Artūras Skardžius: „Suprantu, kad gyventojų lūkesčiai yra didesni už skolose parklupdytos valstybės išgales“

Seimo narys Artūras Skardžius Lietuvos parlamente dirba jau trečią kadenciją – dvi nuo 2000 metų, po ketverių metų pertraukos šį politiką tiesiogiai į Seimą išrinko Šilutės ir Pagėgių krašto žmonės. Lapkritį dabartinis Seimas įpusėjo savo kadenciją. Ši sukaktis beveik sutapo su A. Skardžiaus 54-uoju gimtadieniu. Seimo narys Artūras SKARDŽIUS atsakė į kelis „Pamario“ klausimus.

PASTABA: visą interviu su A. Skardžiumi skaitykite rytdienos „Pamario“ numeryje.

–  Tai ar džiaugtis tuo garsiuoju suskystintų gamtinių dujų terminalu, tuo keistai nudažytu laivu ir jau tikėtis, kad dujos bus pigios, jas naudojant gautoji šiluma ir elektra – irgi?

–  Šis projektas jau apaugo įtarimais, nes, kaip išsiaiškinome toje energetikos reikalus nagrinėjusioje komisijoje, informacija yra slepiama, vartotojai, kurie naudosis šia viešąja paslauga, daug ko nežino, nesupranta ir kai kam tai labai naudinga. Trūksta ir viešumo, ir skaidrumo. Terminalas – labai modernus, labai didelis, savo pajėgumu labai viršijantis Lietuvos dujų poreikius, pagaliau ir išdujinimo pajėgumai dvigubai didesni už reikalingą Lietuvai. Kaštai: 180 milijonų litų per metus kainuos laivo nuoma, 21 milijoną litų teks sumokėti „Klaipėdos naftai“ už įrengtą infrastruktūrą, galbūt 10 milijonų litų kainuos uosto paslaugos, dar bus papildomų kaštų apsaugai ir kitų. Štai ir 210 milijonų litų per metus!

Dujų kaina? Nevardinsiu skaičių, tačiau „Gazpromas“ siūlo kitais metais už 1000 kubinių metrų dujų beveik 400 Lt mažesnę kainą, palyginus su prognozuojama dujų kaina iš terminalo. Vis garsiau kai kurie drąsūs žmonės kalba, kad nuo to 210 milijonų litų metinių išlaidų už laivo nuomą dešimčiai metų ir kitų mano paminėtų sumų išsisukti nepavyks.

Ar nebūtų lengvesnė našta dujų vartotojams, jeigu tas terminalas, kaip Lietuvos nepriklausomybės simbolis, kurį laiką stovėtų parengtas, bet nenaudojamas, būtų garantas ir gelbėtojas susiklosčius tam tikroms aplinkybėms? Kai naudojant brangesnes dujas bus gaminama elektra ar šiluma, jos tikrai nepigs. Tiesiog stebuklų nebūna. O vartotojams dėl to pabrangtų prekės, paslaugos.

Vienas komentaras

  • vachtangas

    nieko sau nepriklausomybes kaina…manau kita sildymo sezona ja visa nasta pajus avinu banda, atidarymo metu skandavusi: aciu, aciu, aciu…gave saskaitas gales padekoti kasdien vis daugiau nusisnekanciai pirmajai salies damai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

COVID-19 – socialinės globos įstaigose

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvieną pirmadienį skelbia naujausią informaciją apie koronaviruso plitimą Lietuvos socialinės globos įstaigose. Šilutės rajone veikia minimai ministerijai pavaldūs Macikų socialinės globos namai, vietos Savivaldybės pavaldumo Šilutės socialinės globos namai (buvę senelių globos namai), yra trys privatūs – „Pamario senjorų namai“, „Senjorų Eldoradas“ ir „Globavita“. Ministerija skelbia, kad šalyje esančiuose globos namuose įkurdinta beveik 13 tūkst. garbaus amžiaus ir neįgalių žmonių. Tokių namų yra 215, šiuo metu veikia 206. Rugpjūčio 2 d. duomenimis, šiuo metu nustatyti

Kviečiame teikti pasiūlymus Gyvūnų gerovės metams paminėti

Seimui 2022 m. paskelbus Gyvūnų gerovės metais, Aplinkos ministerija kviečia visuomenę, socialinius partnerius, verslą pasidalinti idėjomis, kaip juos paminėti. Pasiūlymų laukiame iki rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu info@am.lt. Atrinktos priemonės bus įtrauktos į Gyvūnų gerovės metų minėjimo programą. „Aš norėčiau, kad kiekvieni metai būtų gyvūnų gerovės, nes dėmesio šiai sričiai stokojama tiek iš valstybės, tiek iš piliečių. Juk, pripažinkim, kad dar požiūris į gyvį kaip į daiktą, nuosavybę, kažkokį madingą atributą, pelno nešėją labai gajus“, – pastebi aplinkos ministro patarėjas,

Prezidentas: sienų apsaugai – platesni karių įgaliojimai

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitikęs su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu aptarė karių įsitraukimą ekstremaliosios situacijos metu. Šalies vadovas teigiamai įvertino susitikimo metu krašto apsaugos ministro A. Anušausko pristatytus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimus, nustatančius konkrečius įgaliojimus, kuriuos kariai įgytų ekstremaliųjų situacijų metu, ir šių įgaliojimų įgijimo sąlygas. „Įstatymų pakeitimai leis kariams efektyviai prisidėti tiek saugant Lietuvos Respublikos sienas, tiek, poreikiui esant,

Taip pat skaitykite