Atėjo laikas, kai bėgame ne mes, o pas mus atbėga

Jonas JATAUTAS, Šilutės r. savivaldybės tarybos narys

Jonas JATAUTAS, Šilutės r. savivaldybės tarybos narys

Bene didžiausia šių dienų aktualija –  iš Artimųjų Rytų į Europos Sąjungos šalis plūstantys karo pabėgėliai. Verda diskusijos, ar priimti, kiek priimti, kur juos glausti… Ne visų ES valstybių pozicija šiuo klausimu vienoda.

Man teko ketverius metus gyventi ir dirbti Olandijoje, Bergeno mieste, kuris yra 30 km nuo Amsterdamo. Aš pats su pabėgėliais nesusidūriau, bet dirbau Europos mokyklos direktoriumi, kurią tuo metu lankė net 40 skirtingų tautybių vaikai. Visą laiką per tuos metus girdėdavau, kad tai yra multikultūrinė mokykla – olandai tai sakydavo su pasididžiavimo gaida.

Kad geriau suprastume, kaip ten yra, galima prisiminti šiek tiek istorijos. Olandija turėjo didžiules užjūrio kolonijas, į kurias po Antrojo pasaulinio karo plūstelėjo kitos spalvos, kitos kultūros minios žmonių. Gavus nepriklausomybę, dažniausiai kyla įvairių neramumų, konfliktų, pasireiškia ekonominis nuosmukis. Žmonės labai greitai ima mąstyti, kur gyventi būtų geriau. Tada jie patraukė į Olandiją, kuri tuo metu buvo tarsi vartai į Europą.

Ar pabėgėliai pražudė Olandiją. Ne! Po Antrojo pasaulinio karo suniokota šalis labai sparčiai tapo ekonomiškai tvirta valstybe.

Tautiečiai neturėtų būti pamiršę, kas yra pabėgėliai. Kiek mūsų giminaičių, pažįstamų, kaimynų po karų per Vokietiją atsidūrė JAV, Brazilijoje, Australijoje ir daugelyje kitų šalių mūsiškiai rado prieglobstį ir naują gyvenimą? O mes, šilutiškiai? Po karo Mažosios Lietuvos kraštas buvo visiškai tuščias. Į senųjų gyventojų sodybas, namus, ūkius atsikėlė žmonės iš visos Lietuvos.

Dabar atėjo toks laikas, kai ne mes bėgame, o pas mus atbėga.

Kokia mums iš to nauda, o gal našta? To svarstyti negalime, nes esame Europos Sąjungos šalis. Vadinasi, solidarumo principu mes prisiimame viską, kas mums priklauso. Nepriklausomai nuo to, kokie yra mūsų uždarbiai, pelnai, perspektyvos. Jei ne, vadinasi, mes nesame lygiaverčiai partneriai Europos ir pasaulio kontekste.

Svarstyti galime, galbūt kodėl mums pabėgėlių nereikėtų bijoti. Pavyzdžiui, Olandija galingiausia savo ekonomika šalimi tapo būdama daugiatautė.

Po karo Olandijoje kūrėsi marokiečiai, turkai bei daugelio kitų tautų bendruomenės. Ilgą laiką visiems svetimšaliams buvo garantuotas gimtosios kalbos mokymas, tačiau vėliau viskas pasikeitė. Nuo 2003-iųjų griežtai buvo pasakyta, jog visus atvykusius į šalį reikia integruoti į olandų visuomenę: per kalbą, per kultūrą.

Olandų patirtis parodė, jog būti vien atviriems ir dalintis viskuo yra maža, todėl buvo pareikalauta ir pareigų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kovo 5 d. – savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai. Už ką balsuosime?

Praėjusią savaitę įvykusiame Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdyje Sigitas Majus pranešė, kad frakcijos „Nepriklausomi“ nelieka, nes jos nariai Genovaitė Kimbrienė, Edgaras Padimanskas pasitraukė. Frakcijai būtini bent trys Tarybos nariai. Politinės rokiruotės Jau esame informavę, kad šie trys vietos politikai atstovavo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šilutės skyriui, kuris buvo panaikintas. Yra naujas skyrius, jo kandidatas į merus, kaip paskelbė Šilutėje lankęsis Seimo narys Aurelijus Veryga, bus Robertas Kuncaitis. Iširus „valstiečių“ skyriui, trys paminėti vietos politikai savivaldybės Taryboje, taip pat ir su

Atgimė Šilutės kultūros ir pramogų centras

Šiandien, 2022 m. spalio 5 d. 13 val. buvo iškilmingai perkirpta simbolinė atnaujinto ir rekonstruoto Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato atidarymo juostelė. Šventinę teatralizuotą ceremoniją kūrė Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai ir šokių klubo „Žvaigždūnė“ šokėjos. Į iškilmes susirinko gausus būrys miestelėnų, Savivaldybės vadovai, dalyvavo LR Seimo narys Zigmantas Balčytis.  Statybų ir įrengimo darbus atlikusios UAB „Stamela“ vadovas Stanislovas Liepis simbolinį atnaujinto pastato raktą įteikė kultūros ir pramogų centro direktorei Jūratei Pancerovai. Pastatą pašventino Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas

Šilutėje prasidėjo labai brangus šildymo sezonas (atnaujintas ir papildytas)

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis įsakymu paskelbė, kad spalio 3 d. pradedamas švietimo įstaigų šildymo sezonas. Pernai šildymo sezonas centralizuotai tiekiant šilumą rajone prasidėjo spalio 11 dieną ir truko iki šių metų gegužės 2 d. Kaip beskaičiuotumei, pusę metų teks šildytis. Šis šildymo sezonas bus neregėto brangumo. Savivaldybės UAB „Šilutės šilumos tinklai“ paskelbė, kad centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams spalio mėnesį kainuos net 8,27 ct (su 9 proc. PVM – 9,01 ct). Prieš metus kainavo 4,83 ct

Prasideda gripo sezonas: svarbu pasiskiepyti

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje šią savaitę prasideda 2022-2023 m. gripo sezonas, kuris tęsis iki kitų metų gegužės mėn. (20-osios metų savaitės).  Įprastai šiuo laikotarpiu NVSC specialistai atidžiai stebi sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), hospitalizacijos rodiklius, vertina sergamumo dinamiką. Ir, atsižvelgdami į tai, siūlo savivaldybėms skelbti epidemiją, taikyti kitas užkrečiamųjų ligų valdymo priemones.   Iki šiol gripo sezono metu kiekvieną savaitę buvo skelbiami Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai. Šiemet šie pranešimai, kuriuos

Taip pat skaitykite