėčio, tačiau yra Kūrėjas. Man didelė garbė šiandien teikti šią nominaciją tėvų atstovui“, – kalbėjo kunigas.

Vakaro vedėjai (iš dešinės) 5 klasės mokinė Goda Vaičekauskaitė ir 8 klasės mokinys Aleksėjus Banackas.

Vakaro vedėjai (iš dešinės) 5 klasės mokinė Goda Vaičekauskaitė ir 8 klasės mokinys Aleksėjus Banackas.

Į sceną šį kartą buvo pakviesta mama, o ne tėtis – Asgerda Kasiliauskienė. Salėje nuaidėjo plojimai. Tai aktyviai mokyklos bendruomenės veikloje dalyvaujanti moteris, Mokyklos tarybos narė. „Ji ne tik gera mama, ji yra nuostabus žmogus, kuris visada padės ištikus nelaimei. Šaunuolė“, – taip apie šią moterį atsiliepė kalbintos mamos.
Laikydama rankose apdovanojimą, A. Kasiliauskienė sakė: „Gal buvo ir daugiau už mane mokyklos bendruomenės labui pasidarbavusių žmonių. Mūsų tiek daug. Ačiū už įvertinimą…“ Apdovanotąją pasveikino vyras ir vaikai. Virginijus ir Asgerda Kasiliauskai augina tris vaikus.
Geriausi mokyklos darbuotojas ir mokytojas
Geriausiu mokyklos darbuotoju nominuotas ūkio reikalais besirūpinantis Pranas Barkauskas. Jam apdovanojimą įteikė saugiškis Savivaldybės tarybos narys Zigmantas Jaunius. Susirinkusieji vietoj sveikinimo kalbos turėjo progos išgirsti Zigmanto Jauniaus deklamuojamų eilių.
Dainavo mokyklos pop choras ir merginų vokalinis ansamblis, juos keitė šiuolaikinio šokio būrelis, šoko savarankiškai šiam renginiui pasirengę mokiniai.
Istorijos mokytoja Dovilė Montvydienė buvo paskelbta geriausia mokytoja. Jai apdovanojimą įteikė Savivaldybės tarybos narė Sandra Tamašauskienė. Ji kalbėjo: „Nuoširdžiai džiaugiuosi mokyklos bendruomenės gražia iniciatyva pagerbti savo šauniausius. Mokytojui didžiausias džiaugsmas auginti, puoselėti jauną žmogų. Mokytojo darbas nusipelno didžios pagarbos“.
Kai mokyklos direktorė pradėjo teikti padėkas mokyklos bendruomenės nariams, ilgai netilo plojimai geriausiems. Padėkota visų klasių geriausiems mokiniams, darbuotojams, tėveliams ir mokytojams. Visi galėjo vaišintis saldainiais iš didžiulių vazų, kurios puošė stalą, o nominantų rankas papuošė pavasarinių gėlių puokštės.
Šventinės popietės programą užbaigė jungtinio choro atliekama Marijono Mikutavičiaus daina „Pasveikinkit vieni kitus“. Nors programa ir apdovanojimai baigėsi, niekas neskubėjo skirstytis –norėjosi pasidžiaugti vieni kitais, pasikalbėti.
Šventei pasibaigus, visi sustojo bendrai nuotraukai. Ši šventė – tai mokyklos istorijos dalis, kurią mokykla kuria pati.
Birutė Morkevičienė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Festivalio atidarymas – ant Kuršmarių kranto, saulei leidžiantis

Šeštasis tarptautinis Kintų muzikos festivalis atidarytas vokiečių kompozitoriaus Peter Michael Hamel koncertu Kuršių marių pakrantėje. Kintų muzikos festivalio organizatoriai džiaugiasi, kad kūrėjas turėjo galimybę vieną koncertą surengti ir Lietuvoje. Minimalizmo pradininko 70-ąjį jubiliejų šiemet Europoje švenčia svarbiausios pasaulio koncertų salės bei festivaliai. Kompozitorius yra dirbęs kartu su įžymiausiais muzikos kūrėjais: John Cage, Terry Riley, La Monte Young ir Carl Orff, o koncertų geografija nusidriekia per visą pasaulį – nuo Paryžiaus ir Maskvos iki Tokijo, Niujorko ir Mumbajaus. Specialiu kompozitoriaus pageidavimu,

Kokie Natkiškiai be Oninių…

Ar dar yra tokių, kurie negirdėjo apie Natkiškiuose kas vasarą rengiamą šventę „Šventa Ona – duonos ponia“? Abejoju, mat šventė šiemet vyko jau 20 kartą. Kas bežino, kodėl būtent Oninės buvo pasirinktos pagrindine visos seniūnijos vasaros švente… Gal kad Onų, Onučių ir Onyčių nemažai apylinkėse gyvena? Pagal Natkiškių seniūnės Vilytos Sirtautienės sudarytą sąrašą jų priskaičiuojama penkiolika. Tiesa, ne visos į šventę atvyko, tačiau varduvių proga be dėmesio neliko. Antradienį seniūnė su socialine darbuotoja Rita Joneliene aplankė visas, kurias namuose rado ir

Juodi nesantaikos debesys virš baltųjų gandrų lizdo

Garbaus amžiaus Regina ir Pranas Kasparai iš Grabupių kaimo, savo sodyboje tinkamai pasirūpinę gandrais, sulaukė kaimynų reikalavimo: „Kad gandralizdžio neliktų…“ Laiškas iš užsienio „Pamario“ redakcija elektroniniu paštu gavo Kamilijos Kasparaitės laišką iš užsienio. Ji – Tujų gatvėje 4, Grabupiuose (Šilutės sen.) gyvenančių Reginos ir Prano Kasparų anūkė, parašiusi redakcijai vaikų, anūkų ir net proanūkės vardu. „Senelio sodyboje jau 5 metus gyvena gandrai, kurie pirmaisiais metais jiems atnešė proanūkę. Gandrai susilaukdavo jauniklių, visi kaimynai džiaugėsi mūsų gandriukais. Dabar jie atskrenda kasmet.

„Šilutė – vieta, kur visada sugrįšiu…“

Pokalbis su Dovydu Pancerovu, tyrimų žurnalistu, pelniusiu apdovanojimų už kokybišką žurnalistiką, knygos „Kiborgų žemė“ autoriumi, savo darbais garsinančiu Šilutės miesto vardą. – Esate kilęs iš nedidelio miestelio. Ar kada nors dėl to kilo problemų didmiesčiuose? – Oi ne, niekada dėl to neturėjau jokių problemų. Sakyčiau priešingai – būti šilutiškiu Vilniuje yra labai malonu, nes žmonėms patinka Pamarys. Tiek gamta, tiek architektūra, tiek išskirtinė istorija. Sako: „Labai mielas miestelis“. – Papasakokite apie savo vaikystę Šilutėje? Galbūt yra iki šiol likusi kokia