Atvykusi sveikatos apsaugos ministrė tvarkos nepadarė

Penktadienį į Šilutę atvykusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė ir Seimo narys Artūras Skardžius domėjosi Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimu prie Šilutės ligoninės prijungti Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą, kuris dėl to jau kreipėsi net į teismą. Abi šios viešosios įstaigos yra Savivaldybės, kuriai įstatymas leidžia savo įstaigas jungti, skaidyti, likviduoti ar steigti naujas. Ministrė atskirai pabendravo su abiejų įstaigų vadovais, darbuotojais, o diskusija įvyko pilnutėlėje Šilutės ligoninės salėje.

Šilutės ligoninės salėje su gausiai susirinkusiais medikais diskutavo (iš kairės) sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, Seimo narys Artūras Skardžius ir ministro padėjėja, buvusi sveikatos apsaugos ilgametė viceministrė Janina Kumpienė. Laimos Putriuvienės nuotr.

 

Visi labai nekalbūs…
Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus pastebėjo, kad susitikimas yra bemaž istorinis, mat pirmą kartą į ligoninės salę susirinko ligoninės ir po tuo pačiu stogu veikiančio Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) darbuotojai.
Savivaldybės gydytojas Marius Bartkus priminė, kad rajono Taryba dar 2014 metais svarstė, ar nebūtų tikslinga sujungti Šilutės ligoninę ir Šilutės PSPC. 2015 m. gruodžio 23 d. rajono Taryba priėmė sprendimą „Dėl sutikimo reorganizuoti Šilutės rajono savivaldybės viešąją įstaigą Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą prijungiant prie viešosios įstaigos Šilutės ligoninės“. Po sprendimo buvo sukurta darbo grupė, kuri analizavo su reorganizavimu susijusius klausimus. Šiuo metu parengti sprendimo projektai dėl naujos viešosios įstaigos įstatų, reorganizavimo sąlygų. „Reorganizacija atneštų didelę naudą paslaugų srityje, tiek pirminės, tiek antrinės grandies pacientams bus pagerintos sąlygos. Rajone sparčiai mažėja gyventojų, bandome reaguoti į susiklosčiusią situaciją“, – sakė M. Bartkus.
PSPC direktorius Liutauras Indriuška priminė, kad Vyriausybės sprendimas yra stiprinti pirminę sveikatos priežiūros grandį. Šilutės rajone tokie centrai yra Šilutėje, Švėkšnoje, dar po ambulatoriją – Juknaičiuose ir Vainute. Šios įstaigos pavaldžios Savivaldybei. „Savivaldybė, atsižvelgdama į pacientą, turėtų jungti jai pavaldžias to paties lygmens įstaigas horizontaliai, kad šios įstaigos būtų arčiau žmonių“, – samprotavo L. Indriuška.
Šilutės traukinys jau nuvažiavo
Ministrė sakė, kad šalyje prasidėjusiame sveikatos priežiūros centrų jungimo su ligoninėmis procese netrūksta ir politikos. Pirmasis triukšmas kilo Širvintose, o Šilutės traukinys jau yra nuvažiavęs. Šilutės PSPC kreipėsi į teismą. „Kokį sprendimą priims teismas, taip ir bus“, – sakė ministrė. „Pagal galiojančius įstatymus problemų lyg ir nėra. Tačiau nebuvo atlikti kai kurie darbai, nepaisyta svarbių kriterijų. Iš dviejų administracijų liks viena, o iš ko bus mokamos išeitinės, be to, visi darbuotojai turi būti aprūpinti darbu. Yra restruktūrizavimo fondas, ministerija iš jo mokėtų išeitines kompensacijas, tačiau tik tuo atveju, jeigu pertvarka atitiktų ministerijos nustatytą tvarką. Panašu, kad Šilutėje išeitines sumokėti teks pačiai įstaigai. Labai svarbu, kad neblogėtų paslaugų kokybė. Reikėtų atlikti išsamią analizę, surengti gyventojų apklausą, o surinktus duomenis paskelbti Savivaldybės interneto svetainėje, kad visi norintys su jais susipažintų“, – sakė ministrė.

Į susitikimą su sveikatos apsaugos ministre Rimante Šalaševičiūtė susirinko tiek medikų, kad ne visiems užteko vietos atsisėsti, dalyvavo ir rajono Tarybos narių.

Darbuotojai neturėtų nukentėti
Ministrė priminė, kad bendri sveikatos apsaugos įstatymai nedraudžia jungtis poliklinikoms su ligoninėmis. Sveikatos apsaugos ministerija jau išsiuntė visoms šalies savivaldybėms rekomendacijas, kaip, ministerijos manymu, turėtų būti organizuojamos sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos. Svarbi rekomendacijų sritis – stengtis išsaugoti darbo vietas. „Darbuotojai neturėtų nukentėti“, – sakė ministrė. Pokalbyje su Šilutės PSPC darbuotojais, anot ministrės, kilę ir kitokių klausimų, pavyzdžiui, kaip vienas iš vadovaujančių darbuotojų tuo pat metu dirba keturiose vietose…
Susitikime ministrė akcentavo, kad prioritetas teikiamas pirminei sveikatos priežiūrai, šios grandies stiprinimui. Ypač daug tikimasi iš šeimos gydytojų – jie turi atlikti daugiau funkcijų: diagnozuoti, pacientą nukreipti į rajonines, regionines ligonines, kad tretinio lygio ligoninės nebūtų apkrautos antrinio lygio pacientais. Esą dabar 43 proc. pacientų pas specialistus į tretinio lygio ligonines atvyksta su netvarkingais dokumentais.
„Norisi, kad viskas vyktų draugiškai. Esate susipriešinę. Susidraugaukite. Greitosios medicinos pagalbos skyriaus, kuris dabar priklauso Šilutės PSPC, darbuotojai nori dirbti savarankiškai arba būti Sveikatos apsaugos ministerijos žinioje. Vyriausybei esame pateikę pasiūlymų, vienas jų – nacionalinio greitosios medicinos pagalbos centro kūrimas. Lietuvoje turime privačių, savivaldybėms pavaldžių, mišraus pavaldumo GMP. Kiekvienoje vietovėje Santariškių klinikų nepastatysime, bet užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos kuo arčiau žmogaus, privalome“, – kalbėjo ministrė.
Nuomonės ir pastebėjimai
Gydytoją Gediminą Vaičiūną domino asmeninė R. Šalaševičiūtės nuomonė apie įstaigų jungimą. „Įstatymai nedraudžia jungtis. Mūsų tikslas yra sustiprinti pirminę asmens sveikatos priežiūrą. Vadinasi, poliklinikos prie ligoninės jungti negalima. Spręs teismas. Jeigu būčiau tikra, kad, sujungus įstaigas, priežiūra bus geresnė, sakyčiau, galima jungtis. Sumažėtų administravimui skirtos lėšos“, – atsakė ministrė.
Nesibaigiančius nesutarimus, skundus, susijusius su PSPC darbuotojų ir šio centro vadovų bendravimu, priminė Lietuvos gydytojų sąjungos Šilutės filialo pirmininkė gydytoja Audronė Pikžirnienė. Ji sakė, kad gydytojų nusiskundimai dėl nesusikalbėjimo su vadovu, dėl jo nepagarbaus elgesio su darbuotojais vos telpa storame aplanke. Siekiant apginti darbuotojus, buvo kreiptasi į rajono vadovus, į LR Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidiumą ir kt. A. Pikžirnienė priminė atlyginimų skirtumą tarp nekvalifikuotų darbuotojų ir bendrosios praktikos slaugytojų – skiriasi tik 9 eurais.
Į diskusiją nesikišęs rajono mero pavaduotojas Algirdas Balčytis padovanojo ministrei ir jos padėjėjai Janinai Kumpienei po knygą apie gražų Šilutės kraštą. Pabendravusi su žiniaskaidos atstovais, ministrė ir Seimo narys išvyko susitikti su privataus Šilutės šeimos gydytojų centro darbuotojais.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 84

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite