Ar galėtų skųstis šilutiškiai?

Vasario 23 d. po darbo Šilutės r. savivaldybės vadovai už 2017 m. veiklą atsiskaitė Šilutės gyventojams. Dalyvavo šilumos, vandens tiekimo įmonių, policijos komisariato vadovai, susirinko didžiausios rajone Šilutės seniūnijos – miesto ir kaimiškosios dalies – bendruomenių pirmininkai, seniūnaičiai, dalyvavo keletas viskuo besidominčių gyventojų.

Iliustruojant skaidrėmis, pristatyta Savivaldybės tarybos, jos komitetų, komisijų veikla, net ir Tarybos narių posėdžių lankomumas. Tik 10 iš 25 Tarybos narių nepraleido nė vieno Tarybos posėdžio. Meras Vytautas Laurinaitis pernai sulaukė 436 interesantų, šįkart priminė, kad visada galima jam paskambinti, jeigu nebus išvykęs, meras neatidėliodamas priims.

Be mero Vytauto Laurinaičio, susitikime dalyvavo Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus, Šilutės r. PK viršininkas Artūras Mikalauskas, kiti Savivaldybės ir jos bendrovių vadovai.

Kur tie bedarbiai?

Nedarbas Šilutės rajone 2017 m. siekė 11,4 proc., Lietuvoje – 6, Klaipėdos regione – 6,5 proc. „Mes su tokiu skaičiumi nesutinkame, jis nepagrįstas, aiškinamės. Štai šeima ūkininkauja, vyras – ūkininkas, žmona – bedarbė… Kai kas įsiregistruoja biržoje ir išvyksta uždarbiauti į užsienį. Seniūnai pateikė sąrašus. O „Šilutės baldai“, „Germanika“ vežasi darbininkų iš aplinkinių miestų, rajonų. Darbininkų trūksta statybose, kitur. Vidutinis atlyginimas išaugo iki 670 Eur. Tiesioginės užsienio investicijos rajone 2016 m. sudarė beveik 36 mln. Eur, jų vidutiniškai vienam gyventojui teko tiek, kad Šilutė aplenkė Tauragę, Kretingą, Skuodą, Šilalę, Pagėgius. Tai oficialūs duomenys. Ir iš kur tas gėrėjimasis kitomis savivaldybėmis? Sako, niekas nesikuria. Pernai naujai įregistruotos 36 mažos ir vidutinės įmonės, 2016 m. jų buvo 29“, – kalbėjo meras, priminęs, kad Šilutėje yra 4769 įvairių socialinių išmokų gavėjai, 90 socialinės rizikos šeimų, kuriose auga 151 vaikas.

Policijos informacija

Šilutės r. policijos komisariato viršininkas Artūras Mikalauskas informavo, kad pernai buvo gauti 8227 pranešimai, tai 752 mažiau, tačiau ikiteisminių tyrimų pradėta daugiau – 718, nes prisidėjo nusikalstamoms veikoms priskirtas vairavimas esant neblaiviam.

Šilutėje yra kavinių, barų, restoranų, todėl čia daugiau pasitaiko smurto viešojoje aplinkoje, o ne namuose. 64 proc. visų nusikalstamų veikų rajone užfiksuojama Šilutės seniūnijoje.

Vagysčių ištirta 37,6 proc., norima bent 40 proc. „Reikia ir patiems saugoti savo turtą. Net 11 vagysčių iš neužrakintų automobilių, kai paliekami ir raktai, ir dokumentai, taip pat nesaugomas turtas namuose, butuose. Ir draudimas neatlygina taip prarasto turto“, – kalbėjo policijos komisariato vadovas.

Jis išskyrė sukčiavimus: 95 proc. sukčių skambina gyventojams į laidinį telefoną, dažniausiai tai būna skambučiai iš įkalinimo įstaigų. Anot viršininko, gal vaikai galėtų parūpinti tėvams mobiliuosius telefonus, o laidinius išjungtų?

Garbaus amžiaus žmonės ir pinigus atiduoda, ir jų perveda, ir padiktuoja bankininkystės kodus…

Anksčiau sukčiai prisistatydavo policininkais, o dabar pardavinėja neva automobilius, traktorius…

Diskusijos

Laučių kaimo bendruomenės pirmininkė Sonata Dauskartė rajono vadovams turėjo klausimų.

Seniūnaitis Aleksas Kvederis atkreipė dėmesį, kad neįgaliesiems sunku laiptais patekti į Šilutės seniūniją, esančią trečiajame aukšte. Gal reikėtų lifto ar įrengti priėmimo vietą pirmajame aukšte?

Grabupių bendruomenės pirmininkas Vladas Kainovaitis kalbėjo, kad seniūnijoje paprašius viešose erdvėse nupjauti žolę, išgirsta, jog nebėra pinigų, baigėsi…

Administracijos direktorius S. Šeputis replikavo: „Jeigu nebėra pinigų, gal seniūno kadencija baigėsi?..“ ir rimtai pridūrė, kad „Šilutės komunalininko“ bendrovė pagal sutartį su Šilutės seniūnija teikia tokią paslaugą. Atsiskaitoma laiku, skolų nėra, o pati seniūnija negali teikti aplinkos tvarkymo paslaugų.

Seniūnas Raimondas Steponkus priminė, kad mieste daugiabučiai namai turi teritorijas, kurias gyventojai prižiūri patys ar samdo šias paslaugas teikiančias firmas. Kaime irgi taip reikėtų daryti.

Laučių bendruomenės pirmininkė Sonata Dauskartė sakė trejus metus stebinti, kaip kelius baigia užželti žolė, plintanti iš kelkraščių… Dabar Laučiuose tvarko nuotekų trasas, o kas sutvarkys kelius, gatves, kurias iškasa?

 

Kur įsidarbinti?

Į tai atsakė „Šilutės vandenų“ direktorius Alfredas Markvaldas: baigus darbus, viskas būsią taip, kaip rado, viskas bus atstatyta pagal prieš darbus padarytas nuotraukas.

Vyras iš salės domėjosi investicijomis, sakė norįs čia gyventi, dirbti ir užsidirbti, tačiau trūksta gamybos įmonių. Meras atsakė, kad investuoja baldų gamintojai, pieno perdirbėjai, durpių gamintojai, švedai nori pirkti buvusią spirito gamyklos bazę, domisi, ar bus darbininkų, estai tariasi dėl dujų stoties įrengimo. Savivaldybė darbo vietų nesteigia, tik sudaro sąlygas verslo investicijoms – tvarko gatves, kelius, tiesia vandens, šilumos trasas, atleidžia nuo žemės mokesčio ir kt.

„Nebus darbininkų, nebus ir įmonių, gamybos…“ – sakė meras.

Aplinkui bažnyčią

Diskusija pakrypo apie stringančias Šilutės autobusų stoties ir prekybos centro statybas šalia Šilutės šv. Kryžiaus katalikų bažnyčios. Kelis klausimus pateikusiam architektui Algimantui Petravičiui atsakyta, kad buvo iškviesti investuotojai ir jiems nurodyta, kad gatvele palei bažnyčią sunkusis krovinių transportas važiuoti negalės. Prekybos centrui ir autobusų stočiai derėtų skirti daugiau erdvės, kad nebūtų objektai suspausti – tą pažadėjo padaryti. Tilžės g. 22 administracinį pastatą griaus. Bokštas su antenomis bus iškeltas, bus pasodinta naujų klevų.

Sulaukta klausimo, kodėl buvusios „Eglutės“ sanatorijos pastatas, baisokai atrodantis, perduotas katalikų bažnyčiai ir 5 metus netvarkomas. Meras atsakė, kad Savivaldybė perims šį pastatą pagal panaudos sutartį, mat su Slavsko miesto (Kaliningrado sritis, Rusija) savivaldybe ruošiamas investicinis projektas, pastatas bus renovuotas.

Administracijos direktorius Sigitas Šeputis informavo apie praėjusių metų investicijas.

Investicijos

Didžiausios rajone seniūnijos centrui – Šilutei – pernai teko itin daug investicijų. Administracijos direktorius Sigitas Šeputis informavo, kad per 881 tūkst. Eur gauta už Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salės, aplinkos tvarkymo darbus sumokėti. Šilutės ligoninė patalpoms renovuoti gavo 64 tūkst. Eur. Pamario pagrindinės mokyklos sporto aikštynui – beveik 177 tūkst. Eur, Šilokarčemos kvartalo projektavimas – 135 tūkst. Eur, Kultūros ir pramogų centro projektas – 68,5 tūkst. Eur, F. Bajoraičio bibliotekos patalpų tvarkymas – 1,3 mln. Eur, 5 vaikų žaidimo aikštelių įrengimas – 57,5 tūkst. Eur, Melioratorių alėjos automobilių aikštelių, takų, apšvietimo įrengimas – 1,4 mln. Eur, Taikos g. automobilių aikštelė – 152 tūkst. Eur, M. Jankaus pagrindinės mokyklos ir Šilutės pirmosios gimnazijos patalpų remontas – atitinkamai 339 ir 100 tūkst. Eur, vaikų darželių patalpų remontas – 85 tūkst. Eur, baldai įsteigtoms vaikų grupėms trijuose miesto vaikų darželiuose – 20,3 tūkst. Eur ir socialinių būstų Šilutėje (ir kaimiškoje seniūnijos dalyje) remontas – 23 tūkst. Eur.

Iš Kelių priežiūros programos Šilutėje Klaipėdos g. takai – 169 tūkst. Eur, Kęstučio g. remontas – 91,4 tūkst. Eur, privažiavimo prie H. Šojaus g. 2A daugiabučio namo remontas – 74 tūkst. Eur, taip pat Rasos ir Jovarų g. Naujakuriuose tvarkymas – 80 tūkst. Eur, Cintjoniškių g. dviejų žiedinių sankryžų projektavimas – 32 tūkst. Eur, apšvietimo modernizavimas Macikų, Pagrynių, Traksėdžių gyvenvietėse – 87 tūkst. Eur ir Žalgirio g. apšvietimo modernizavimas – 12 tūkst. Eur.

„Investicijos į Šilutės seniūniją – didelės, tačiau tai ir didžiausia rajono seniūnija“, – sakė S. Šeputis. Meras priminė, kad šią kadenciją skolas pavyko sumažinti 4 mln. Eur: „Per 3,5 metų taip susitvarkėme, dabar lengviau kvėpuojame. Nebėra skolų už komunalinių atliekų išvežimą, pasikeitė po konkurso šios paslaugos operatorius. Vis daugiau gyventojų atliekas rūšiuoja, tikimės sumažinti rinkliavos dydį.  Nėra skolų už įstaigų šildymą, taip pat Šilutės autobusų parkui. Šiemet Šilutėje planuojame įrengti dar 3 žaidimų aikšteles vaikams“.

Stasė SKUTULIENĖ

 

Šilutės seniūnijos salė nebuvo sausakimša.
Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite