Pirmosiomis šios savaitės dienomis Lietuvoje vėl linksniavo Šilutės rajoną: čia dingo dvidešimtmetė mergina, išaiškintas įtariamasis, rastas nužudytosios kūnas ir už grotų atsidūrė sulaikytas įtariamasis žudikas.

Nužudytos dvidešimtmetės studentės kūnas trečiadienį buvo rastas Macikuose, netoli kapinių.

Sekmadienio vakarą iš Saugų į Klaipėdą važiavusi 20 metų studentė universiteto bendrabutyje nepasirodė… Pirmadienį paiešką pradėjo Klaipėdos ir Šilutės policija. Antradienį pareigūnai jau sulaikė įtariamąjį šilutiškį, kuris bandė klaidinti pareigūnus. Trečiadienio rytą Lietuvą sukrėtė kraupi žinia: nužudytos studentės kūnas aptiktas Macikų kaime, netoli įtariamojo motinos namų, Šyšos paupyje.
Ypač operatyviai dirbusi policija sulaukė pagyrų, aukos artimieji – užuojautų, įtariamasis – prakeiksmų. Ką duos ši kraupi pamoka?
Taip keliauti įprasta
Mažeikių rajone gyvenantys 20-metės studentės Justinos Šikšniūtės tėvai neteko vienturtės dukters. Mergina internete susirado šilutiškį, kuris ją, aplankiusią Saugose gyvenančią močiutę, sekmadienį sutiko pavežti į Klaipėdą. Internetiniame tinkle yra net 1840 užsiregistravusių vartotojų, kurie prašo nuvežti į uostamiestį ar iš ten į Šilutę, netrūksta ir tokią paslaugą siūlančiųjų. O ką kalbėti apie tūkstančius žmonių, kurie panašiai važinėja į Kauną, Vilnių ir kitur.
Pirmadienį imta ieškoti į bendrabutį negrįžusios merginos. Netrukus išsiaiškinta, kad ją pavėžėjo 23 metų Valdas Jankauskas – du kartus teistas, kalėjęs ir užsienyje dirbęs vaikinas. Jo motina gyvena Macikų kaime, visai netoli Šilutės, kurią dažnai lankydavo šis sūnus. Policijai jis aiškino, kad merginą nuvežė į Klaipėdą, kur ji neva išlipusi. Tačiau kažkodėl ne prie bendrabučio, bet gerokai atokiau.
Policijos pareigūnai dirbo profesionaliai: įtariamasis netrukus prakalbo nužudęs merginą, o kūną ties Priekule įmetęs į Miniją. Tačiau iki antradienio vėlumos trukusios paieškos rezultatų nedavė: tik netoli Priekulės, gal 10 km nuo Sakūčių, aptikta dingusios merginos daiktų, stiklo duženų. Planuota Minijos upėje kūno paieškas tęsti trečiadienį. Tačiau trečiadienį po 10 val. policijos pareigūnai jau naršė teritoriją Macikų kaime, kur gyvena įtariamojo motina. Trys jo seserys dirba Anglijoje. Motina viena augino keturis vaikus. Yra socialiai remtina šeima, tačiau nepriskiriama asocialioms.
Pusę vienuolikos žiniasklaida jau skelbė: merginos kūnas aptiktas netoli įtariamojo motinos namų, Macikuose, prie kapinių, šalia vandens kanalo, kur retai vaikšto žmonės.
Teismo medicinos ekspertai ėmėsi darbo. Į Klaipėdos teismą atvesdintam įtariamajam paskirtas trijų mėnesių areštas.
Lietuvos žiniasklaida nuolat rinko ir platino vis naujas šios kraupios istorijos detales. Įtariamojo automobilyje pastebėtas išdaužtas langas, šis automobilis jau buvo parduotas vos už pustrečio šimto litų į metalo supirktuvę.
Pirminės ekspertų išvados: mergina išžaginta, sumušta. Išrengtos merginos kūnas buvo apkrautas šakomis ir lapais. Šioje vietoje aukos artimieji uždegė žvakučių, padėjo gėlių.
Interneto svetainėse nuolat papildomus straipsnius komentavę tūkstančiai žmonių pasisakė už mirties bausmės grąžinimą, įtariamąjį apipylė prakeiksmais, žeminančiais epitetais ir viešai erdvei nelabai tinkamais atsiliepimais. Radosi gausybė užuojautos žodžių vienturtės dukros netekusiems tėvams, artimiesiems. Panašu, kad trečiadienį Lietuva gyveno tik šia baisia tragedija.
Ką mano Šilutės policijos vadovas?
„Pamarys“ kalbina Šilutės policijos komisariato viršininką Sigitą Mikutavičių.
– Vos per dvi-tris dienas atskleistas itin žiaurus nusikaltimas – merginos žmogžudystė. Dirbo Klaipėdos policijos pareigūnai, o kiek prisidėjo Šilutės policija?
– Tyrimo iniciatoriai buvo kolegos iš Klaipėdos, o Šilutės policijos pareigūnai, kriminalistai glaudžiai dirbo jau nuo pirmadienio, vykdėme pavedimus. Antradienį supratome, kad įvykis – neeilinis. Saugojome informaciją. Buvome vykdytojai ir fizinė jėga: tikrinome kontaktus, veikos vietas, informaciją. Juk savo rajone vietos policija daugelį dalykų žino geriausiai. Dirbome ir dieną, ir naktį minučių tikslumu.
– Nė trijų dienų neprireikė atskleisti žmogžudystei. Tai – policijos profesionalumo rezultatas?
– Antradienį jutome didžiausią įtampą, nes jau suvokėme, kad tai nužudymas. Pareigūnai jautė didžiulę atsakomybę, dirbo labai susikaupę, buvo įtampos ir baimės, kad sulaikant įtariamąjį ko nors neatsitiktų. Jį sulaikė Klaipėdos ir Šilutės policijos pareigūnai. Būtent antradienį policijos pareigūnai pademonstravo tikrą profesionalumą. Buvo sunku. Pasirinkta taktika davė šimtaprocentinį rezultatą. Dar ne dabar, tačiau vėliau bus galima paminėti ir konkrečias pareigūnų pavardes, kurie nusipelnė ir pagarbos, ir dėkingumo. Buvo labai svarbu jų gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą, nepadaryti klaidų, dirbti saugant taktikos paslaptį ir visa kita. Šilutės krašto gyventojai, kurie pyksta, kad kartais nesurandame penkių vištų vagies, šįkart galėtų pagrįstai didžiuotis policijos darbu ir profesionalumu. Dirba teisėtai, teisingai, greitai, be klaidų.
– Socialiniai interneto tinklai pilni asmeninės jų vartotojų informacijos, ten siūloma pavežti, ten ieškoma tokios paslaugos, ten daug gražių nuotraukų. Juk ten slypi ir pavojų?
– Turime duomenų, kad šiais tinklais naudojasi ir nusikalsti linkę asmenys. Kai garsūs Lietuvos žmonės, scenos žvaigždės šiuose tinkluose pasipuikuoja savo turtais, išgirstame, kad juos apvogė… Tai, kas paskelbta viešai, patraukia ir piktavalių dėmesį. Jie tuo naudojasi ir naudosis. Reikia rinktis, ką skelbti, kokias nuotraukas ten talpinti. Žmogus turi saugoti savo privatumą, ne viską dera viešinti. Nors už šias pastabas galiu išgirsti, kad esu senamadiškas žmogus, tačiau kalbamės žmogžudystės, kraupaus įvykio proga. Tad yra pamoka, dera mokytis.
Tarkime, ieškai žmogaus, kuris pavežtų į Klaipėdą ar kur kitur. Derėtų rinktis patikimą žmogų, apie vykimą informuoti draugus, artimuosius, parašyti žinutę. Pravartu turėti du telefonus. Žinoma, saugiau važiuoti keliems. Jeigu kyla abejonių, apie tai irgi geriau informuoti arba dar geriau – nevažiuoti.
– Dabar ir į užsienį, ir iš ten į Lietuvą net su užsidirbtais pinigais kišenėje veža privatūs asmenys…
– Saugiausia vykti grupėje, verta paprašyti vairuotojo dokumentų, duomenis pranešti artimiesiems. Juk už kelionę moki, tad turi teisę ir žinoti, kas teikia šią paslaugą.
– Žmogžudystę mūsų rajone aprašė ir plačiai tebenušviečia žiniasklaida, esama komentarų, netrūksta siūlymų sugrąžinti mirties bausmę. Vėl daug dėmesio tenka įtariamam žudikui, o aukos artimieji lieka beveik vieni su savo skausmu.
– O kiek nagrinėjama kalinių skundų, kad jiems to ar ano trūksta… Kur lieka nukentėjusieji, netekusieji brangių jiems žmonių, galbūt maitintojo, galbūt turto? Nukentėjusiųjų pusėje – tik policija, prokuratūra. Nėra deramo žalos atlyginimo.
Dėl mirties bausmės Lietuva apsisprendusi. Ir daugelis kitų valstybių pasirinko tokį kelią. Nesiimu to vertinti. Tačiau pokyčių reikėtų. Štai nuo kiekvieno mėnesio 10 iki 15 dienos, kai mokamos pašalpos, kitos išmokos, policija dirba išsijuosusi. Kol tuos pinigus išleidžia, prageria, būna gausybė smurto šeimose atvejų, chuliganizmo, panašių įvykių. Ir niekas nesikeičia. Taip kas mėnesį.
Yra bendruomenės, seniūnaičiai, seniūnai, savivaldybė, yra verslas. Ar tik policijai tai turi rūpėti, ar tik ji už tai atsakinga?
Gaunu informacijos, kad iš įkalinimo įstaigų į rajoną nuolat sugrįžta asmenų, kurie neįsidarbina, gyvena iš atsitiktinių pajamų. Gal kuris iš jų ir pasirenka kitokį gyvenimo kelią, yra pasimokęs, bet ar visi? Turime vienkiemiuose gyvenančių senelių sąrašus, domimės, ar juos lanko giminės, socialiniai darbuotojai. Norėtųsi, kad seniūnijos tam skirtų daugiau dėmesio – dažniau užsuktų, pasidomėtų, kas lankėsi, kas apsigyvento netoliese, gal turi kokių įtarimų.
– Kai atsitiks nelaimė, kokių Lietuvoje jau buvo, bus nužudytas senelis ar vienišas žmogus vienkiemyje, vėl atsigręš į policiją. O jos įspėjimai, patarimai, kurių tikrai netrūksta, lieka be atsako?
– Pasistato ir įsirengia žmogus rūmus už milijonus litų, o signalizacijai, filmavimo kameroms, kitokiai apsaugai tūkstančio litų pagaili… Taip ir pasakau, kai apvogtasis kreipiasi pagalbos. Juk tą prabangų namą kai kas stebi, domisi, kada gyventojai išvyksta, parvyksta, ar yra bent šuo. Išvyksti ilgesniam laikui, kaimyno paprašyk, kad prižvelgtų sodybą.
– Galbūt ir ši merginos žmogžudystė tebus trumpalaikė pamoka?
– Norėčiau, kad iš to būtų deramai pasimokyta.

Stasė SKUTULIENĖ