Ar važiavote Šilutėje Petro Jakšto gatve?

Šviesios atminties Petras Jakštas – 1995 m. Šilutės rajone pradėtos teikti „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas. Tais metais pirmą kartą šia garbingiausia rajone premija buvo įvertintos trys asmenybės: Ieva Labutytė, Liudas Čičirka ir minėtasis P. Jakštas. Beje, jis apdovanotas po mirties – 1988 m., iškėlus Šilutėje Lietuvos trispalvę, šis žmogus atgulė amžinojo poilsio.

Taip atrodo garbingo žmogaus Petro Jakšto vardu pavadinta gatvė.

Taip atrodo garbingo žmogaus Petro Jakšto vardu pavadinta gatvė.

Nespėjęs įsijungti į atgimstančios Lietuvos gyvenimą, P. Jakštas klojo tam pamatus. Didelius ir tvirtus. 1994 m. išleistoje P. Jakšto monografijoje „Senoji Šilutė“ skaitome: „Aš visuomet mylėjau Dievą, Tėvynę, žmones ir knygas… Ką labiausiai, sunku pasakyti. Viskas jungėsi kartu“.
„Sidabrinės nendrės“ premija jau įteikta 38 asmenims ir kolektyvams.
Pernai sukako 60 metų, kai paprastas darbininkas Petras Jakštas apsigyveno Šilutėje. Čia jis praleido 33 savo gyvenimo metus. Liepų ir Kęstučio gatves jungianti gatvė Šilutėje pavadinta Petro Jakšto gatve. Tai irgi pagarbos ženklas Šilutės kraštui nusipelniusiam žmogui.
Netikėtai paskambino vienas šilutiškis. Jis priminė garbųjį Petrą Jakštą, šios asmenybės vardu pavadintą gatvę ir klausė, ar beveik visą laiką automobilių pristatyta gatvė, kur vienoje pusėje nėra net pėsčiųjų tako, nėra pavojinga ir prasilenkiantiems automobiliams, ir pėstiesiems. Miestelėnas suabejojo, ar tokiu būdu rodoma tinkama pagarba Petrui Jakštui.
„Suteikia gatvei vardą ir užmiršta ją tvarkyti, tarsi aplaidumas būtų priedas prie garbingo įvertinimo…“ – kalbėjo vyras, pataręs užsukti į šią gatvę ir įsitikinti, kad jo kritika teisinga.

Petro Jakšto gatvėje
Vienoje šios gatvės pusėje stovi nuosavi namai, šaligatvio palei juos nėra, tačiau jis yra kitoje gatvės pusėje. Palei šaligatvį nuolatos pristatyta automobilių. Palei šį skersgatvį stovi keturi penkiaaukščiai. Pirmuoju ir septintuoju numeriu pažymėti kraštiniai penkiaaukščiai stovi galais į Petro Jakšto gatvę, tad jie iš vieno šono turi kiemus automobiliams statyti. Blogiau trečiuoju ir penktuoju numeriais pažymėtiems daugiabučių gyventojams: tarp namų – nedidelis kiemas, statyti gausybę automobilių neužtenka vietos.
Stovi ženklas, nurodytu laiku ribojantis automobilių įvažiavimą į kiemą. P. Jakšto gatvėje eismas – dvipusis, greitis neribojamas, tad galima važiuoti iki 50 km/val. Kai pusę siauros gatvelės užstato automobiliais, keturių moteriškų žingsnių pločio likusia važiuojamąja dalimi rieda automobiliai. Prasilenkti automobiliams įmanoma, jeigu tarp dalyje gatvės sustatytų automobilių pavyksta aptikti tarpelį, į kurį šiaip taip įsukus galėtų pravažiuoti iš priekio atriedantis automobilis. Anot kalbinto vairuotojo, šia gatvele jis suka tik tada, kai joje nematyti važiuojančių automobilių.
„Čia neįmanoma prasilenkti dviem automobiliams. Tam nelieka nė 4 metrų pločio juostos!“ – sakė vyras, ne kartą vietoj P. Jakšto gatvės važiuoti pasirinkęs nors ir ilgesnį atstumą, bet saugesnį ir „netampantį nervų“.

Birutės gatvė baigiasi akligatviu, nors čia eismas galėtų tęstis Parko gatve.

Birutės gatvė baigiasi akligatviu, nors čia eismas galėtų tęstis Parko gatve.

Keista logika
Lygiagrečiai Petro Jakšto gatvei Kęstučio ir Liepų gatves palei Šyšą jungia Birutės gatvė. Nauja, su lygutėliu asfaltu, plačiais trinkelėmis grįstais šaligatviais iš abiejų gatvės pusių. Bene saugiausioje miesto gatvėje leistinas greitis sumažintas iki 40 km/val.! Vienoje šios gatvės pusėje – privačių namų kvartalas, kitoje žaliuoja pievelė. Sutikti čia šaligatviu pėdinantį pėsčiąjį – retenybė.
Į centrinę Lietuvininkų gatvę iš Birutės gatvės sukama Kęstučio ir Liepų gatvėmis, nors priklausytų ir Parko gatve. Tačiau Birutės gatvė baigiasi akligatviu. Toliau įkasti kuoleliai ir eismo pabaigą rodantis ženklas.
Kęstučio ir Liepų gatvių daugiabučių namų gyventojai irgi galėtų bambėti – už kokias nuodėmes jiems tenka klausytis zujančių automobilių dūzgesio, kvėpuoti išmetamosiomis dujomis… Kodėl iš mokesčių mokėtojų atimta teisė į miesto centrinę gatvę įvažiuoti už jų pinigus išasfaltuota Parko gatve?
Jeigu ne situacija P. Jakšto gatvėje, gūdūs vaizdai Liepų, Kęstučio gatvėse, galbūt neužkliūtų ir Parko gatvė. Visur gyvena šilutiškiai, tačiau kitų sąskaita pamaloninti tik Parko gatvės kelių prabangių nuosavų namų savininkai. Galbūt motyvuotą atsakymą pateiktų Šilutės rajono savivaldybėje esanti Saugaus eismo komisija?
Jeigu šiai komisijai rūpi saugus eismas, galbūt laikas daryti tvarką ir Petro Jakšto gatvėje?
Ar ne metas nuimti keistą greičio ribojimą plačioje ir ne taip jau judrioje Birutės gatvėje?
Verta pamatyti, kaip gyvena žmonės ir už Petro Jakšto gatvės minimų daugiabučių. Kiemuose – duobės, grioviai, kalneliai, gūbriai, telkšo balos. Panašūs nelygumai ir žalioje pievelėje, kuri paversta automobilių stovėjimo vieta. Matyt, kai kur statyti automobilius ant žolės – leistina, kai kur už tai baudžiama. Negalima tų daugiabučių namų gyventojų smerkti – sausakimšoje Liepų gatvėje visų kvartalo daugiabučių namų gyventojų automobiliai netilptų.

Stasė SKUTULIENĖ

Liepų gatvė pavirtusi mašinų statymo aikštelėmis.

Liepų gatvė pavirtusi mašinų statymo aikštelėmis.

 

Hits: 92

2 komentarai

  • birute

    P.Jakšto gatvės šaligatvis galėtų būti siauresnis – būtų patogiau prasilenkti automobiliams. Pėstiesiems tikrai užtektų vietos.

    • Liepa

      Liepų gatvė pavirto autostrada, greitis tikrai ne 50 o daug didesnis ir intensivumas automobilių didelis jsu nuo 6 ryto.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite