Atostogaujantys lietuviai: jaunesni nori išsimiegoti, o vyresni – pramogauti

Nors šią vasarą Lietuvą užplūdo tropinis karštis, vis dėl šalies gyventojai ir toliau renkasi atostogauti saulėtuose kurortuose. Tai patvirtino ir „Baltic Tours kelionių ekspertas ir pardavimų vadovas Andrius Paulionis.

„Baltic Tours kelionių ekspertas ir pardavimų vadovas Andrius Paulionis.

-Lietuvius šią vasarą alina rekordinis karštis. Ar tikrai atostogaujantieji renkasi užsienio kurortus? Gal lietuviai šiemet mažiau keliauja?  

-Atostogautojų ir kelionių organizatorių vasara startuoja kiek anksčiau – maždaug nuo balandžio mėnesio ir tęsiasi dar visą spalį. Pats keliavimo įkarštis prasideda liepą ir pilnai pildo lėktuvus bei autobusus ar keltus dar visą rugsėjį.

Tiesa, šią vasarą iš tiesų galime mėgautis puikiu oru Lietuvoje, tačiau tai nei kiek nesumažina išvykstančiųjų atostogauti svetur skaičiaus. Kodėl? Šiai dienai kelionių organizatorius gali pasiūlyti keliones visiems keliautojų tipams ir poreikiams – internetus šturmuoja pasiūlymų gausa skirtingiems biudžetams. Taip pat pastebime, jog atostogautojai tampa vis smalsesni – jiems norisi pažinti kitų šalių kultūras.

-Tai lietuviai renkasi ne tik poilsines, bet ir pažintines ar egzotines šalis. Kur vyksta šią vasarą?

-Lietuviai įprastai mėgsta gerą orą, puikų aptarnavimą, trumpus skrydžius ir kuo mažiau rūpesčių. Tą užtikrina jau tradicinės vasaros kryptys – Turkija, Graikija, Ispanija, Italija, Egiptas ar Bulgarija. Vis dėlto, keliautojų norų sąraše galima pamatyti ir kitas kryptis: Kiprą, Jungtinius Arabų Emyratus, Juodkalniją, Maroką ir pan.

Brangstant lėktuvų bilietams, vasarą sumažėja trumpų savarankiškų kelionių poreikis, todėl džiugu matyti, jog atsiranda vis daugiau drąsesnių keliautojų, kurie užtikrintai rezervuoja sau dviejų savaičių poilsį ir renkasi egzotines kryptis: Tailandą, Balį, Šri Lanką, Meksiką, Maroką…

Valstybinio turizmo duomenimis, 2016-aisiais kelionių agentūros ir kelionių organizatoriai aptarnavo 150 tūkst. užsieniečių  ir 297,3 tūkst. Lietuvos gyventojų. Atostogaujančių lietuvių užsienio šalyse padaugėjo. Duomenys rodo, kad populiariausia Lietuvos turistų kryptis – Turkija, kuri daugiau negu dvigubai lenkia antroje vietoje esančią Graikiją. Įdomu tai, kad 2016 metais Bulgarija užėmė 3 vietą, o Lenkiją – penktą vietą.

-Kas svarbu lietuviams renkantis kelionę?
-Kiekvienas keliautojas yra skirtingas: vienas gali mėgti pasyvesnį, o kitas – aktyvesnį poilsį. Vis dėlto, kad ir kaip paprastai tai skambėtų, mūsiškiams prioritete – saulė, jūra ir bent +25°C.  Tikriausiai taip yra todėl, jog Lietuvoje saulės voniose maudomės ganėtinai retai ar trumpai. Lietuviai taip pat mėgsta skaniai pavalgyti, o dažnas net ir viešbučius svetur renkasi pagal apgyvendinimo įstaigos siūlomas paslaugas: masažus, pirtis, pramogų zonas ir dar daugiau.

-Ar keliautojai renkasi tik pigias keliones?

-Atsakymu, turbūt, nenustebinsime – kuo keliautojas jaunesnis, tuo paprastesnes, pigesnes keliones ar kelionių paketus jis renkasi. Trumpai tariant, nuskristi ir pamiegoti  – štai ko jiems reikia. Vyresni, kaip ir minėjome anksčiau, mėgsta, jog viskas būtų pasirūpinta nuo A iki Z, ypač, jeigu keliaujama su vaikais, o tokios kelionės, suprantama, kainuoja brangiau.

-Kada gi baigiasi atostogos metas? Negi lietuviai atostogauja visus metus?

-Taip, lietuviai atostogauja ištisus metus! Nors vasaros sezonas tendencingai muša visus rekordus, kiti sezonai taip pat gali didžiuotis keliautojų antplūdžiu. Tiesa, lietuviai rudenį ir pavasarį mieliau renkasi Prancūziją, romantiškuosius Italijos miestus, naršo Ispaniją ir apskritai – visą Europą. Žiemą mūsiškiai šturmuoja Egiptą, Jungtinius Arabų Emyratus, egzotines šalis arba šoksta ant kalnų ir pradeda intensyvų slidinėjimo sezoną. Populiariausios slidinėjimo kryptys – Austrija, Italija, Prancūzija ir Andora. Tad jei paklaustumėte, ar kada spėjame atsikvėpti, atsakytume, jog dirbame nuolat. Bet kokiu sezonu. Pilnu tempu!

kalbėjosi Viktorija Skutulienė

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje pristatyti vardiniai dainininkės Ingos Valinskienės kvepalai „Aš laimINGA“

Balandžio 17-ąją, šilutiškiai turėjo unikalią progą išbandyti garsių, talentingų parfumerijos autorių sukurtus kvepalus. Šv. Velykų išvakarėse išskirtinio dizaino drabužių parduotuvėje „Stilinga kišenė” surengta kvepalų diena. Tądien Pamario krašto moterys kartu su aromatų verslo ir dėvėjimo eksperte Edita Vigelyte kalbėjosi apie kvepinimosi įpročius, parfumerinę etiką, tradicijas ir naujoves. Viena jų – pristatyti garsaus parfumerio Aisčio Mickevičiaus sukurti vardiniai, dainininkės, laidų vedėjos Ingos Valinskienės, kvepalai „Aš laimINGA“. Išskirtinai „kvepiantis“ interviu „Pamariui“ su Edita Vigelyte: –Šilutėje svečiuojatės ne pirmą kartą. Kartu su „Stilingos

Su Seimo nariu – apie referendumus ir Velykas

Trys savaitės beliko iki Lietuvos prezidento rinkimų ir tą pačią dieną, gegužės 12-ąją, rengiamų dviejų referendumų: dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Palyginus su įvykusių savivaldos rinkimų agitacijos mastais, kandidatų aktyvumu ir susitikimų su rinkėjais gausa, rengimosi gegužės 12 d. balsavimui beveik nesijaučia. Apie tai ir kitas aktualijas „Pamarys“ pakalbino Seimo narį Alfredą Stasį NAUSĖDĄ. Seimas pavasario sesiją pradėjo kovo 10 d., ji paprastai baigiasi birželio 30 d., tačiau bus pratęsta dėl prezidento rinkimų. Gegužės 12 d. –

Muziejuje pamokė kiaušinius marginti vašku

Balandžio 16-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pradėjo veikti velykaičių marginimo dirbtuvės, į kurias atvykę smalsiausi Šilutės pirmosios gimnazijos mokiniai kartu su pedagoge Nijole Titiene mokėsi Mažosios Lietuvos velykinių kiaušinių dažymo meno. Velykaičių simboliai Muziejininkė–etnografė Asta Bartkevičiūtė papasakojo, jog anuomet kiaušinius margindavo vašku, keliomis spalvomis, supažindino su marginimo raštais, kurių kiekvienas turėjo tam tikrą reikšmę. Pavyzdžiui, numargintas kiaušinis brūkšneliais, it paukščio pėdutėmis, simbolizavo auką. Jeigu kiaušinis buvo dažomas rombo forma, tai anuomet sakydavo, kad tai aktyvumo ženklas, o apskritimas – padeda