Ar miškininkystės reforma Lietuvoje nepridarys daugiau žalos negu duos naudos?

Aplinkos ministerija teisės aktų informacinėje sistemoje visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms pateikė susipažinti „Miškų įstatymo pakeitimo projektą“. Tame projekte numatyta valstybinio miškų ūkio valdymo struktūra po reformos.

Miškininkų veiduose – nerimas dėl tolimesnio darbo perspektyvų.

Kodėl tokios reformos prireikė?
Reformos šalininkai tikina, kad miškų ūkio sektorius Lietuvoje yra nepakankamai skaidrus ir efektyvus. Bandoma sumanymus pridengti teiginiais, kad miškų ūkio žemiausios grandies darbuotojai gauna menkus atlyginimus, o didinti jų nesą iš ko, nesunaikinus urėdijų administracijų…
Žinodamas Pamario krašto miškininkų nuotaikas ir jų nuogąstavimus dėl tolimesnio darbo perspektyvų, LR Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda pakvietė dėl žvejybos ir gamtosaugos reikalų atvykusį Seimo Aplinkosaugos komiteto pirmininką Kęstutį Mažeiką susitikti ir su Šilutės miškų urėdijos kolektyvu.
A. Nausėda ir K. Mažeika bendrapartiečiai, abu priklauso tai pačiai Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, bet jų požiūriai į skubiai kažkieno stumiamą miškininkystės pertvarką kardinaliai išsiskyrė.
– Jeigu pripažinta, kad Lietuvos miškai tvarkomi geriausiai pasaulyje, tai kam griauti gerai veikiančią miškų sistemą? – visai ne retoriškai susitikime su Šilutės miškininkais klausė Seimo narys A. S. Nausėda.

Su Šilutės miškų urėdijos kolektyvu bendravo Seimo nario Alfredo Stasio Nausėdos (kairėje) iniciatyva atvykęs LR Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

Miškininkai nepritaria
Į susitikimą su Seimo atstovais susirinko urėdijos vadovai, girininkai, gamybos padalinio atstovai, medieną perkantys vietos verslininkai. Urėdas Vaidas Bendaravičius, šias pareigas einantis treti metai, apibūdino urėdijos valdomus miškų plotus, gamybos apimtis, darbuotojų skaičių.
Nuo 1950 metų gyvuojanti Šilutės urėdija (iki 1992 m. vadinosi Šilutės miškų ūkis) tvarko beveik 35 tūkst. hektarų valstybinių miškų. Praėjusiais metais Šilutės urėdija iš viso gavo 4,3 mln. pajamų. Urėdijoje per metus vidutiniškai dirba 125 asmenys, daugiausiai gyvenantys kaimuose. Pasak urėdo, įvykdžius planuojamą reformą, darbo gali netekti iki 93 valstybės įmonėje Šilutės miškų urėdijoje dirbantys asmenų. Rangos darbus atlieka 7 smyslkios įmonės, kuriose dirba nuo 5 iki 10. Miškų ūkį centralizavus, gali būti, kad jų vietoje darbuosis stambios, pajėgesnės įmonės, kurių paslaugos bus perkamos centralizuotai. Netekusios užsakymų ir pajamų, vietinės įmonėlės bus priverstos užsidaryti.
Anot urėdo, ir dabar būtų galimybių didinti miškuose tiesiogiai dirbantiems žmonėms atlyginimus. Deja, iš sutaupytų lėšų šiam tikslui planuose numatytas sumas įmonės steigėjas ima ir nubraukia…
Urėdijos vyriausiasis inžinierius Arūnas Skirbutas išsamiai nušvietė tvarką, kaip dabar pardavinėjama apvali mediena. Visa tai vyksta elektroniniuose aukcionuose, medienos nusiperka tas klientas (beje, aukciono metu matomas tik pirkėjo kodas), kuris vienam ar kitam medienos kiekiui pasiūlė didžiausią kainą.
Vyriausiasis miškininkas Viktoras Aužbikavičius atkreipė svečių dėmesį, kad miškininkai yra užversti visokiausių ataskaitų rašymu ir kažin ar kokios reformos savaime nuo to galėtų išgelbėti. Priešingai – miškų valdymą centralizavus, tų ataskaitų tik dar labiau pagausės…
Susitikime dalyvavęs Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis pastebėjo: „Mažiausiai problemų yra urėdijose. Jie patys uždirba pinigus ir gali kelti atlyginimus. Naujosios Vyriausybės programoje minima „regioninė politika“. Urėdijos ir yra dalis šios regioninės politikos. Centralizacija nedavė naudos jokioje veiklos srityje“.
Meras pavyzdžiu minėjo socialinę paramą: kol pašalpas skirstė centralizuotai, pinigų vis neužtekdavo, o kai ši sritis buvo perduota seniūnijoms, nemažai lėšų ir sutaupoma.
Liks viena valstybinė miškų įmonė
Pagal įstatymo projektą patikėjimo teise valdyti valstybinius miškus galės valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. Įmonė būtų įsteigta konsoliduojant šiuo metu veikiančių 42 valstybės įmonių – miškų urėdijų, VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto ir Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos funkcijas. Siūloma, kad VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“ būtų suformuota įmonės valdyba iš 7 narių, iš kurių – 4 nepriklausomi, atstovaujantys visuomenės interesams. Pagrindinė įmonės funkcija būtų kompleksinė miškų ūkio veikla valstybiniuose miškuose.
„Puoselėti, saugoti miškus ir efektyviai valdyti valstybinių miškų turtą yra mūsų pagrindinė vizija. Miškų ūkio valdymo pertvarka prisidės prie Lietuvos socialinės gerovės kūrimo, regionų plėtros. Sieksime ne tik išsaugoti darbo vietas regionuose, bet ir sustiprinti miškininko institutą. Visi tiesiogiai miškuose dirbantys specialistai turi gauti konkurencingą darbo užmokestį. Pasisakau už tai, kad steigiamos valstybės įmonės centras būtų ne šalies sostinėje, naujos darbo vietos (prireiks apie 200 specialistų) turi būti kuriamos regionuose“, – tikina aplinkos ministras K. Navickas.
Iš 42 urėdijų liktų 25 naujosios įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ padaliniai.

Savo nuomonę išsakė (iš kairės) Šilutės urėdijos vyriausiasis miškininkas Viktoras Aužbikavičius, Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, urėdas Vaidas Bendaravičius.

Latvijos pavyzdys prastas
Miškininkai, kuriems iki šiol buvo patikėta tvarkyti Lietuvos miškų ūkį, tikina, kad aplinkos ministro politine valia paremti samprotavimai, jog būtina griauti pelningai dirbančią sistemą, neįvertinus reformos padarinių ir ekonominio pagrįstumo, atrodo nesuvokiami ir absurdiški.
Reformos šalininkai pavyzdžiu mini Latviją, kur miškus valdo viena miškų ūkio įmonė. Bet oponentai atsako, kad Lietuvos urėdijos ūkininkauja efektyviau ir pelningiau. Pateikiamas argumentas, kad Lietuva 2012 m. buvo pripažinta geriausiai pasaulyje miškus tvarkančia valstybe. Tuo tarpu Latvijoje klestinti stambiojo kapitalo įmonių savivalė, ten 2010 m. net buvo panaikintas valstybinių miškų tarptautinis sertifikatas (FSC sertifikatas užtikrina, kad sertifikuotas produktas yra pagamintas iš medienos, gautos iš miško, kuriame laikomasi tvarios plėtros principų). Latvijoje kertama beatodairiškai intensyviai, o monopolizavus medienos rinką, aplinkui miškus neliko nė vienos smulkios lentpjūvės.
Lietuvos miškininkų bendruomenės atstovai siūlo nuosaikesnę valstybinių miškų valdymo pertvarką: optimizuoti urėdijų skaičių (galbūt smulkesnes jungiant prie gretimų), bet išsaugant jų ekonominį savarankiškumą.
Ar reforma neišvengiama?
Seimo Aplinkosaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika bandė šilutiškius miškininkus įkinti, kad esama daug nepatenkintų dabartine Lietuvos miškų tvarkymo sistema, tarp jų ir šalies Prezidentė. Iš jo kalbos buvo galima suprasti, kad Lietuvos nusistovėjusi Lietuvos miškų ūkio reforma, ko gero, yra neišvengiama.
Tik ar tai duos naudos mūsų valstybei – aiškių atsakymų ir tvirtų argumentų niekas nepateikia. Vadinasi, reforma gali būti vardan reformos. Gaila, bet jai nepasisekus, kelio sugrįžti atgal nebebus.
Petras SKUTULAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip išsirinkti dyzelinių automobilių servisą?

Šiandien daugelis žmonių neįsivaizduoja gyvenimo be automobilių. Gyvenimas be jų būtų sunkus ir sugaištume daug laiko keliaudami iš vietos į vietą. Tačiau dyzelinis automobilis reikalauja daug priežiūros, o įvairūs gedimai nėra išimtis. Turbūt lengviausias būdas patikimai ir greitai pataisyti vieną ar kitą transporto priemonės gedimą yra kreiptis į remonto centrą. Savaime suprantama, kad kai kurias problemas galima išspręsti patiems, tačiau tikrai ne kiekvienas turi tokių gabumų. Išsirinkti autoservisą gali būti sunku, ypač jei planuojate naudotis šiomis paslaugomis pirmą kartą. Reikia

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Taip pat skaitykite