Ar miškininkystės reforma Lietuvoje nepridarys daugiau žalos negu duos naudos?

Aplinkos ministerija teisės aktų informacinėje sistemoje visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms pateikė susipažinti „Miškų įstatymo pakeitimo projektą“. Tame projekte numatyta valstybinio miškų ūkio valdymo struktūra po reformos.

Miškininkų veiduose – nerimas dėl tolimesnio darbo perspektyvų.

Kodėl tokios reformos prireikė?
Reformos šalininkai tikina, kad miškų ūkio sektorius Lietuvoje yra nepakankamai skaidrus ir efektyvus. Bandoma sumanymus pridengti teiginiais, kad miškų ūkio žemiausios grandies darbuotojai gauna menkus atlyginimus, o didinti jų nesą iš ko, nesunaikinus urėdijų administracijų…
Žinodamas Pamario krašto miškininkų nuotaikas ir jų nuogąstavimus dėl tolimesnio darbo perspektyvų, LR Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda pakvietė dėl žvejybos ir gamtosaugos reikalų atvykusį Seimo Aplinkosaugos komiteto pirmininką Kęstutį Mažeiką susitikti ir su Šilutės miškų urėdijos kolektyvu.
A. Nausėda ir K. Mažeika bendrapartiečiai, abu priklauso tai pačiai Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, bet jų požiūriai į skubiai kažkieno stumiamą miškininkystės pertvarką kardinaliai išsiskyrė.
– Jeigu pripažinta, kad Lietuvos miškai tvarkomi geriausiai pasaulyje, tai kam griauti gerai veikiančią miškų sistemą? – visai ne retoriškai susitikime su Šilutės miškininkais klausė Seimo narys A. S. Nausėda.

Su Šilutės miškų urėdijos kolektyvu bendravo Seimo nario Alfredo Stasio Nausėdos (kairėje) iniciatyva atvykęs LR Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

Miškininkai nepritaria
Į susitikimą su Seimo atstovais susirinko urėdijos vadovai, girininkai, gamybos padalinio atstovai, medieną perkantys vietos verslininkai. Urėdas Vaidas Bendaravičius, šias pareigas einantis treti metai, apibūdino urėdijos valdomus miškų plotus, gamybos apimtis, darbuotojų skaičių.
Nuo 1950 metų gyvuojanti Šilutės urėdija (iki 1992 m. vadinosi Šilutės miškų ūkis) tvarko beveik 35 tūkst. hektarų valstybinių miškų. Praėjusiais metais Šilutės urėdija iš viso gavo 4,3 mln. pajamų. Urėdijoje per metus vidutiniškai dirba 125 asmenys, daugiausiai gyvenantys kaimuose. Pasak urėdo, įvykdžius planuojamą reformą, darbo gali netekti iki 93 valstybės įmonėje Šilutės miškų urėdijoje dirbantys asmenų. Rangos darbus atlieka 7 smyslkios įmonės, kuriose dirba nuo 5 iki 10. Miškų ūkį centralizavus, gali būti, kad jų vietoje darbuosis stambios, pajėgesnės įmonės, kurių paslaugos bus perkamos centralizuotai. Netekusios užsakymų ir pajamų, vietinės įmonėlės bus priverstos užsidaryti.
Anot urėdo, ir dabar būtų galimybių didinti miškuose tiesiogiai dirbantiems žmonėms atlyginimus. Deja, iš sutaupytų lėšų šiam tikslui planuose numatytas sumas įmonės steigėjas ima ir nubraukia…
Urėdijos vyriausiasis inžinierius Arūnas Skirbutas išsamiai nušvietė tvarką, kaip dabar pardavinėjama apvali mediena. Visa tai vyksta elektroniniuose aukcionuose, medienos nusiperka tas klientas (beje, aukciono metu matomas tik pirkėjo kodas), kuris vienam ar kitam medienos kiekiui pasiūlė didžiausią kainą.
Vyriausiasis miškininkas Viktoras Aužbikavičius atkreipė svečių dėmesį, kad miškininkai yra užversti visokiausių ataskaitų rašymu ir kažin ar kokios reformos savaime nuo to galėtų išgelbėti. Priešingai – miškų valdymą centralizavus, tų ataskaitų tik dar labiau pagausės…
Susitikime dalyvavęs Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis pastebėjo: „Mažiausiai problemų yra urėdijose. Jie patys uždirba pinigus ir gali kelti atlyginimus. Naujosios Vyriausybės programoje minima „regioninė politika“. Urėdijos ir yra dalis šios regioninės politikos. Centralizacija nedavė naudos jokioje veiklos srityje“.
Meras pavyzdžiu minėjo socialinę paramą: kol pašalpas skirstė centralizuotai, pinigų vis neužtekdavo, o kai ši sritis buvo perduota seniūnijoms, nemažai lėšų ir sutaupoma.
Liks viena valstybinė miškų įmonė
Pagal įstatymo projektą patikėjimo teise valdyti valstybinius miškus galės valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. Įmonė būtų įsteigta konsoliduojant šiuo metu veikiančių 42 valstybės įmonių – miškų urėdijų, VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto ir Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos funkcijas. Siūloma, kad VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“ būtų suformuota įmonės valdyba iš 7 narių, iš kurių – 4 nepriklausomi, atstovaujantys visuomenės interesams. Pagrindinė įmonės funkcija būtų kompleksinė miškų ūkio veikla valstybiniuose miškuose.
„Puoselėti, saugoti miškus ir efektyviai valdyti valstybinių miškų turtą yra mūsų pagrindinė vizija. Miškų ūkio valdymo pertvarka prisidės prie Lietuvos socialinės gerovės kūrimo, regionų plėtros. Sieksime ne tik išsaugoti darbo vietas regionuose, bet ir sustiprinti miškininko institutą. Visi tiesiogiai miškuose dirbantys specialistai turi gauti konkurencingą darbo užmokestį. Pasisakau už tai, kad steigiamos valstybės įmonės centras būtų ne šalies sostinėje, naujos darbo vietos (prireiks apie 200 specialistų) turi būti kuriamos regionuose“, – tikina aplinkos ministras K. Navickas.
Iš 42 urėdijų liktų 25 naujosios įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ padaliniai.

Savo nuomonę išsakė (iš kairės) Šilutės urėdijos vyriausiasis miškininkas Viktoras Aužbikavičius, Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, urėdas Vaidas Bendaravičius.

Latvijos pavyzdys prastas
Miškininkai, kuriems iki šiol buvo patikėta tvarkyti Lietuvos miškų ūkį, tikina, kad aplinkos ministro politine valia paremti samprotavimai, jog būtina griauti pelningai dirbančią sistemą, neįvertinus reformos padarinių ir ekonominio pagrįstumo, atrodo nesuvokiami ir absurdiški.
Reformos šalininkai pavyzdžiu mini Latviją, kur miškus valdo viena miškų ūkio įmonė. Bet oponentai atsako, kad Lietuvos urėdijos ūkininkauja efektyviau ir pelningiau. Pateikiamas argumentas, kad Lietuva 2012 m. buvo pripažinta geriausiai pasaulyje miškus tvarkančia valstybe. Tuo tarpu Latvijoje klestinti stambiojo kapitalo įmonių savivalė, ten 2010 m. net buvo panaikintas valstybinių miškų tarptautinis sertifikatas (FSC sertifikatas užtikrina, kad sertifikuotas produktas yra pagamintas iš medienos, gautos iš miško, kuriame laikomasi tvarios plėtros principų). Latvijoje kertama beatodairiškai intensyviai, o monopolizavus medienos rinką, aplinkui miškus neliko nė vienos smulkios lentpjūvės.
Lietuvos miškininkų bendruomenės atstovai siūlo nuosaikesnę valstybinių miškų valdymo pertvarką: optimizuoti urėdijų skaičių (galbūt smulkesnes jungiant prie gretimų), bet išsaugant jų ekonominį savarankiškumą.
Ar reforma neišvengiama?
Seimo Aplinkosaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika bandė šilutiškius miškininkus įkinti, kad esama daug nepatenkintų dabartine Lietuvos miškų tvarkymo sistema, tarp jų ir šalies Prezidentė. Iš jo kalbos buvo galima suprasti, kad Lietuvos nusistovėjusi Lietuvos miškų ūkio reforma, ko gero, yra neišvengiama.
Tik ar tai duos naudos mūsų valstybei – aiškių atsakymų ir tvirtų argumentų niekas nepateikia. Vadinasi, reforma gali būti vardan reformos. Gaila, bet jai nepasisekus, kelio sugrįžti atgal nebebus.
Petras SKUTULAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Atnaujintoje Vainuto bažnyčioje šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas

Vakar, sausio 16 d., Vainuto parapijos tikintiesiems sekmadienio šv. Mišios buvo ne eilinės. Jas aukojo Telšių vyskupas ordinaras Algirdas Jurevičius ir gausus būrys kunigų.  Kartu atvyko vyskupijos generalvikaras kanauninkas Vilius Viktoravičius. Dalyvavo Šilutės dekanato dekanas kanauninkas Remigijus Saunorius, vicedekanas Julius Meškauskas, Vainuto parapijos klebonas Vidmantas Šidlauskas, iš Vainuto kilęs diakonas Egidijus Cibauskas. Dalyvavo visi Šilutės rajono savivaldybės vadovai, tarp jų – ir meras Vytautas Laurinaitis, beje, pats iš šios parapijos. Susirinko tikintieji vainutiškiai, seniūnas Vitalijus Mockus, Vainuto gimnazijos direktorė Laima

Kiek vandens yra Žemės atmosferoje ir kas nutiktų, jei staiga jis visas iškristų?

Remiantis JAV geologijos tarnybos duomenimis, apie 71 proc. Žemės paviršiaus yra padengta vandeniu, o vandenynuose randama milžiniška dalis — net 96,5 proc. – planetos vandens atsargų.   Tačiau vanduo nelieka tik apačioje — kaip vandens ciklo (taip pat vadinamo hidrologiniu ciklu) dalis jis keliauja ir į atmosferą. Kiek vandens yra atmosferoje bet kuriuo duotuoju momentu? Kiek jo šiuo metu yra virš mūsų galvų ir, jei visa tai iškristų vienu metu, kokį poveikį tai sukeltų? Šiuo metu danguje yra milijardai galonų

Orai: šią savaitę šėls vėjas, bus kritulių

Pirmadienis Šilutės krašte tebėra vėjuotas, sniego nebesimato, nors savaitgalį kai kur buvo menkai pasnigę. Vėjo genami debesys pabarsto sniego žirniukų. Vėjas nerimsta. Kokių orų tikėtis šią savaitę? Sausio 17 d., pirmadienį, šalyje siautės vėjas, vyraus tikras kritulių kokteilis – nuo lietaus iki sniego. Eismo sąlygos bus sudėtingos. Šiaurės vakarų krypties vėjo gūsiai įsismarkaus iki 18-23, vietomis iki 24-26, pajūryje iki 28 metrų per sekundę. Vilniuje įdienojus oras šils iki 1, Kaune ir Klaipėdoje iki 2 laipsnių. Šiauliuose ir Panevėžyje bus

Daugelis vairuotojų pamiršta savo pareigas pėstiesiems

Vis dar pasitaiko vairuotojų, kurie pėsčiąjį yra linkę praleisti tik tada, kai jis jau žengia ar yra įžengęs į perėją. Tačiau Kelių eismo taisyklės aiškiai sako, kad privaloma sustoti prie perėjos ir tuo atveju, kai pėsčiasis dar tik laukia galimybės žengti į ją.   Tauragės aps. VPK pareigūnai 2022 m. sausio 10-13 d. stebėjo, ar vairuotojai sustoja prieš pėsčiųjų perėjas, kaip to reikalaujama pagal taisykles. Rezultatai nedžiugina. Reido metu nustatyti 54 pažeidimai. Šilutės rajone 23 vairuotojams buvo surašyti administracinio nusižengimo

Taip pat skaitykite