Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje 17-osios Nacionalinės bibliotekų savaitės išvakarėse atidaryta rusniškio Arvydo Švagždžio fotografijų paroda „Rusnės gamtos apsupty…“ Tai antroji šio autoriaus paroda. Prieš kelerius metus rusniškiai jau galėjo pasigrožėti A. Švagždžio fotografijomis.

Fotografijos turi atskleisti akimirkos žavesį – įsitikinęs fotografuoti mėgstantis mokslininkas Arvydas Švagždys.

Šiųmetėje parodoje – Rusnėje ir kitose rajono apylinkėse užfiksuoti gamtos vaizdai.
Ir darbas, ir hobis
Arvydas Švagždys – ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktaras, apgynė disertaciją „Gamtinių ir antropogeninių veiksnių įtaka žuvų sugavimų kaitai Kuršių mariose“. Dėsto Klaipėdos universitete, yra Žuvininkystės tarnybos prie ŽŪM Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vyriausiasis specialistas, prieš tris savaites kalbėjęs LR Seimo Kaimo reikalų komiteto išvažiuojamajame posėdyje, Šilutės r. savivaldybėje, kur išvardijo svarbiausias žuvininkytės problemas.
Gamtos ir ekologijos temos šiam žmogui gerai pažįstamos, jis mėgsta Pamario kraštą. „Pamarys – tai vieta, kur lyg akvarelėje susilieja keturios stichijos: žemė, oras, vanduo ir saulė. Čia gamta yra neklystantis dailininkas, kasmet, kasdien, kiekvieną minutę kuriantis nepakartojamus, neaprašomus, nenuspėjamus paveikslus, kaskart išnykstančius tam, kad vėl atgimtų vis kitu pavidalu. Šie vaizdai yra lyg mandala, vaizduojanti šios žemės baltišką dvasinę ir kosminę harmoniją. Taip kuriamas tobulas grožis…“
Paklaustas, kada susidomėjo gamtovaizdžio fotografavimu, A. Švagždys papasakojo: „Šiandien daug kas fotografuoja. Ypač nuo tada, kai atsirado skaitmeniniai fotoaparatai. Smagu buvo fotografuoti sūnų Dovydą. Užfiksuodavau gražiausias akimirkas, dalindavausi jomis su artimaisiais, daug džiaugsmo suteikdamas ir jiems. Žmona Rasa yra suklijavusi storiausius albumus. Daug nuotraukų saugau kompiuteryje. Nesu baigęs jokių fotografavimo mokslų, tačiau noriu parodyti ir kitiems tą grožį, kurį matau. Šiandien man fotografavimas – tik hobis“.
Įkvėpėjas – Linas Jankus
„Mano mokytojas ir įkvėpėjas buvo dailininkas iš Pjaulių kaimo, šalia Drevernos, Linas Julijonas Jankus, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Dailės katedros vedėjas, gyvenantis šalia Kuršių marių, gamtos apsuptyje. Kai kartą lankiausi jo jaukiuose namuose (susipažinome 2000 m.), jis ir paskatino mane imtis rimtai fotografuoti, tačiau ir ieškoti tokių akimirkų ir vaizdų, kurie slėptų kažkokią paslaptį, kurią žiūrintieji nuotraukas, turės patys pamatyti ir atspėti. Gal to daug kas to ir nežino, bet Linas daug darbų nutapė Rusnėje. Šis žmogus buvo labai talentingas. Džiaugiuosi, kad mūsų namų sienas puošia vienas jo paveikslas. Kai Jankus atvažiuodavo į Rusnę, mes ilgai kalbėdavomės įvairiomis temomis. Gyvenant Rusnėje gražių vaizdų netenka toli ieškoti – jų padovanoja kiekvienas metų laikas, reikia tik suspėti pamatyti tinkamą akimirką. Antai ankstyvą vasaros rytą tekant saulei, žiūrėdamas į ją nuo Atmatos tilto, gali išvysti prie didžiulės žydinčios obels atpėdinančią juodmargę. O šalikelėse savo šukuosenas demonstruoja išdidūs gluosniai – juos apkarpo, o jie sau auga toliau…“ – sakė A. Švagžys.

A. Švagždys su žmona Rasa ir sūnumi Dovydu.

Tai, kas šalia mūsų
,,Fotografuoju daugiausiai gamtą – tai, ką pažįstu, kas artima. Nuotraukų neryškinu jokiomis specialiomis programomis. Patinka natūralumas, – pasakojo Arvydas Švagždys. – Mano mokytojas ir įkvėpėjas Linas Jankus (šis talentingas žmogus 2014 metais iškeliavo Anapilin) mokė mane, kad kiekvienoje nuotraukoje būtų ekspresijos – akimirka, kuri atspindi realybės nepastovumą. Kitaip žiūrovui nebus įdomu“.
Bibliotekininkė Aldona Norbutienė, susitikimo pradžioje pakvietusi autorių papasakoti apie savo parodą, „papriekaištavo“ jam, kad tiek ilgai slėpė savo fotografijas: „Kiek daug žmonių jau būtų galėję jomis pasidžiaugti. Jūs puikiai galite reprezentuoti mūsų rajoną“.
Investicija, suteikianti emocijų
„Rusnės niekas neįsivaizduoja be laivų, be kurėnų. Juos fotografuodavau ir dalyvaudavau Šaktarpio mugėje. Neįtikėtina, bet žmonės pirko mano fotografijas, nes norėjo turėti gražių pažįstamų vaizdų savo namuose. Taip atsirado lėšų rėmeliams ir pirmosioms fotografijoms, kurias galima eksponuoti parodose. Tačiau turėjo praeiti ne vieneri metai, kol gimė pirmoji paroda. Ši paroda man labai svarbi“ – kalbėjo fotografas.
A. Švagždys dėkojo susirinkusiems, kurie rado laiko ir atėjo pasižiūrėti jo darbų, mielai atsakinėjo į klausimus. Dėkojo Rusnės salos etnokultūros centro direktorei Birutei Servienei, kuri vertina jo pomėgį ir skatina rengti parodas.
Niekas neskubėjo palikti svetingos bibliotekos, girdėjosi klausimų ir atsakymų, bėgiojo vaikai, blyksėjo fotoaparatų blykstės.
Birutė Morkevičienė