Ar Bardinus vadins Bardėnais?

Pagėgių savivaldybės taryba nusprendė skelbti gyventojų apklausą, ar keisti Bardinų kaimo pavadinimą Bardėnais. Šis kaimas yra netoli Rambyno kalno, Lumpėnų seniūnijoje.

Bardinų kaimo gyventojas Gediminas Stakvilionis dar gruodį kreipėsi į Pagėgių savivaldybę, prašydamas inicijuoti apklausą, kad Bardinų kaimo pavadinimas būtų pakeistas į Bardėnų. Šį raštą pasirašė 15 Bardinų kaimo gyventojų. Iniciatyvinės grupės atstovas G. Stakvilionis pageidavo ir pats dirbti apklausos komisijoje. Lumpėnų seniūnė Danguolė Mikelienė pateikė informaciją, kad Bardinų kaime savo gyvenamąją vietą yra deklaravę 104 pilnamečiai gyventojai.
Pagėgių savivaldybės taryba nusprendė skelbti gyventojų apklausą su tokiu tekstu: „Pritariu (nepritariu), kad būtų pakeistas Bardinų kaimo pavadinimas ir ši gyvenamoji vieta būtų pavadinta Bardėnų kaimu“. Apklausa vyks Bardinų kaime, gyventojų būstuose. Ji prasidėjo balandžio 1 d. ir vyks iki gegužės 1 d. Vietos gyventojų apklausos komisiją sudaro jos pirmininkė Lumpėnų seniūnė Danguolė Mikelienė, Bardinų kaimo gyventojų atstovas Gediminas Stakvilionis ir Lumpėnų seniūnijos raštvedė Jūratė Dargienė.
Vartotini abu pavadinimai
Tokią išvadą interneto svetainėje viešina A. Pangonytė, parengusi šia tema Valstybinės lietuvių kalbos komisijos naujienas. Praėjusių metų rugsėjį komisija gavo Bardinų kaimo gyventojo skundą, esą neteisingai vadinamas kaimas Bardinai. Tačiau surinkta informacija nepatvirtino gyventojų prielaidos, kad dabartinė oficiali kaimo vardo forma Bardinai iškreipta dėl rusų kalbos įtakos. Net du kartus svarsčius šią temą Vardyno pakomisės posėdžiuose, nutarta, kad Bardinai ir Bardėnai gali būti pripažinti norminiais variantais. 1923, 1926 m. Klaipėdos krašto vietovardžių sąrašuose yra Bardinai. Toks pavadinimas yra ir 1976 m. išleistame „Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinyne“. Norminimo pamatu greičiausiai tapo kalbinės ekspedicijos tose apylinkėse duomenys, surinkti 1961 metais, kur minimi Bardėnai, ko gero, derinant prie Lumpėnų, Lazdėnų.
Tačiau pageidaujamas variantas Bardėnai taip pat paliudytas tiek gyvojoje vartosenoje, tiek istoriniuose šaltiniuose vokiečių kalba. 1959 m. oficialiame leidinyje jis teikiamas kaip oficiali kaimo pavadinimo forma. Šiuo atveju gali kilti klausimas, ar toks variantas nėra paveiktas germanizacijos (t. y. vokiečių kalbos iškreipti Bardinai, nes vokiškai tariama Bardėnen). Mat istorijos šaltiniuose vokiečių kalba yra net trys pavadinimo variantai, sulietuvinus: Bardėnai, Bardai, Barzdėnai, nors du pastarieji aptikti tik istoriniuose šaltiniuose, o ne gyvojoje kalboje paliudyti variantai.
Darytina išvada, kad norminiais galėtų būti pripažinti du variantai – Bardinai ir Bardėnai. Kurį iš jų pripažinti oficialiu, gyventojų teikimu turėtų nuspręsti Pagėgių savivaldybės taryba. Pavadinimus gyvenamosioms vietovėms suteikia Vyriausybė, atsižvelgusi į savivaldybės tarybos siūlymą, pateiktą įvertinus vietos gyventojų nuomonę, kuri išreiškiama surengus apklausą.
Šilutės rajono vyriausiojo architekto Edmundo Benečio „Pamarys“ pasiteiravo, kas lauktų Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos, jeigu būtų pakeistas kaimo pavadinimas? Suprantama, tektų keisti oficialų užkardos pavadinimą, iškabą, antspaudą, oficialių blankų rekvizitus ir kt. Žinoma, tektų keisti kaimo pavadinimo lentą, kuri stovi šalia kelio kaimo pradžioje. Gyventojai turėtų reikalų Registrų centre. Gal net tektų perregistruoti nekilnojamąjį turtą, deklaruoti kitą gyvenamąją vietą?
Atkaklusis Gediminas
Balandžio 28 d. Gediminui Stakvilioniui sukaks 90 metų, 50 metų iš jų prabėgo Bardinuose, tad žmogus dabar prisistato seniausiu vyru apylinkėje. „Pamariui“ telefonu jis sakė, kad „Bardėnų kaimas buvęs nuo amžių…“
Į kaimo ir krašto istoriją daug gilinęsis žmogus sukaupė dokumentų, įrodančių, kad net prieš kelis šimtus metų Prūsijos archyvuose aptiktame rašte nurodyta, jog davė žemės „Bardėnų kaimo gyventojui…“ Bardinų pavadinimo nevartota ir dabar jis neprigijęs.
Yra buvęs tarybinio ūkio Bardėnų skyrius, Bardėnų pradinė mokykla. G. Stakvilionio nuomone, Bardėnai yra kaip Bitėnai, Lumpėnai, Piktupėnai, kurie pavadinimus gavo nuo tekančių upių pavadinimų. Galbūt tai taikytina ir Bardėnams.
Žinoma, garbaus amžiaus Bardinų kaimo vyras sutinka, kad tinkami vartoti abu kaimo pavadinimai – Bardinai ir Bardėnai, tačiau jis nepagailėjo laiko ir jėgų, rašė raštus ir siekia, kad kaimas susigrąžintų, anot jo, tikrąjį Bardėnų pavadinimą.
Tad savo nuomonę pareikš kaimo gyventojai, vėliau – Pagėgių savivaldybės taryba ir galiausiai – Vyriausybė. Galutinio sprendimo dar teks palaukti.

Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 55

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaika – lyg per karą 

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo. Tai rodo ir naujausi Statistikos departamento duomenys apie įvykusias santuokas. Karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai jų praėjusį kovą įregistravo 541. Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas. Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau

Dvi Savivaldybės įmonės pernai dirbo nuostolingai, viena – pelningai

Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai komitetuose svarsto trijų Savivaldybės uždarųjų akcinių bendrovių praėjusių metų veiklos ataskaitas. Savivaldybei pavaldžios šios įmonės: Šilutės šilumos tinklų, „Šilutės vandenų“ ir Šilutės autobusų parko. UAB „Šilutės vandenys“, direktorius – Alfredas Markvaldas, pernai dirbo pelningai: gauta 79,9 tūkst. Eur pelno. Dėl karantino nuotoliniu būdu dirbo daug švietimo, kultūros, kitų įstaigų, buvo uždarytų viešbučių, kavinių, restoranų ir kt., tad lyg ir normalu būtų manyti, kad vandens reikėjo mažiau. Kita vertus, gyventojai dirbo nuotoliniu būdu iš namų, iš

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Taip pat skaitykite