Ar mažinti Savivaldybės darbuotojų?

Kiek Šilutės rajonas ir Šilutės miestas turi gyventojų? Įvairių šaltinių statistika kelia nuostabą – tikslaus atsakymo nėra. Aišku viena: gyventojų kasmet mažėja. Tačiau Šilutės rajono savivaldybės pagrindinis pastatas – sausakimšas, dalis darbuotojų jau perkelta į Lietuvininkų g. 8 pastatą.

Nors į Šilutės seniūnijos salę išklausyti rajono vadovų ataskaitų apie 2015 metų darbus susirinko nedaug žmonių (buvo didysis penktadienis prieš artėjusias šv. Velykas), netrūko klausimų ir pastebėjimų apie Savivaldybės darbuotojų skaičiaus mažinimą.

Nors į Šilutės seniūnijos salę išklausyti rajono vadovų ataskaitų apie 2015 metų darbus susirinko nedaug žmonių (buvo didysis penktadienis prieš artėjusias šv. Velykas), netrūko klausimų ir pastebėjimų apie Savivaldybės darbuotojų skaičiaus mažinimą.

Duomenys vis kitokie
Statistikos departamento skelbiamais duomenimis, pernai Šilutės rajone buvo 41 814 gyventojų, šių metų pradžioje – 41 120. Šilutėje per metus gyventojų skaičius nuo 16 812 sumažėjo iki 16 529. Per ketverius metus, pradedant nuo 2011 m., gyventojų skaičius rajone sumažėjo nuo 45 380 iki 42 447, Šilutės mieste – nuo 17 858 sumažėjo iki 17 002.
Šilutės r. savivaldybės interneto svetainėje skelbiami geografiniai ir demografijos duomenys. Čia rašoma, kad 2015 m. pradžioje Šilutės rajono savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravo 47 742 gyventojai, iš jų Šilutės mieste – 19 512 gyventojų.
Savivaldybė turi ir vienuolikos seniūnijų statistikos duomenis, kurie nurodo 2014 ir 2015 metų skaičius. Šioje informacijoje paskelbta, kad 2014 m. gyvenamąją vietą rajone deklaravo 47 656 gyventojai, pernai – 47 087.
Matyt, gyventojų skaičiaus mažėjimas nėra nei svarbus, nei įdomus, jeigu net nėra žinoma, kiek tų gyventojų beliko. Kai per ketverius metus rajone sumažėjo beveik 1000 mokinių, šį skaičių žino visi: tuštėja mokyklos, mažėja klasių komplektų, tenka pertvarkyti mokyklas, nes pagal mokinių skaičių skiriamo mokinio krepšelio lėšų jau neužtenka pedagogų atlyginimams išmokėti.
Kas kita yra gyventojų skaičius. Pasirodo, net ir didelis gyventojų skaičiaus mažėjimas nesiejamas su nors ir nedideliu etatų mažinimu Savivaldybėje.
Gyventojų skaičiaus sumažėjimas turėjo įtakos nustatant savivaldybių tarybų narių skaičių. Anksčiau Šilutės rajono savivaldybės tarybą sudarė 27 nariai, pernai vykusiuose rinkimuose beišrinkti 25. Tai dar vienas argumentas, kad turėtų sumažėti ir Savivaldybės darbuotojų.
Oficialūs skaičiai
Savivaldybės Komunikacijos skyriaus vedėjas Romualdas Eglinskas „Pamariui“ pateikė šiuos duomenis: dabar Savivaldybėje yra 300 etatų, palyginus su praėjusių metų pabaiga, jų sumažėjo 49,5. Iš viso yra 134 valstybės tarnautojai, įskaitant administracijos direktorių ir pavaduotoją, iš jų 22 valstybės tarnautojai dirba seniūnijose, kurių yra 11, tai seniūnai ir jų pavaduotojai ar tam prilyginti specialistai. Pagal darbo sutartis patvirtinta 166 etatai, iš jų 122 – seniūnijose.
Savivaldybės administracijos struktūroje praėjusių metų gruodį buvo patvirtinta 349,5 pareigybės, iš jų seniūnijose – 145,5. Valstybės tarnautojų grupei priskirtos 134 pareigybės, tai seniūnai ir jų pavaduotojai, skyrių vedėjai, vyriausieji bei vyresnieji specialistai. Į šias pareigas patenkama konkurso būdu. Dar yra 215,5 pareigybės, kurias užima pagal darbo sutartis įdarbinti asmenys.
2014 m. gruodžio 31 d. Savivaldybės administracijos struktūroje buvo patvirtintos 350,25 pareigybės, iš jų 144,25 – seniūnijose. Valstybės tarnautojų grupei priskirta 135 pareigybės ir 215,25 pareigų užėmė pagal darbo sutartį dirbantys asmenys.
Rajono Tarybos sekretoriate 2015 m. buvo 5 etatai, taip pat atlyginimus gaunantys meras ir mero pavaduotojas, tad iš viso 7 darbuotojai, o nuo šių metų kovo 1 d. vienu etatu padaugėjo ir jų yra jau 8.
Savivaldybė yra paskelbusi konkursus dviem specialistams į Socialinės paramos skyrių, po vieną – į Komunikacijos skyrių bei centralizuotą buhalteriją. Taip valdžios rūmuose atsiranda naujų darbuotojų, kurie užima išėjusiųjų vietas.
Įdomūs variantai
Biudžeto ir finansų, Kultūros, Ūkio skyrių vedėjai nėra turėję sekretorių, tačiau Švietimo, Kaimo reikalų skyriai jas turi, Socialinės paramos skyrius neseniai turėjo vedėją, du pavaduotojus, sekretorę ir net teisininką, nors Savivaldybės administracijoje yra Personalo ir teisės skyrius su 3 teisininkais.
Į Lietuvininkų g. 8 pastatą, kur nuolat dirbo Kaimo reikalų skyrius, jau perkelta Savivaldybės kontrolieriaus tarnyba, Vaiko teisių apsaugos skyrius, čia sėdi ir mokesčius už buitinių atliekų surinkimą tvarkantys specialistai. Per keliolika metų Savivaldybės pastate vietoj pirmajame aukšte buvusios rūbinės įrengtas „Vieno langelio“ kabinetas kelioms darbuotojomis, antrojo ir trečiojo aukštų koridorių galai irgi pertvarkyti į kabinetus, koridorių nišose radosi net keli kabinetai. Visi jie užimti.
Kai išaiškėja bėdų socialinės rizikos šeimose, kuriose auga vaikų, dėmesys krypsta į seniūnus, seniūnijų socialinius darbuotojus, Savivaldybės Socialinės paramos skyrių bei Vaiko teisių apsaugos skyrių. Taip patogu, nes kaltę kaip kamuolį galima spirti vis į kitus vartus. Sakoma, kad jie visi susitinka, tariasi, dirba kartu, tačiau kodėl tiek vedėjų, pavaduotojų ir atsiskyrimo tvorų, kai veiklos daržas beveik tas pats?
Keturi komentarai ir tęsinys
„Pamario“ laikraštyje išspausdintas straipsnis „Mažinti Savivaldybės darbuotojų nevalia!” interneto svetainėje sulaukė šių komentarų: „Mažėjant gyventojų – didėja darbo krūvis?“, „Koks tikslas rašyti komentarus, juk niekas nesikeičia“, „Savivaldybei svarbūs ir nepakeičiami du išlaikytiniai tranai: rinkimų aferistas Gorodeckas ir „gamtos vaikas“ Rimkus“, „Šitie veikėjai savo žinioje prilaiko nemenkas pinigų sumas. Kaipgi kitam perleisi tokius turtus“.
„Pamarys“ kreipėsi į 9 rajono Tarybos narius, atstovaujančius įvairioms partijoms, buvusius valdžioje ir anksčiau, ėjusius įvairias pareigas Savivaldybėje, taip pat žinomus politikus verslininkus. Domina, ką šia tema pasakys dabartinės rajono Tarybos, aukščiausiosios rajono valdžios, atstovai. Apie tai – kitame „Pamario“ numeryje.
Kviečiame skaityti www.pamarys.eu ir komentaruose mandagiai išsakyti savo nuomonę šia tema. Komentarus paviešinsime ir „Pamario“ laikraštyje.

Stasė Skutulienė

Vienas komentaras

  • .

    Kažkas čia ne visai taip
    Išties mažėjantis gyventojų skaičius turi tiesioginį ryšį su vietos valdžia – dabar turime 25 išrinktuosius tarybos narius, vietoje turėtų dvidešimt septynių. Turime uždaromas, atsiprašau – kol kas dar reorganizuojamas mokyklas (rinkimai juk ant nosies, kaip čia dabar uždarinėsi ). Tartum suprantama – mažėja besimokančių vaikų nebeužtenka ,,mokinio krepšelio“ lėšų, norint jas išlaikyti reikia papildomų steigėjo asignavimų švietimui.Bet iš kur šių lėšų bus jeigu mokesčių mokėtojų mažėja…
    Tačiau lygiagrečiai palyginkime kiek lėšų skiriama vietinės valdžios išlaikymui. Tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai. T. y. atlyginimų ir išmokų plotmėje ir kitoms reikmėms( transportui, telefonams, kaceliarijai…) Padidėjimas ne procentais, o dešimtimis procentų, dešimtimis tūkstančių eurų, tarsi gyventume demografinio sprogimo išvakarėse ar jau jo metu…
    Baisiai ne koks vaizdelis.
    Pasirodo, jei nedidėtų išlaidos transportui, nebūtų perkami nauji mobilūs telefonai ir nebūtų paslėpti iki IV ketvirčio kiti biudžeto fragmentai (būtent tada galima laisvai kilnoti ,,nepanaudotas“ lėšas), jei finansus tvarkytume kitaip nei įsivaizduojamo ,,demografinio sprogimo išvakarėse“ – pinigėlių būtų pakankama išlaikyti reorganizuojamas mokyklas. Kurios, beja, dabar vistiek lieka tos pačios švietimo bendruomenės galvos skausmas…
    Kita vertus, jei mažėja gyventojų , moksleivių – biudžeto pajamų – vis tik mokyklos uždaromos, sunku suvokti numatomas investicijas pvz į sporto salę kartu su puse tūkstančio žiūrovų vietų prie Vydūno gimnazijos. Juk tai taip pat bus išlaikoma iš biudžeto …. Lygiagrečiai pradedamą statyti naują multifunkcinį (koks gražus žodis) sporto ir pramogų centarą su tūkstantine žiūrovų sale. Lygiagrečiai numatomas investijas skirtas renovuoti ir jau esamus kultūros namus su puse tūkstančio žiūrovų vietų …
    Ir visa tai mažėjant gyventojų skaičiui?…
    Kažkas čia ne taip.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite