Atėjo laikas, kai bėgame ne mes, o pas mus atbėga

Jonas JATAUTAS, Šilutės r. savivaldybės tarybos narys

Jonas JATAUTAS, Šilutės r. savivaldybės tarybos narys

Bene didžiausia šių dienų aktualija –  iš Artimųjų Rytų į Europos Sąjungos šalis plūstantys karo pabėgėliai. Verda diskusijos, ar priimti, kiek priimti, kur juos glausti… Ne visų ES valstybių pozicija šiuo klausimu vienoda.

Man teko ketverius metus gyventi ir dirbti Olandijoje, Bergeno mieste, kuris yra 30 km nuo Amsterdamo. Aš pats su pabėgėliais nesusidūriau, bet dirbau Europos mokyklos direktoriumi, kurią tuo metu lankė net 40 skirtingų tautybių vaikai. Visą laiką per tuos metus girdėdavau, kad tai yra multikultūrinė mokykla – olandai tai sakydavo su pasididžiavimo gaida.

Kad geriau suprastume, kaip ten yra, galima prisiminti šiek tiek istorijos. Olandija turėjo didžiules užjūrio kolonijas, į kurias po Antrojo pasaulinio karo plūstelėjo kitos spalvos, kitos kultūros minios žmonių. Gavus nepriklausomybę, dažniausiai kyla įvairių neramumų, konfliktų, pasireiškia ekonominis nuosmukis. Žmonės labai greitai ima mąstyti, kur gyventi būtų geriau. Tada jie patraukė į Olandiją, kuri tuo metu buvo tarsi vartai į Europą.

Ar pabėgėliai pražudė Olandiją. Ne! Po Antrojo pasaulinio karo suniokota šalis labai sparčiai tapo ekonomiškai tvirta valstybe.

Tautiečiai neturėtų būti pamiršę, kas yra pabėgėliai. Kiek mūsų giminaičių, pažįstamų, kaimynų po karų per Vokietiją atsidūrė JAV, Brazilijoje, Australijoje ir daugelyje kitų šalių mūsiškiai rado prieglobstį ir naują gyvenimą? O mes, šilutiškiai? Po karo Mažosios Lietuvos kraštas buvo visiškai tuščias. Į senųjų gyventojų sodybas, namus, ūkius atsikėlė žmonės iš visos Lietuvos.

Dabar atėjo toks laikas, kai ne mes bėgame, o pas mus atbėga.

Kokia mums iš to nauda, o gal našta? To svarstyti negalime, nes esame Europos Sąjungos šalis. Vadinasi, solidarumo principu mes prisiimame viską, kas mums priklauso. Nepriklausomai nuo to, kokie yra mūsų uždarbiai, pelnai, perspektyvos. Jei ne, vadinasi, mes nesame lygiaverčiai partneriai Europos ir pasaulio kontekste.

Svarstyti galime, galbūt kodėl mums pabėgėlių nereikėtų bijoti. Pavyzdžiui, Olandija galingiausia savo ekonomika šalimi tapo būdama daugiatautė.

Po karo Olandijoje kūrėsi marokiečiai, turkai bei daugelio kitų tautų bendruomenės. Ilgą laiką visiems svetimšaliams buvo garantuotas gimtosios kalbos mokymas, tačiau vėliau viskas pasikeitė. Nuo 2003-iųjų griežtai buvo pasakyta, jog visus atvykusius į šalį reikia integruoti į olandų visuomenę: per kalbą, per kultūrą.

Olandų patirtis parodė, jog būti vien atviriems ir dalintis viskuo yra maža, todėl buvo pareikalauta ir pareigų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

S. Skvernelis: šventinį savaitgalį bus ribojamas patekimas į visus šalies miestus ir miestelius

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad šventinį Velykų savaitgalį bus ribojamas patekimas į miestus ir miestelius. „Negalime atsipalaiduoti. Negalime rizikuoti, tai vis dar per daug pavojinga. Todėl prašau: susilaikykime nuo viešnagių ir kelionių, pasveikinkime ir palinkėkime sveikatos šeimos nariams bei artimiesiems nuotoliniu būdu. Visi esame pasiilgę atskirai gyvenančių senelių, tėvų, kitų šeimos narių. Tačiau geriausia, ką šiandien galime padaryti dėl jų ir dėl savęs pačių – nevažiuoti sveikinti ir lankyti jų per Velykas“, – feisbuke pranešė S. Skvernelis. Kaip paskelbė

Karantino metu darželinukų ir neformaliojo ugdymo įstaigų ugdytinių tėvams nebus taikomas mokestis

Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai balandžio 2-ąją dalyvavo IX šaukimo 13-ajame neeiliniame posėdyje nuotoliniu būdu. Darbotvarkėje registruoti 3 sprendimo projektai. Visiems jiems buvo pritarta. Tarybos narių balsų dauguma pritarta Šilutės rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto pakeitimui. Su šiuo sprendimo projektu galite susipažinti čia. Taip pat pritarta sprendimo projektui „Dėl mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. Dėl karantino nevykdant ugdymo proceso švietimo įstaigose, siūlyta papildyti mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo

Paslaptingieji Velykų rytmečio svečiai     

Artėjančios Velykų šventės kaskart tampa proga prisiminti tradicijas ir papročius. Velykų vaizdiniai dabar panašūs visoje Lietuvoje: išsprogusios beržų šakelės, skubėjimas į bažnyčią, Velykų rytą šokanti saulė, dažomi ir daužomi margučiai… Tačiau kas tuos margintus kiaušinius atneša? Kas palieka ant palangės ar sode, kur vaikai juos susiieško? O gal galima ir patiems kuo nors prisidėti? Reikėtų pastebėti, kad didžiosios kalendorinės šventės – Velykos ir Kalėdos – turi savo personažą, kuris aplanko vaikus ir įvertina gerus arba blogus darbus. Per Kalėdas tai

ŠMSM kancleris: sugadinus valstybės duotą kompiuterį bausti reikėtų išimtiniu atveju

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Tomas Daukantas akcentuoja, kad, vaikui praradus ar sugadinus ministerijos parūpintą kompiuterį, neturėtų būti taikoma bendra taisyklė skirti baudą. Pasak jo, reikėtų individualiai įvertinti kiekvieną situaciją. Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius savivaldybėms siūlo gautus kompiuterius apdrausti. Atsižvelgdama į skubią situaciją, Nacionalinė švietimo agentūra neskelbiamų derybų būdu perka 15 tūkstančių planšetinių ir 20 tūkstančių nešiojamųjų kompiuterių mokykloms. Toks pirkimo būdas suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba. „(Mokyklų atmintinėse. – ELTA) nėra sąlygų surašyta,