Apie Vėlines ir ne tik…

Lapkričio 1 d. yra Visų Šventųjų diena, o lapkričio 2 d. skirta visiems mirusiesiems pagerbti – Vėlinės. Šilutės naujosiose kapinėse jau Visų Šventųjų dieną liepsnojo aukuras, ant kurio praeiviai pridėjo ir žvakelių.

Švieselių jūra
Šilutėje daugiausiai žmonių dvejose miesto kapinėse buvo lapkričio 1–ąją, penktadienį. Kapavietės buvo išpuoštos gėlėmis, jų kompozicijomis, į vazas vos tilpo atneštos gyvos gėlės… Sutemus kapinių vaizdas priminė pasaką: beveik ant visų kapų degė dešimtys žvakių. Šviesu, net šilta nuo žvakių ugnelių… Ir vėlai vakare žmonės būreliais, šeimomis vis ėjo prie jiems brangių žmonių kapų su žvakėmis bei gėlėmis, nors jau lijo, ant takų telkšojo balos, automobiliu prasibrauti iki kapinių buvo sunku. Gerai, kad gatvė pro naująsias Šilutės kapines buvo paženklinta vienpusio eismo ženklu, o automobiliai gatve riedėjo lėčiau net už pėsčiuosius. Budėjo policijos ekipažas.
Prie kapinių prekiauta gėlėmis, gyvų ir dirbtinių gėlių krepšeliais, žvakėmis, žvakidėmis. Kas pirko čia, kas atsivežė prisipirkę kitur.
Kapai buvo išpuošti ir sutvarkyti gerokai prieš Vėlines: išrautos senos gėlės, pasodinta naujų, į keliose vietose pastatytus atliekų konteinerius sunešta ir kompostavimui tinkamų augalinių atliekų, ir plastikinių žvakių įdėklų, stiklinių žvakidžių ir kitko.
Nors Šilutės seniūnija yra parūpinusi konteinerių atliekoms, keliose vietose įrengti vandens kranai, šalia pakabinta laistytuvų, vis tiek už kapinių tvoros miškelyje kažkas pakrato šiukšlių. Matyt, ne visi dar supranta, kad šiukšles dera išmesti joms skirtoje vietoje…

Priežiūrai – tūkstančiai eurų
Šilutės seniūnijos viešojo administravimo specialistas Algirdas Ivanauskas „Pamariui“ pateikė tokios informacijos: iš dvejų Šilutės kapinių per mėnesį išvežama vidutiniškai 27 tonos atliekų, o artėjant Vėlinėms jų buvo išgabenta beveik 100 tonų. Šiemet jau išvežta 280 tonų atliekų, ši paslauga kainuos 23 tūkst. eurų.

Nuo pavasario kapinėse bus atskiri konteineriai vien žaliosioms atliekoms, kol kas nėra sąlygų atliekas rūšiuoti – nuvytusios gėlės, jų krepšeliai, vainikai, plastikiniai žvakių indeliai, stiklinės ir plastikinės žvakidės metamos į bendrus konteinerius. Gerai, išvežti atliekas šiemet kainuoja pigiau. A. Ivanauskas priminė, kad šiemet už vandenį iš kelių įrengtų kranų jau paskaičiuota per 2400 eurų mokesčių. Dar kas mėnesį per 1900 eurų vidutiniškai kainuoja valyti takus, tad mokami atlyginimai valytojai, kapinių prižiūrėtojams (po pusę etato), tenka pjauti žolę, karpyti krūmus, prižiūrėti plotus palei kapinių tvorą ir t. t. Tam šiemet jau išleista per 19 tūkst. eurų.

Iš viso kapinių priežiūrai šiemet jau išleista beveik 43 tūkst. eurų. Kai gyventojai tvarkys kapus po Vėlinių ir prieš žiemą, atliekų dar bus labai daug. Visos išlaidos dengiamos iš Savivaldybės biudžeto.

Vėlinių statistika
Lietuvos kelių policijos tarnyba paskelbė, kad nuo spalio 31 iki lapkričio 3 d. sulaikytas 141 neblaivus vairuotojas, 21 asmuo vairavo neturėdamas tokios teisės, iš viso užregistruoti 284 eismo įvykiai: sužeisti 36 žmonės, 4 iš jų – nepilnamečiai. Neblaivūs vairuotojai susiję su 14 eismo įvykių, kuriuose nukentėjo 4 žmonės, sužeistas 1 nepilnametis, neblaivus vairuotojas automobilyje vežė 4 metų vaiką.

Per keturias paras iš sulaikytų 141 neblaivaus vairuotojo net 60-ies girtumas viršijo 1,5 prom., 22 vairuotojai pasišalino iš eismo įvykio vietos, išaiškinta 12 pavojingo ir chuliganiško vairavimo atvejų. Ketvirtadienį, spalio 31 d., užregistruoti 9 eismo įvykiai, kuriuose sužeisti 9 žmonės, lapkričio 1 d. – irgi 9 eismo įvykiai, nukentėjo 12 žmonių, lapkričio 2 d. – 8 eismo įvykiai, nukentėjo 8 žmonės, lapkričio 3 d. – 7 eismo įvykiai, du sukėlė neblaivūs vairuotojai.

Kapavietes ir apvagia, ir suniokoja
Ir kapavietės kenčia nuo ilgapirščių ar gamtos stichijų: nuostoliai gali siekti tūkstančius eurų. AB „Lietuvos draudimas“ komunikacijos vadovė Ingrida Žaltauskaitė teigia, jog piktybiško vandalizmo pasitaiko vis rečiau, po Vėlinių susidomėjimas galimybe apdrausti artimųjų amžinojo poilsio vietas išauga daugiau nei dvigubai.
Per šešerius metus, kai buvo pasiūlyta paminklų ir kapaviečių draudimo paslauga, ja pasinaudojo apie 1500 klientų, kasmet jų daugėja. Šiuo metu vidutinė su kapavietėmis susijusi žala siekia net 700 eurų, tačiau kartais nuostoliai būna ir didesni.

„Lietuvos draudimas“ yra išmokėjęs 1500 eurų klientui, iš kurio prižiūrimos kapavietės buvo pavogta bronzinė angelo skulptūra. Tokio pat dydžio žalą yra tekę atlyginti ir asmeniui, kurio paminklą stipriai apgadino ant jo užvirtęs kitos kapavietės antkapis.

Vagiamos ne tik skulptūros ir paminklai, bet ir kapus juosiantys apvadai, vazos. Vandalai paminklus nuverčia, sugadina kapų tvoreles, sudaužo vazas ar kitus kapų puošybos elementus. Kapavietės draudžiamos ne tik nuo vagysčių ar vandalizmo atvejų, bet ir nuo gamtos stichijų, gaisro. Draudimas atlygina žalą ir tuo atveju, pavyzdžiui, jei ant kapo užvirto medis. Šis draudimas yra turto draudimo rūšis. Asmuo gali apdrausti iki trijų skirtingose šalies vietose esančių kapaviečių, ši paslauga tekainuoja 14,3 euro metams.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai