Artėjant Klaipėdos metams atgyja Mažosios Lietuvos muzikinės tradicijos

Šių metų spalio–lapkričio mėnesiais Šilutės kultūros ir pramogų centras įgyvendino projektą „Muzikos ir bendruomeniškumo sintezė“.

Artėjant Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos sukakčiai, kilo idėja įprasminti Klaipėdos krašto kultūrinį–muzikinį palikimą, surengiant mokymus, kuriuose būtų ne tik pristatytas unikalus Mažosios Lietuvos muzikinio palikimo lobynas, bet ir surengtas praktinis kūrybinis mokymų ciklas.  Buvo parengta bei pristatyta chorinės ir instrumentinės muzikos programa.

Šiuo projektu buvo siekiama sustiprinti mėgėjų meno bendruomenių kompetencijas, ugdyti bendruomeniškumą, plėsti kultūrinį akiratį ir gerosios patirties sklaidą tarp kolektyvų narių ir kitų regionų mėgėjų meno bendruomenių. Pasitelkiant muzikos profesionalus, buvo sukurtas naujas  produktas ir išmokta reflektuoti kintančią Mažosios Lietuvos regiono muzikos istorijos raidą, pritaikant ją šiandieninės muzikos formose.

Mokymai vyko trimis etapais

Rugsėjo–spalio mėn. mokymų dalyviai (Klaipėdos ir Šilutės mėgėjų meno kolektyvų vadovai) nuotolinio susitikimo metu aptarė muzikinės programos repertuaro kūrinius. Lektoriai Kazys Daugėla, Alfonsas Vildžiūnas, Algirdas Zigmantas, Gražvydas Raila ir Rasa Golubovskienė, pasiūlė  individualią kūrybiškumo mokymų programą ir aptarė partitūras bei aranžuotes. Buvo sudarytas individualių repeticijų ir konsultacijų kalendorius. Rugsėjo mėn.  mokymų dalyviai Šilutės ir Klaipėdos mėgėjų meno kolektyvai susitiko Alytuje, kur pirmą kartą, etnofestivalio programoje,  viešai pristatė Mažosios Lietuvos vokalinės muzikos programą.

Antrajame etape vyko individualus darbas. Regiono mėgėjų meno kolektyvų vadovai dirbo individualiai su savo kolektyvais. Jie  gilinosi į orkestrinės ir chorinės–vokalinis muzikos specifiką, atliko suplanuotas užduotis savarankiškai ir dalinosi gauta iš meno profesionalų patirtimi su savo kolektyvų nariais.

Trečiame etape mokymų dalyviai susirinko į trijų dienų baigiamąsias kūrybiškumo dirbtuves. Jų metu pristatė savarankiškai atliktas praktines ir individualias užduotis. Kartu su profesionaliu kompozitoriumi, dirigentu, LMTA docentu Kaziu Daugėla buvo parengta finalinė mokymų dalis – muzikinė programa, skirta Klaipėdos krašto 100–mečiui.

Mokymų programa ne tik įprasmino pasiruošimą svarbiai valstybės datai paminėti, bet ir aktualizavo muzikinį Mažosios Lietuvos palikimą bei jį perteikė pasitelkiant šiuolaikinių muzikinių aranžuočių tendencijas. Jos buvo pritaikytos mėgėjų meno atlikėjams, kurie dirbdami kartu su profesionaliais muzikos kūrėjais turėjo galimybę tobulinti savo muzikinius įgūdžius ir siekti profesionalumo.

Mokymus vedė choro dirigentas ir pedagogas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro ekspertas Klaipėdos apskričiai Alfonsas Vildžiūnas, kompozitorius, dirigentas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas Kazys Daugėla, garso inžinierius, muzikantas aranžuotojas Algirdas Zigmantas, vokalinio ansamblio „Vox Libri“ vadovė, dirigentė Rasa Golubovskienė, varinių pučiamųjų instrumentų orkestro  „Pamarys“ vadovas Gražvydas Raila.

Mėgėjų meno kolektyvų vadovų mokymų metu gautos profesionalumo ir kultūrinio akiračio plėtros patirtys buvo perduotos kolektyvų nariams dalinantis gerąja patirtimi.

Projekto rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Šilutės rajono savivaldybė

pr2022/217

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tik vienas centas, vertas beveik dviejų milijonų

Jeigu rankoje laikote 1 cento monetą, žinokite, kad labai netolimoje ateityje apyvartoje jų gali ir nebelikti. Antai Kanada vieno cento monetas nustojo kaldinti 2012 metais. Australijoje 1 ir 2 centų monetų nebegamina jau nuo 1992 m. Bahamų salose mažiausio nominalo monetų gamybą ir vartojimą sustabdė 2020 m. sausio pabaigoje. Jungtinės Karalystės Karališkoji monetų kalykla šiais metais paskelbė, jog dėl monetų pertekliaus kitą dešimtmetį jie nebegamins nei 2 svarų, nei 2 pensų monetų. O kaip Europoje? Anot Lietuvos banko, palyginus su

Šilutės rajono Taryboje: netinka niekas, ką pasiūlo opozicija

Sausio 26 d.  įvyko Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 23 Tarybos nariai iš 25: nedalyvavo Zigmantas  Jaunius ir Steponas Kazlauskas. Už biudžetą – 16 balsų Tarybos nariai patvirtinto Savivaldybės 2023 metų biudžetą  – 65 940 870 eurų pajamų. Už biudžetą balsavo 16 Tarybos narių, 7 opozicijos atstovai susilaikė. Jos vardu kalbėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Žygimantas Kurlianskas  sakė, jog padaryti darbai matomi, jiems buvo pritarusi Taryba. Ir retoriškai klausė, ar būtų įmanoma geriau? Esą pagal gautas Europos

Ką verta žinoti apie betoninius gyvenamųjų namų elementus?

Betoninių namų statyba suteikia namų savininkams daug privalumų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, ilgaamžiškumą ir neprideda nereikalingos priežiūros. Be to, betoniniai namai sukuria saugią, patogią ir sveiką aplinką, taip pat teigiamai prisideda prie aplinkos. Daugelis šių privalumų suteikia namų savininkams ilgalaikių finansinių santaupų. Betoniniai blokai prieš izoliuotas betonines formas Dvi sienų sistemos, dažniausiai naudojamos betoniniams namams statyti, yra betoniniai blokai ir izoliuotos betoninės formos (ICF). Abu metodai suteikia daug betoninio namo statybos pranašumų. Tačiau, skirtingai nei ICF sienos, betono blokeliai turi

Lietuvos banko sukauptas meno kūrinių lobynas – viename albume

LB-menas

Lietuvos bankas, pernai paminėjęs 100 metų sukaktį, šia proga parengė ir išleido albumą „Lietuvos banko dailės rinkinys“. Jame pirmą kartą koncentruotai pristatomi centriniame banke tarpukariu ir po 1990 m. sukaupti dailės kūriniai – paveikslai, keramikos dirbiniai, skulptūros, vitražai. Dailės kūrinių rinkinys – ne tik puošybai „Visuomenei pristatome šiek tiek mažiau žinomą, bet vieną įdomiausių Lietuvos banko veiklos sričių, kurios pradžia siejama su Lietuvos banko rūmų, esančių K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtoje, Kaune, atsiradimu. Pirmojo Lietuvos banko valdytojo Vlado Jurgučio

Taip pat skaitykite