Artūras Skardžius: „Suprantu, kad gyventojų lūkesčiai yra didesni už skolose parklupdytos valstybės išgales“

Seimo narys Artūras Skardžius Lietuvos parlamente dirba jau trečią kadenciją – dvi nuo 2000 metų, po ketverių metų pertraukos šį politiką tiesiogiai į Seimą išrinko Šilutės ir Pagėgių krašto žmonės. Lapkritį dabartinis Seimas įpusėjo savo kadenciją. Ši sukaktis beveik sutapo su A. Skardžiaus 54-uoju gimtadieniu. Seimo narys Artūras SKARDŽIUS atsakė į kelis „Pamario“ klausimus.

PASTABA: visą interviu su A. Skardžiumi skaitykite rytdienos „Pamario“ numeryje.

–  Tai ar džiaugtis tuo garsiuoju suskystintų gamtinių dujų terminalu, tuo keistai nudažytu laivu ir jau tikėtis, kad dujos bus pigios, jas naudojant gautoji šiluma ir elektra – irgi?

–  Šis projektas jau apaugo įtarimais, nes, kaip išsiaiškinome toje energetikos reikalus nagrinėjusioje komisijoje, informacija yra slepiama, vartotojai, kurie naudosis šia viešąja paslauga, daug ko nežino, nesupranta ir kai kam tai labai naudinga. Trūksta ir viešumo, ir skaidrumo. Terminalas – labai modernus, labai didelis, savo pajėgumu labai viršijantis Lietuvos dujų poreikius, pagaliau ir išdujinimo pajėgumai dvigubai didesni už reikalingą Lietuvai. Kaštai: 180 milijonų litų per metus kainuos laivo nuoma, 21 milijoną litų teks sumokėti „Klaipėdos naftai“ už įrengtą infrastruktūrą, galbūt 10 milijonų litų kainuos uosto paslaugos, dar bus papildomų kaštų apsaugai ir kitų. Štai ir 210 milijonų litų per metus!

Dujų kaina? Nevardinsiu skaičių, tačiau „Gazpromas“ siūlo kitais metais už 1000 kubinių metrų dujų beveik 400 Lt mažesnę kainą, palyginus su prognozuojama dujų kaina iš terminalo. Vis garsiau kai kurie drąsūs žmonės kalba, kad nuo to 210 milijonų litų metinių išlaidų už laivo nuomą dešimčiai metų ir kitų mano paminėtų sumų išsisukti nepavyks.

Ar nebūtų lengvesnė našta dujų vartotojams, jeigu tas terminalas, kaip Lietuvos nepriklausomybės simbolis, kurį laiką stovėtų parengtas, bet nenaudojamas, būtų garantas ir gelbėtojas susiklosčius tam tikroms aplinkybėms? Kai naudojant brangesnes dujas bus gaminama elektra ar šiluma, jos tikrai nepigs. Tiesiog stebuklų nebūna. O vartotojams dėl to pabrangtų prekės, paslaugos.

Hits: 18

Vienas komentaras

  • vachtangas

    nieko sau nepriklausomybes kaina…manau kita sildymo sezona ja visa nasta pajus avinu banda, atidarymo metu skandavusi: aciu, aciu, aciu…gave saskaitas gales padekoti kasdien vis daugiau nusisnekanciai pirmajai salies damai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite