Ar vėjo jėgainės „pastatys“ pagėgiškiams baseiną?

Paskutiniame Savivaldybės tarybos posėdyje politikai iš darbotvarkės išbraukė klausimą „Dėl Pagėgių savivaldybės teritorijos vėjo jėgainių parkų išdėstymo specialiojo plano koncepcijos patvirtinimo“. Elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojai aktyviai domisi Pagėgių kraštu, mat čia tokiai veiklai plėtoti yra itin palankios sąlygos.
Kokių teigiamų ar neigiamų aspektų galima tikėtis iš Pagėgių savivaldybės teritorijoje atsiradusių vėjo jėgainių parkų?

Pagėgių savivaldybės teritorijoje galėtų būti rengiami net devyni vėjo jėgainių parkai.

Palankios sąlygos
Vėjo jėgainių statyba ir eksploatavimas – solidus verslas, nešantis nemažai pajamų tiek juos statančioms firmoms, tiek jų savininkams, net ir gyventojams, kurių žemėse šios jėgainės statomos. Pagėgių krašto žemvaldžiai žino, kad išnuomoti žemę vėjo jėgainių statybai yra pelningas sandoris. Kai kurie jų pasidomėję rengiamais planais net patys pasiūlo išnuomoti turimus žemės plotus.
Opozicijos atstovų teigimu iš paskutinio Tarybos posėdžio išimtame sprendimo projekte dėl vėjo jėgainių parkų specialiojo plano koncepcijos patvirtinimo numatyta galimybė savivaldybės teritorijoje pastatyti iki 160 „vėjo malūnų“. Tai maksimalus teorinis skaičius, kurio gali ir nebūti, mat statyboms keliami dideli reikalavimai. Parkų koncepcijoje nurodoma, kad vėjo jėgainės būtų statomos retai apgyvendintose vietovėse, atsižvelgiant į regioninio parko ribas bei pasienio zoną.
Taip pat nurodoma, kad pagrindinė sąlyga vėjo energetikai plėtoti yra teritorijos vėjuotumas. Pagal parengtą vėjų atlasą tikėtinas vidutinis vėjo greitis Pagėgių savivaldybėje planuojamose teritorijose 50 m aukštyje siekia 5,5-6 m/s. Čia yra vienos iš palankiausių gamtinių sąlygų Lietuvos teritorijoje statyti vėjo jėgaines.
Planavimo sąlygose ir planavimo užduotyje nenurodyta, kokio pajėgumo vėjo jėgainių parkai planuojami Pagėgių savivaldybėje. Būtų ieškoma optimalaus sprendimo siekiant maksimalaus vėjo jėgainių parko pajėgumo darant minimalų poveikį aplinkai ir žmonėms. Numatoma, kad vėjo jėgainių parką gali sudaryti viena ar kelios vėjo jėgainių grupės.
Vietos vėjo jėgainių parkams parenkamos teritorijų atmetimo būdu, t. y. išskiriamos teritorijos, kuriose vėjo jėgainių rengti negalima: saugomos teritorijos, gyvenamosios teritorijos ir apsauginės zonos aplinkui jas, miestų ir miestelių urbanizuotos plėtros teritorijos (gali būti išimtys, jei nenumatoma gyvenamosios statybos), miškai, nuo elektros perdavimo linijų daugiau nei 10 km nutolusios teritorijos.
Numatomi parkai
Tokiu būdu Pagėgių savivaldybės teritorijoje įmanoma suformuoti 9 sąlyginius rajonus, kuriuose galėtų būti rengiami vėjo jėgainių parkai.
A zona: tarp Pagėgių, Lumpėnų ir Vilkyškių, į kurią patenka Kerkutviečių, Nepertlaukių, Strazdelių, Sodėnų kaimų teritorijos.
B zona: į šiaurės rytus nuo Pagėgių miesto, į kurią patenka dalis Strepeikių, Kulmėnų, Užubalių, Mantavičių, Eisraviškių, Jonikaičių ir Gudų kaimų teritorijos.
C zona: į rytus nuo Natkiškių gyvenvietės, ribojasi su šiaurine savivaldybės riba. Į šią zoną patektų dalis Vydytaičių, Eisraviškių, Kiūpelių, Ropkojų ir Žemučių kaimų. Ropkojų kaimo gyvenamoji dalis neturi patekti į vėjo jėgainių parkų teritoriją.
D zona: į šiaurės vakarus nuo Natkiškių gyvenvietės, ribojasi su šiaurine savivaldybės riba. Į šią zoną patenka dalis Timsrių, Minjotų, Daubarų ir Pėteraičių kaimų. Numatyta, kad Pėteraičių kaimo gyvenamoji dalis neturėtų patekti į vėjo jėgainių parką.
E zona: į šiaurės rytus nuo Rukų gyvenvietės, ribojasi su šiaurine savivaldybės riba. Į galimą vėjo jėgainių parko zoną patenka dalis Joniškaičių, Sūdėnų, Molgirių, Stumbragirių, Rėžių, Spenglių, Pakamonių, Mažaičių ir Aleknų kaimų teritorijos.
F zona: į vakarus nuo Rukų gyvenvietės. Į galimą vėjo jėgainių parko zoną dalinai patenka Plaškių, Berštininkų, Stoniškių ir Kovgirių kaimų teritorijos.
G zona: į vakarus nuo Pagėgių miesto. Į galimą vėjo jėgainių parko zoną patenka dalis Vičių ir Anužių kaimų.
H zona: į pietryčius nuo Pagėgių miesto. Į galimą vėjo jėgainių parko zoną patenka dalis Šakininkų, Mikytų ir Krakeniškių kaimų.
I zona: į pietus nuo Lumpėnų ir Vilkyškių gyvenviečių. Į galimą vėjo jėgainių parko zoną patenka dalis Opstainėlių ir Bitėnų kaimų.
Įplaukos į biudžetą
Koncepcijoje nurodomi keli galimi vėjo jėgainių parkų atsiradimo scenarijai – nuo mažiausio iki didžiausio. Minimalistinis variantas numato, kad Pagėgių savivaldybės teritorijoje būtų rengiamai trys vėjo jėgainių parkai A, B ir C zonose. Tikėtinas parkų užimamas plotas būtų 47 km². Maksimalistinis koncepcijos variantas – būtų rengiamai devyni vėjo jėgainių parkai A, B, C, D, E, F, G, H ir I zonose. Tikėtinas parkų užimamas plotas būtų 79 km². Kiekvieno parko teritorija būtų skirstoma į atskirus segmentus, kuriuose atsirastų vėjo jėgainių grupės.
Tarybos opozicijos atstovų prašymu bus organizuota vietos gyventojų apklausa dėl vėjo jėgainių parkų kūrimo. Apklausos būdas turėtų paaiškėti po birželį vyksiančio Tarybos posėdžio. Valdančiosios daugumos frakcija pateikė siūlymą prie apklausos pridėti klausimus dėl viešojo baseino bei dar vienos sporto mokyklos savivaldybės teritorijoje atsiradimo. Tokios idėjos galėtų būti įgyvendintos sulaukus mokesčių už pradėjusias veikti vėjo jėgaines. Už vieną veikiančią vėjo jėgainę savivaldybės biudžetas būtų papildytas 10 tūkst. EU per metus.
„Elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamyba vyksta ir kitose savivaldybėse. Žinoma, vėjo jėgainės turėtų būti statomos rečiau apgyvendintose vietovėse, kad jos netrukdytų aplinkiniams gyventojams. 160 vėjo jėgainių savivaldybės teritorijoje neturėtų atsirasti – daugiausiai gal 90“, – „Pamariui“ sakė Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis.

Simonas SKUTULAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Muziejų naktis Bitėnuose

Šeštadienį, gegužės 14 d., Bitėnus apgobė Tarptautinė muziejų naktis. Nepaisant žvarbos, Martyno Jankaus muziejuje susirinko nemažas būrys svečių. Jaukiai įsitaisę muziejaus edukacinio centro antrame aukšte, žiūrovai stebėjo paruoštą Martyno Jankaus muziejaus programą.   Vakaras prasidėjo grafikės Gražinos Didelytės spalvotų piešinių parodos pristatymu iš ciklo „Dainavo klodai“ ir „Brangiausios vietos“. Pristatyme dalyvavo menininkės kūrybinių teisių paveldėtojas, jos darbų skleidėjas ir atminimo puoselėtojas prof. Vygandas Čaplikas, kartu su parodos kuratore Vida Korn. Šioje parodoje eksponuojami menininkės darbai sukurti jai apsigyvenus Dzūkijoje, Rūdnelės

Įgyvendintas iš ES Socialinio fondo finansuojamas socialinės gerovės projektas      

Asociacija Šilutės Soroptimos klubas ir partneriai Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras bei Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Šilutės Viltis“ įgyvendino Europos Socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Socialinę gerovę kuriame drauge“ Nr. 08.6.1-ESFA-T-927-01-0433. Projekto tikslas-ugdyti savipagalbos ir socialinius įgūdžius socialinę atskirtį patiriantiems Šilutės gyventojams, kartu ugdant bendruomeniškumą ir savanorystę.  Šiam tikslui pasiekti suorganizuoti 108 užsiėmimai asmenims su negalia, jų šeimų nariams, vyresnio amžiaus Šilutės miesto gyventojams. Įgyvendinant projektą vyko įvadinis seminaras, 5 bendrųjų įgūdžių mokymai, 61 seminaras-praktikumas, 40 lavinamųjų užsiėmimų,

Tarp piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojų – ir ketvirtokė iš Žemaičių Naumiesčio

Paskelbti piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojai: viena iš jų – Ugnė Barakauskaitė, Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio ketvirtos klasės mokinė. Paaiškėjo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos surengto piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojai: Šakių „Varpo“ mokyklos penktos klasės mokinė Austėja Pužauskaitė, Alytaus r. Butrimonių gimnazijos septintos klasės mokinys Grantas Grudzinskas, Tauragės „Versmės“ gimnazijos pirmos gimnazinės klasės mokinė Kamilė Savickaitė, Šilutės r. Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio ketvirtos klasės mokinė Ugnė Barakauskaitė, Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos aštuntokė Marija Šmakotinaitė ir Visagino edukacijų centro

Kas yra debesijos ekosistema ir ką turėtumėte apie ją žinoti?

Ko gero, daugelis verslininkų, jei patys nesinaudoja debesų kompiuterija (angl. cloud computing), arba kitaip debesija, tai bent yra apie ją girdėję. Šis IT sprendimas leidžia greitai prisitaikyti ir patenkinti nuolat kintančius įmonės poreikius. Debesų kompiuterija įgalina kurti naujoviškesnius ir dinamiškesnius darbo būdus, kurie skatina verslo augimą ir suteikia konkurencinį pranašumą. Taigi šiame straipsnyje plačiau papasakosime apie tai, kas yra debesijos ekosistema, kaip ji veikia ir kokiais privalumais pasižymi. Debesijos ekosistema – kas tai? Debesijos ekosistema yra sudėtinga ir dinamiška tarpusavyje

Taip pat skaitykite