Apie tris dienas trukusio Rusnės festivalio nuotaikas ir pasirengimo karštį

Tris dienas Rusnės salos Atmatos slėnyje netilo „Rusnės festivalio“ šurmulys, skambėjo muzika, trypė šokėjai, kvepėjo rūkyta žuvimi ir kitais patiekalais, netrūko gaiviųjų gėrimų, alaus ir kavos, pramogų mažiesiems ir norinčių žaisti stalo tenisą ar paplaukioti laivais…

Scenoje – Rusnės ir jų artimieji, atvykę iš Jonavos, Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šilutės.
Laimos Putriuvienės nuotr.

Startas – metų pradžioje
Metų pradžioje patvirtinus Šilutės rajono kultūrinių renginių projektus, asociacija „Pamario vakarai“ parengė projektą „Rusnės festivalis“ ir gavo dalinį renginio finansavimą 5400 Lt. Pasak asociacijos prezidento, vieno iš festivalio organizatorių Vyganto Stoškaus, renginys būtų įvykęs bet kokiu atveju, tik gal būtų buvęs kiek kuklesnis, panašus į ankstesnius, sekmadieninius „Pamario kantri“ festivalius.
Gavus Savivaldybės finansinę paramą, į festivalį buvo pakviesti ne tik kantri stiliaus muzikantai, bet ir roko, folkloro, populiarios muzikos jaunieji atlikėjai, surengta šventė visai šeimai.
Be Savivaldybės, paramą šventei suteikė ankstesnių festivalių rėmėjas „Tauras“, šiemet tapęs generaliniu rėmėju.
Festivalio rėmėjų sąrašas – ilgas. „Kiekvienas festivalio partneris, rėmėjas mums labai svarbus“, – patikino šventės organizatoriai V. Stoškus ir Edmundas Žalpys iš Vilniaus kolegijos. Organizatorių dešinioji ranka – festivalio globėjai: rusniškis Raimundas Plikšnys ir grupės „The Road band“ įkūrėjas bei kitų grupių lyderis Aleksandras Belkinas. Šis garsus muzikantas sukūrė Rusnės festivalio himną, kuriuo savo pasirodymą pradėjo grupė „Karčema“.
Ypatingas dėmesys reklamai
Apie „Rusnės festivalį“ neišgirsti, nepamatyti jį reklamuojančių afišų tiesiog nebuvo galima. Taip aktyviai ir plačiai reklamuotos šventės, galime drąsiai teigti, iki šiol dar nebuvo. Jau vasario mėnesį „Pamaryje“, kituose laikraščiuose ir televizijoje mirgėjo informacija apie tris dienas vyksiantį festivalį.
Šilutėje vos ne ant kiekvieno medžio kabojo reklaminės lentelės. Jas padarė ir į medžius bei kitose miesto erdvėse iškėlė Vygantas Stoškus su jaunaisiais talkininkais: „ Po remonto namuose buvo likę grindims skirto laminato, kurį supjaustęs panaudojau lentelėms. „Šarūno reklama“ padarė teksto trafaretą beliko užpurkšti ant lentelių. Dirbau ne vienas, talkino gausus būrys jaunimo atsiliepusių į kvietimą paskelbtą socialiniame tinklapyje“.
Festivalio reklamai sukurtas ir specialus tinklapis. Vienas iš festivalio užmojų – įvairiapusis Rusnės salos ir Rusnės vardo populiarinimas. Į festivalį kviestos Lietuvoje gyvenančios mergaitės, merginos, moterys turinčios Rusnės vardus. Į kvietimą atsiliepė ir apie dalyvavimą festivalyje pranešė 10 Rusnių, gyvenančių įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Vienas iš festivalio vedėjų paskelbė, kad 2012 metais Rusnėmis buvo pavadintos 155 tais metais Lietuvoje gimusios mergaitės.
Į festivalį atvykusių 8 Rusnių laukė specialiai joms parengta programa – ekskursija po salą.
Teko pirkti bilietą
Gal kam ir nepatiko, kad į festivalį reikėjo pirkti bilietus, tačiau jie padėjo užtikrinti tvarką. Atvykstančius į šventę pasitiko savanoriai, ant rankų klijavę geltonas apyrankes su festivalio užrašu. Apyrankės nuimti nevalia visas tris festivalio dienas. Paženklinti festivalio apyrankėmis važiavo į Šilutę ir Klaipėdą, kur vyko džiazo festivalis, ir taip reklamavo „Rusnės festivalį“. Festivalio organizatoriai paruošė ne tik bilietų, bet ir pakvietimų, kuriuos užrašė ant specialiai padarytų atvirukų su senuoju Peterso tiltu.
„Rusnės festivalio“ sąmata – 38 tūkst. Lt
Penktadienio pavakarę Atmatos slėnyje vienas po kito dygo palapinės, kuriose įsikūrė festivalio dalyviai. Festivalio atidarymo dieną Marijus Budraitis į sceną kvietė jauniausius festivalio dalyvius atvykusius iš Gargždų, Šiaulių ir kitų miestų. Koncertavo „Nevalyk lentos“, „Laisvė“, „Impresija“, „Karčemėlė“, „Berri“, „Hiperbolė tribute band“, „Rebelheart“ ir kitos grupės.
Pasitiko šišioniškė Indrė
Šeštadienį, gerokai po pusiaudienio, prasidėjo Mažosios Lietuvos liaudiškos muzikos bei svečių – folkloro kolektyvų – šventė. Etnografinės dalies vedėja Indrė Skablauskaitė „fobeliavo šinioniškai“. Ne visi atvykėliai suprato, bet vis tiek įdėmiai klausėsi ausiai neįprastos tarmės.
„Į kiocius dėsim palaunagės vėšas ir veizėsim, katrie, mūsiškiai ar svečiai, yra vaišiningesni, katrie sotesnę palaunagę šmekioja“. Šišioniškė paaiškino, kad palaunagės metu valgydavo apteptą duoną, glumzį (sūrį), pyragą su kafija ar tija (arbata). Šeimininkės darbininkams į laukus palaunagę nešdavo kiocelyje (pintinėje). Sakydavo: „Kas sotesnę palaunagę šmekioja, tas sunkesnius ir rimtesnius darbus dirba“.
Liaudiškos muzikos atstovai ant svarstyklių dėjo vaišes, o į didžiulį krepšį – žolynus. Žolynai, surinkti iki Joninių, po jų įgaus neregėtą galią. Iš Jonavos – Janinų ir Jonų – sostinės atvykusi modernaus folkloro grupė „Aisva“ į pintą krepšį sudėjo surinktų žolynų puokštę, o ant svarstyklių – česnakinį sūrį.
Scenoje koncertavo kretingiškių kolektyvas „Lakštingėlė“, „Diedokai“ iš Panevėžio, pagriežę smagių melodijų ir ant svarstyklių padėję pačių pagautą ir išrūkytą žuvį. Koncertavo Mindaugo Nogaičio šeimos kapelija, šilutiškių kolektyvas „Šilo aidai“, šoko „Rusnietis“ ir „Juknaičiai“. Smagias melodijas pakeitė šišioniškių mėgti žaidimai.
Dėmesys Rusnėms
Etnografinę dalį pakeitė Rusnių pagerbimas ir jau tradicinis Lietuvos ir užsienio kantri muzikos grupių koncertas. Šios festivalio dalies vedėjas Laurynas Nikelis vieną po kitos į sceną kvietė „Karčemą“, „Bebrus“, svečius iš Latvijos, grupę „Landy end Hilda“ ir nuolatinį festivalio svečią Virgį Stakėną.
„Man čia labai patinka“, – patikino „Landy end Hilda“ grupės muzikantas Aleksas papasakojęs, kad jis groja nuo vaikystės, kai dainininkė jo mama padovanojo gitarą. Rusnės festivalio himno autorius A. Belkinas buvo atviras: „Afigienas“ festivalis. Muzikantai mane supras“.
Festivalio dalyviai vakarais linksminosi „Tyliojoje diskotekoje“.

Laima PUTRIUVIENĖ

„Karčemėlės“ atlikėja Rūta.

Mindaugas Nogaitis iš Vilkų kaimo koncertavo su savo sūnumis Ugniumi ir Gyčiu.

Šišioniškių žaidimai.

Vygantas Stoškus – ir festivalio organizatorius, ir dalyvis.

skumbre.45._resize

Hits: 50

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite