Ar galėtų skųstis šilutiškiai?

Vasario 23 d. po darbo Šilutės r. savivaldybės vadovai už 2017 m. veiklą atsiskaitė Šilutės gyventojams. Dalyvavo šilumos, vandens tiekimo įmonių, policijos komisariato vadovai, susirinko didžiausios rajone Šilutės seniūnijos – miesto ir kaimiškosios dalies – bendruomenių pirmininkai, seniūnaičiai, dalyvavo keletas viskuo besidominčių gyventojų.

Iliustruojant skaidrėmis, pristatyta Savivaldybės tarybos, jos komitetų, komisijų veikla, net ir Tarybos narių posėdžių lankomumas. Tik 10 iš 25 Tarybos narių nepraleido nė vieno Tarybos posėdžio. Meras Vytautas Laurinaitis pernai sulaukė 436 interesantų, šįkart priminė, kad visada galima jam paskambinti, jeigu nebus išvykęs, meras neatidėliodamas priims.

Be mero Vytauto Laurinaičio, susitikime dalyvavo Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus, Šilutės r. PK viršininkas Artūras Mikalauskas, kiti Savivaldybės ir jos bendrovių vadovai.

Kur tie bedarbiai?

Nedarbas Šilutės rajone 2017 m. siekė 11,4 proc., Lietuvoje – 6, Klaipėdos regione – 6,5 proc. „Mes su tokiu skaičiumi nesutinkame, jis nepagrįstas, aiškinamės. Štai šeima ūkininkauja, vyras – ūkininkas, žmona – bedarbė… Kai kas įsiregistruoja biržoje ir išvyksta uždarbiauti į užsienį. Seniūnai pateikė sąrašus. O „Šilutės baldai“, „Germanika“ vežasi darbininkų iš aplinkinių miestų, rajonų. Darbininkų trūksta statybose, kitur. Vidutinis atlyginimas išaugo iki 670 Eur. Tiesioginės užsienio investicijos rajone 2016 m. sudarė beveik 36 mln. Eur, jų vidutiniškai vienam gyventojui teko tiek, kad Šilutė aplenkė Tauragę, Kretingą, Skuodą, Šilalę, Pagėgius. Tai oficialūs duomenys. Ir iš kur tas gėrėjimasis kitomis savivaldybėmis? Sako, niekas nesikuria. Pernai naujai įregistruotos 36 mažos ir vidutinės įmonės, 2016 m. jų buvo 29“, – kalbėjo meras, priminęs, kad Šilutėje yra 4769 įvairių socialinių išmokų gavėjai, 90 socialinės rizikos šeimų, kuriose auga 151 vaikas.

Policijos informacija

Šilutės r. policijos komisariato viršininkas Artūras Mikalauskas informavo, kad pernai buvo gauti 8227 pranešimai, tai 752 mažiau, tačiau ikiteisminių tyrimų pradėta daugiau – 718, nes prisidėjo nusikalstamoms veikoms priskirtas vairavimas esant neblaiviam.

Šilutėje yra kavinių, barų, restoranų, todėl čia daugiau pasitaiko smurto viešojoje aplinkoje, o ne namuose. 64 proc. visų nusikalstamų veikų rajone užfiksuojama Šilutės seniūnijoje.

Vagysčių ištirta 37,6 proc., norima bent 40 proc. „Reikia ir patiems saugoti savo turtą. Net 11 vagysčių iš neužrakintų automobilių, kai paliekami ir raktai, ir dokumentai, taip pat nesaugomas turtas namuose, butuose. Ir draudimas neatlygina taip prarasto turto“, – kalbėjo policijos komisariato vadovas.

Jis išskyrė sukčiavimus: 95 proc. sukčių skambina gyventojams į laidinį telefoną, dažniausiai tai būna skambučiai iš įkalinimo įstaigų. Anot viršininko, gal vaikai galėtų parūpinti tėvams mobiliuosius telefonus, o laidinius išjungtų?

Garbaus amžiaus žmonės ir pinigus atiduoda, ir jų perveda, ir padiktuoja bankininkystės kodus…

Anksčiau sukčiai prisistatydavo policininkais, o dabar pardavinėja neva automobilius, traktorius…

Diskusijos

Laučių kaimo bendruomenės pirmininkė Sonata Dauskartė rajono vadovams turėjo klausimų.

Seniūnaitis Aleksas Kvederis atkreipė dėmesį, kad neįgaliesiems sunku laiptais patekti į Šilutės seniūniją, esančią trečiajame aukšte. Gal reikėtų lifto ar įrengti priėmimo vietą pirmajame aukšte?

Grabupių bendruomenės pirmininkas Vladas Kainovaitis kalbėjo, kad seniūnijoje paprašius viešose erdvėse nupjauti žolę, išgirsta, jog nebėra pinigų, baigėsi…

Administracijos direktorius S. Šeputis replikavo: „Jeigu nebėra pinigų, gal seniūno kadencija baigėsi?..“ ir rimtai pridūrė, kad „Šilutės komunalininko“ bendrovė pagal sutartį su Šilutės seniūnija teikia tokią paslaugą. Atsiskaitoma laiku, skolų nėra, o pati seniūnija negali teikti aplinkos tvarkymo paslaugų.

Seniūnas Raimondas Steponkus priminė, kad mieste daugiabučiai namai turi teritorijas, kurias gyventojai prižiūri patys ar samdo šias paslaugas teikiančias firmas. Kaime irgi taip reikėtų daryti.

Laučių bendruomenės pirmininkė Sonata Dauskartė sakė trejus metus stebinti, kaip kelius baigia užželti žolė, plintanti iš kelkraščių… Dabar Laučiuose tvarko nuotekų trasas, o kas sutvarkys kelius, gatves, kurias iškasa?

 

Kur įsidarbinti?

Į tai atsakė „Šilutės vandenų“ direktorius Alfredas Markvaldas: baigus darbus, viskas būsią taip, kaip rado, viskas bus atstatyta pagal prieš darbus padarytas nuotraukas.

Vyras iš salės domėjosi investicijomis, sakė norįs čia gyventi, dirbti ir užsidirbti, tačiau trūksta gamybos įmonių. Meras atsakė, kad investuoja baldų gamintojai, pieno perdirbėjai, durpių gamintojai, švedai nori pirkti buvusią spirito gamyklos bazę, domisi, ar bus darbininkų, estai tariasi dėl dujų stoties įrengimo. Savivaldybė darbo vietų nesteigia, tik sudaro sąlygas verslo investicijoms – tvarko gatves, kelius, tiesia vandens, šilumos trasas, atleidžia nuo žemės mokesčio ir kt.

„Nebus darbininkų, nebus ir įmonių, gamybos…“ – sakė meras.

Aplinkui bažnyčią

Diskusija pakrypo apie stringančias Šilutės autobusų stoties ir prekybos centro statybas šalia Šilutės šv. Kryžiaus katalikų bažnyčios. Kelis klausimus pateikusiam architektui Algimantui Petravičiui atsakyta, kad buvo iškviesti investuotojai ir jiems nurodyta, kad gatvele palei bažnyčią sunkusis krovinių transportas važiuoti negalės. Prekybos centrui ir autobusų stočiai derėtų skirti daugiau erdvės, kad nebūtų objektai suspausti – tą pažadėjo padaryti. Tilžės g. 22 administracinį pastatą griaus. Bokštas su antenomis bus iškeltas, bus pasodinta naujų klevų.

Sulaukta klausimo, kodėl buvusios „Eglutės“ sanatorijos pastatas, baisokai atrodantis, perduotas katalikų bažnyčiai ir 5 metus netvarkomas. Meras atsakė, kad Savivaldybė perims šį pastatą pagal panaudos sutartį, mat su Slavsko miesto (Kaliningrado sritis, Rusija) savivaldybe ruošiamas investicinis projektas, pastatas bus renovuotas.

Administracijos direktorius Sigitas Šeputis informavo apie praėjusių metų investicijas.

Investicijos

Didžiausios rajone seniūnijos centrui – Šilutei – pernai teko itin daug investicijų. Administracijos direktorius Sigitas Šeputis informavo, kad per 881 tūkst. Eur gauta už Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salės, aplinkos tvarkymo darbus sumokėti. Šilutės ligoninė patalpoms renovuoti gavo 64 tūkst. Eur. Pamario pagrindinės mokyklos sporto aikštynui – beveik 177 tūkst. Eur, Šilokarčemos kvartalo projektavimas – 135 tūkst. Eur, Kultūros ir pramogų centro projektas – 68,5 tūkst. Eur, F. Bajoraičio bibliotekos patalpų tvarkymas – 1,3 mln. Eur, 5 vaikų žaidimo aikštelių įrengimas – 57,5 tūkst. Eur, Melioratorių alėjos automobilių aikštelių, takų, apšvietimo įrengimas – 1,4 mln. Eur, Taikos g. automobilių aikštelė – 152 tūkst. Eur, M. Jankaus pagrindinės mokyklos ir Šilutės pirmosios gimnazijos patalpų remontas – atitinkamai 339 ir 100 tūkst. Eur, vaikų darželių patalpų remontas – 85 tūkst. Eur, baldai įsteigtoms vaikų grupėms trijuose miesto vaikų darželiuose – 20,3 tūkst. Eur ir socialinių būstų Šilutėje (ir kaimiškoje seniūnijos dalyje) remontas – 23 tūkst. Eur.

Iš Kelių priežiūros programos Šilutėje Klaipėdos g. takai – 169 tūkst. Eur, Kęstučio g. remontas – 91,4 tūkst. Eur, privažiavimo prie H. Šojaus g. 2A daugiabučio namo remontas – 74 tūkst. Eur, taip pat Rasos ir Jovarų g. Naujakuriuose tvarkymas – 80 tūkst. Eur, Cintjoniškių g. dviejų žiedinių sankryžų projektavimas – 32 tūkst. Eur, apšvietimo modernizavimas Macikų, Pagrynių, Traksėdžių gyvenvietėse – 87 tūkst. Eur ir Žalgirio g. apšvietimo modernizavimas – 12 tūkst. Eur.

„Investicijos į Šilutės seniūniją – didelės, tačiau tai ir didžiausia rajono seniūnija“, – sakė S. Šeputis. Meras priminė, kad šią kadenciją skolas pavyko sumažinti 4 mln. Eur: „Per 3,5 metų taip susitvarkėme, dabar lengviau kvėpuojame. Nebėra skolų už komunalinių atliekų išvežimą, pasikeitė po konkurso šios paslaugos operatorius. Vis daugiau gyventojų atliekas rūšiuoja, tikimės sumažinti rinkliavos dydį.  Nėra skolų už įstaigų šildymą, taip pat Šilutės autobusų parkui. Šiemet Šilutėje planuojame įrengti dar 3 žaidimų aikšteles vaikams“.

Stasė SKUTULIENĖ

 

Šilutės seniūnijos salė nebuvo sausakimša.
Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų