Ar miškininkystės reforma Lietuvoje nepridarys daugiau žalos negu duos naudos?

Aplinkos ministerija teisės aktų informacinėje sistemoje visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms pateikė susipažinti „Miškų įstatymo pakeitimo projektą“. Tame projekte numatyta valstybinio miškų ūkio valdymo struktūra po reformos.

Miškininkų veiduose – nerimas dėl tolimesnio darbo perspektyvų.

Kodėl tokios reformos prireikė?
Reformos šalininkai tikina, kad miškų ūkio sektorius Lietuvoje yra nepakankamai skaidrus ir efektyvus. Bandoma sumanymus pridengti teiginiais, kad miškų ūkio žemiausios grandies darbuotojai gauna menkus atlyginimus, o didinti jų nesą iš ko, nesunaikinus urėdijų administracijų…
Žinodamas Pamario krašto miškininkų nuotaikas ir jų nuogąstavimus dėl tolimesnio darbo perspektyvų, LR Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda pakvietė dėl žvejybos ir gamtosaugos reikalų atvykusį Seimo Aplinkosaugos komiteto pirmininką Kęstutį Mažeiką susitikti ir su Šilutės miškų urėdijos kolektyvu.
A. Nausėda ir K. Mažeika bendrapartiečiai, abu priklauso tai pačiai Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, bet jų požiūriai į skubiai kažkieno stumiamą miškininkystės pertvarką kardinaliai išsiskyrė.
– Jeigu pripažinta, kad Lietuvos miškai tvarkomi geriausiai pasaulyje, tai kam griauti gerai veikiančią miškų sistemą? – visai ne retoriškai susitikime su Šilutės miškininkais klausė Seimo narys A. S. Nausėda.

Su Šilutės miškų urėdijos kolektyvu bendravo Seimo nario Alfredo Stasio Nausėdos (kairėje) iniciatyva atvykęs LR Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

Miškininkai nepritaria
Į susitikimą su Seimo atstovais susirinko urėdijos vadovai, girininkai, gamybos padalinio atstovai, medieną perkantys vietos verslininkai. Urėdas Vaidas Bendaravičius, šias pareigas einantis treti metai, apibūdino urėdijos valdomus miškų plotus, gamybos apimtis, darbuotojų skaičių.
Nuo 1950 metų gyvuojanti Šilutės urėdija (iki 1992 m. vadinosi Šilutės miškų ūkis) tvarko beveik 35 tūkst. hektarų valstybinių miškų. Praėjusiais metais Šilutės urėdija iš viso gavo 4,3 mln. pajamų. Urėdijoje per metus vidutiniškai dirba 125 asmenys, daugiausiai gyvenantys kaimuose. Pasak urėdo, įvykdžius planuojamą reformą, darbo gali netekti iki 93 valstybės įmonėje Šilutės miškų urėdijoje dirbantys asmenų. Rangos darbus atlieka 7 smyslkios įmonės, kuriose dirba nuo 5 iki 10. Miškų ūkį centralizavus, gali būti, kad jų vietoje darbuosis stambios, pajėgesnės įmonės, kurių paslaugos bus perkamos centralizuotai. Netekusios užsakymų ir pajamų, vietinės įmonėlės bus priverstos užsidaryti.
Anot urėdo, ir dabar būtų galimybių didinti miškuose tiesiogiai dirbantiems žmonėms atlyginimus. Deja, iš sutaupytų lėšų šiam tikslui planuose numatytas sumas įmonės steigėjas ima ir nubraukia…
Urėdijos vyriausiasis inžinierius Arūnas Skirbutas išsamiai nušvietė tvarką, kaip dabar pardavinėjama apvali mediena. Visa tai vyksta elektroniniuose aukcionuose, medienos nusiperka tas klientas (beje, aukciono metu matomas tik pirkėjo kodas), kuris vienam ar kitam medienos kiekiui pasiūlė didžiausią kainą.
Vyriausiasis miškininkas Viktoras Aužbikavičius atkreipė svečių dėmesį, kad miškininkai yra užversti visokiausių ataskaitų rašymu ir kažin ar kokios reformos savaime nuo to galėtų išgelbėti. Priešingai – miškų valdymą centralizavus, tų ataskaitų tik dar labiau pagausės…
Susitikime dalyvavęs Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis pastebėjo: „Mažiausiai problemų yra urėdijose. Jie patys uždirba pinigus ir gali kelti atlyginimus. Naujosios Vyriausybės programoje minima „regioninė politika“. Urėdijos ir yra dalis šios regioninės politikos. Centralizacija nedavė naudos jokioje veiklos srityje“.
Meras pavyzdžiu minėjo socialinę paramą: kol pašalpas skirstė centralizuotai, pinigų vis neužtekdavo, o kai ši sritis buvo perduota seniūnijoms, nemažai lėšų ir sutaupoma.
Liks viena valstybinė miškų įmonė
Pagal įstatymo projektą patikėjimo teise valdyti valstybinius miškus galės valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. Įmonė būtų įsteigta konsoliduojant šiuo metu veikiančių 42 valstybės įmonių – miškų urėdijų, VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto ir Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos funkcijas. Siūloma, kad VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“ būtų suformuota įmonės valdyba iš 7 narių, iš kurių – 4 nepriklausomi, atstovaujantys visuomenės interesams. Pagrindinė įmonės funkcija būtų kompleksinė miškų ūkio veikla valstybiniuose miškuose.
„Puoselėti, saugoti miškus ir efektyviai valdyti valstybinių miškų turtą yra mūsų pagrindinė vizija. Miškų ūkio valdymo pertvarka prisidės prie Lietuvos socialinės gerovės kūrimo, regionų plėtros. Sieksime ne tik išsaugoti darbo vietas regionuose, bet ir sustiprinti miškininko institutą. Visi tiesiogiai miškuose dirbantys specialistai turi gauti konkurencingą darbo užmokestį. Pasisakau už tai, kad steigiamos valstybės įmonės centras būtų ne šalies sostinėje, naujos darbo vietos (prireiks apie 200 specialistų) turi būti kuriamos regionuose“, – tikina aplinkos ministras K. Navickas.
Iš 42 urėdijų liktų 25 naujosios įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ padaliniai.

Savo nuomonę išsakė (iš kairės) Šilutės urėdijos vyriausiasis miškininkas Viktoras Aužbikavičius, Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, urėdas Vaidas Bendaravičius.

Latvijos pavyzdys prastas
Miškininkai, kuriems iki šiol buvo patikėta tvarkyti Lietuvos miškų ūkį, tikina, kad aplinkos ministro politine valia paremti samprotavimai, jog būtina griauti pelningai dirbančią sistemą, neįvertinus reformos padarinių ir ekonominio pagrįstumo, atrodo nesuvokiami ir absurdiški.
Reformos šalininkai pavyzdžiu mini Latviją, kur miškus valdo viena miškų ūkio įmonė. Bet oponentai atsako, kad Lietuvos urėdijos ūkininkauja efektyviau ir pelningiau. Pateikiamas argumentas, kad Lietuva 2012 m. buvo pripažinta geriausiai pasaulyje miškus tvarkančia valstybe. Tuo tarpu Latvijoje klestinti stambiojo kapitalo įmonių savivalė, ten 2010 m. net buvo panaikintas valstybinių miškų tarptautinis sertifikatas (FSC sertifikatas užtikrina, kad sertifikuotas produktas yra pagamintas iš medienos, gautos iš miško, kuriame laikomasi tvarios plėtros principų). Latvijoje kertama beatodairiškai intensyviai, o monopolizavus medienos rinką, aplinkui miškus neliko nė vienos smulkios lentpjūvės.
Lietuvos miškininkų bendruomenės atstovai siūlo nuosaikesnę valstybinių miškų valdymo pertvarką: optimizuoti urėdijų skaičių (galbūt smulkesnes jungiant prie gretimų), bet išsaugant jų ekonominį savarankiškumą.
Ar reforma neišvengiama?
Seimo Aplinkosaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika bandė šilutiškius miškininkus įkinti, kad esama daug nepatenkintų dabartine Lietuvos miškų tvarkymo sistema, tarp jų ir šalies Prezidentė. Iš jo kalbos buvo galima suprasti, kad Lietuvos nusistovėjusi Lietuvos miškų ūkio reforma, ko gero, yra neišvengiama.
Tik ar tai duos naudos mūsų valstybei – aiškių atsakymų ir tvirtų argumentų niekas nepateikia. Vadinasi, reforma gali būti vardan reformos. Gaila, bet jai nepasisekus, kelio sugrįžti atgal nebebus.
Petras SKUTULAS

Hits: 750

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Elektroniniai sukčiai Lietuvoje iš gyventojų išvilioja milijonus  

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu bei noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus. Pirmąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai užfiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai:

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Siūlymas skiepytis nuo COVID-19 tarsi išmaldos prašymas?

Šiandien, balandžio 14 d., Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salėje duris atvėrė vakcinavimo centras. Šilutės r. savivaldybės vyr. specialistė-savivaldybės gydytoja Gintarė Tamašauskienė nuo pat ryto buvo su 8 darbuotojų komanda. Dirba Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ir Visuomenės sveikatos biuro specialistai. Per pirmąją dieną suplanuota paskiepyti 216 rajono ugdymo įstaigų darbuotojų, kurie dirba kontaktiniu būdu mokyklose, vaikų darželiuose ir kt. panašiose įstaigose. Didžiulis krūvis medikams ir slaugytojams Kam teko lankytis Šilutės šeimos gydytojų centruose, ko gero, pastebėjo, kiek darbo dabar turi

Taip pat skaitykite