Apie dziudo klubo „Kumikata“ veiklą

Šilutėje vis labiau populiarėja kovinių imtynių sportas – dziudo. Apie šią sporto šaką Žibų pradinės mokyklos mokiniams (auklėtoja Rasa Jankauskienė) pasakojo Šilutės dziudo klubo „Kumikata“ treneris Rimvydas Lukošius. Susitikimas vyko F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje.

Šilutės dziudo sporto klubo „Kumikata“ treneris Rimvydas Lukošius šią sporto šaką kultivuoja nuo 12 metų.

Dziudo istorija
R. Lukošius vaikams papasakojo, kad dziudo priešistorė siejama su Džiudžitsu kovos menu, kurį kultivavo senovės samurajai, norėdami ne tik sutvirtėti fiziškai, įvaldyti kovos techniką ir sustiprinti savo psichologines savybes. Prieš daugelį metų išskirtinėmis fizinėmis savybėmis nepasižymėjęs japonų mokytojas Dzigaro Kano tobulai įvaldė Džiudžitsu kovos meną.
Išanalizavęs šį kovos meną, D. Kano iš daugybės kovinių veiksmų atrinko dalį pratimų bei metimų, kurie nėra pavojingi žmogaus sveikatai ir nedaro neigiamo poveikio. Atrinkęs tinkamus pratimus ir sudėliojęs juos eilės tvarka, D. Kano sudarė eilę veiksmų, kurie vėliau buvo pritaikyti būtent dziudo sporto šakoje. Jis buvo pirmasis, kuris atidarė šios sporto šakos mokyklą.
Iš pradžių į šią sporto šaką daugelis žiūrėjo skeptiškai. Senovės Japonijoje ji buvo pripažinta po sėkmingo D. Kano geriausio mokinio pasirodymo įvairių kovos menų varžybose, kuriose jis įveikė visus savo priešininkus. Taip buvo atkreiptas dėmesys į dziudo kaip kovinę sporto šaką ir laikui bėgant ji išpopuliarėjo visame pasaulyje.
Išmokti dziudo sporto šakos paslapčių galima ir Šilutėje – R. Lukošius ragino vaikus mažiau laiko leisti žiūrint televizorių ar žaidžiant kompiuteriu, o daugiau laiko skirti fiziniam aktyvumui, mankštai. Norinčius sportuoti kvietė į dziudo treniruotes. Jis sakė vaikams, kad norint užsiimti šiuo sportu nereikia ypatingų fizinių savybių, bet norint pasiekti gerų rezultatų reikia turėti labai stiprią valią.
Suteikia pasitikėjimo savimi
Dziudo yra dvikovė sporto šaka, kur ant tatamio rungiasi du varžovai. Teisėjai pagal numatytas taisykles vertina sportininkų meistriškumą ir už sėkmingai atliktus veiksmus bei metimus skiria sportininkams taškus, pagal tai ir nustatomas kovos nugalėtojas. Kadangi sportininkai būna itin vikrūs, palengvinant teisėjų darbą, jie vilki skirtingos spalvos – mėlynos arba baltos – kimono.
R. Lukošius vaikams pasakojo, kad dziudo sporto šaka turi gilias tradicijas, kurių laikomasi iki pat šių dienų. Tai ne tik populiari sporto šaka, bet kartu ir moralinė tobulinimosi sistema.
Dziudo išsaugojo senovės samurajų dvasią ir garbės kodeksą. Dziudo imtynininkas, meistras ar pradedantis sportininkas turi būti drąsus, neišdidus ir nuoširdus aplinkiniams. Šios kovos meno įkūrėjas D. Kano savo meną skyrė harmoningai asmenybei ugdyti. Jis teigė, kad dziudo – tai ne tik savigyna be ginklo, tai dar ir kasdieninio gyvenimo filosofija.
„Savo auklėtiniams aiškiname, kad išmoktų kovinių veiksmų negalima naudoti blogiems tikslams. Bet kuris dziudo sporto šaka užsiimantis vaikas, nesvarbu ar tai berniukas, ar mergaitė, tampa vikresnis, greitesnis, sveikesnis, atidesnis bei mokantis aplinkiniams išreikšti pagarbą, atsiranda pasitikėjimas savimi, tai labai padeda besiformuojančiai vaiko asmenybei“, – pasakojo R. Lukošius.
Žibų pradinės mokyklos mokiniai susidomėję klausėsi trenerio pasakojimo apie dziudo ir uždavinėjo klausimus. R. Lukošius visus norinčius kvietė ateiti į treniruotes nuo kitų metų, mat šiemet grupės jau suformuotos. Mokiniams jis pristatė kelias F. Bajoraičio bibliotekoje esančias knygas, kuriose yra nemažai informacijos apie dziudo.
Didelis susidomėjimas
2006 m. įkurtas Šilutės dziudo klubas „Kumikata“ šiuo metu vienija apie 50 sportininkų, tarp kurių savo pasiekimais garsūs atletai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Sportininkai treniruojasi keliose skirtingose grupėse: vaikų, meistriškumo ugdymo bei veteranų. Pats R. Lukošius dziudo sporto šaką kultivuoja nuo vaikystės – pradėjo, kai jam buvo 12 m. Treniruotis jis pradėjo Pagėgiuose. Baigęs Kūno kultūros institutą, sugrįžo į Šilutę. Čia jis iš pradžių organizavo kovinės savigynos užsiėmimus, po kurio laiko, atsiradus galimybių, jo iniciatyva buvo įkurtas Šilutės dziudo sporto klubas „Kumikata“.
Šilutės r. savivaldybė klubui skyrė prie Pamario pagrindinės mokyklos esančias patalpas, lėšų jų remontui bei tatamiui įsigyti. Vėliau atsirado dziudo grupė Šilutės sporto mokykloje. Šiuo metu dziudo treniruotės vyksta prie Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos esančiose patalpose bei kartą per savaitę – Vainute.
„Kaip treneris galiu pasakyti, kad yra didelis susidomėjimas šia sporto šaka. Ateina daug norinčių treniruotis, tad ir salės norėtųsi didesnės. Vaikai auga ir jiems reikia daugiau vietos, tuo labiau kad dziudo – porinė sporto šaka. Belieka tikėtis, kad laikui bėgant atsiras Šilutės sporto centras, kur galbūt pavyks gauti didesnes patalpas treniruotėms“, – sakė dziudo sporto klubo „Kumikata“ treneris R. Lukošius.

Simonas SKUTULAS

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nelieka gimnazijos skyriaus Kintuose

Tokį sprendimą priėmė Šilutės rajono savivaldybės taryba. Šilutės pirmoji gimnazija turėjo Kintų skyrių, kurio nuo rugpjūčio 31 d. nelieka. Tad Savivaldybės taryba patvirtino naują šios gimnazijos struktūrą, kai nutraukiamas vidurinio ugdymo programos vykdymas Kintų skyriuje, kurio nebelieka, taip pat pritarė atnaujintiems gimnazijos nuostatams. Pokyčių atsiranda dėl naujų teisės aktų. Tokiems pokyčiams pritarė gimnazijos bendruomenė, gimnazijos Taryba, visus dokumentus Savivaldybei pateikė gimnazijos direktorė Laima Spirginė. Belieka pridurti, kad Kintuose skyriaus nelieka, nes trūksta mokinių. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Kintų

Ar Šilutės rajone bus apgyvendinta nelegalių migrantų?

To pasiteiravome Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio. „Iš Vidaus reikalų ministerijos buvo klausimų, ar galėtume priimti nelegalių migrantų, buvo tokių siūlymų. Tačiau atsakymas toks: mes neturime kur jų įkurdinti, tam nepasiruošę. Nėra tam tinkamų pastatų“, – sakė V. Pozingis ir pridūrė, jog tam reikia ne tik pastato, žinoma, aptverto, su apsauga visą parą. Esą tektų tuos pastatus sutvarkyti, kad būtų sąlygos gyventi: reikia sanitarinių sąlygų, pagaliau lovų ir viso kito, stalų, kėdžių, o dar maitinimo organizavimas… „Yra Vyriausybė,

Rusnėje paminėtos 150-osios Hermano Kalenbacho gimimo metinės

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis savaitgalį lankėsi Rusnės saloje, kur vietiniai gyventojai ir ambasadoriai iš įvairių pasaulio šalių susirinko paminėti Hermano Kalenbacho 150-ųjų gimimo metinių. Tądien įteiktas ir išskirtinis apdovanojimas „Už nuopelnus Lietuvos ir Indijos draugystei”. Šiemet juo apdovanotas Indijos kilmės garbės konsulas Lietuvoje, Hermano Kalenbacho gyvenimo tyrinėtojas, biografas, įvairių kultūros projektų vadovas, mokslininkas iš Izraelio p. Shimon Lev. „Smagu kiekvienais metais dalyvauti ir stebėti vis pilnėjančias gretas taip jau vadinamame „Šeimos susiėjime”. Renginio metu labai jaučiamas visų šalių

Liudo Dovydėno premijai pasiūlytas ir šilutiškis Dovydas Pancerovas

Šilutėje užaugęs, gimnaziją baigęs Dovydas Pancerovas spėjo išgarsėti kaip žurnalistas, tačiau yra išleidęs ir knygų. Žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premijai, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet pristatyti penki kandidatai: Rugilė Audenienė už romaną „Vojago“ (Aukso žuvys, 2020) – pasiūlė leidykla „Aukso žuvys“; Liutauras Degėsys už romaną „Lengva nebus“ (LRS leidykla, 2020) – pasiūlė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka; Rimantas Kmita už romaną „Remyga“ (Tyto alba, 2020) – pasiūlė leidykla „Tyto alba“; Dovydas Pancerovas už romaną

Taip pat skaitykite