Apie artėjantį pavasarinį potvynį

Šiuo metu vandens lygis upėse yra 5–73 cm žemesnis už vidutinį daugiametį, storiausias ledas 8–32 cm. Vasario 15 d. duomenimis, sniego dangos storis siekė 10–42 cm. Dirvožemio įšalas daugelyje vietovių 1–6 cm, Vilniuje bei Varėnoje 10 cm, Šiauliuose bei Šilutėje 20 cm. Esant įšalui, sniego tirpsmo vanduo nesifiltruoja į dirvą, bet nuteka paviršiumi į upes. 
Vienos didžiausių vandens atsargų sniego dangoje (vasario 15 d. duomenimis) buvo Panevėžyje, Dūkšte, Dotnuvoje, Ukmergėje, Nemajūnuose bei Jonavoje ir sudarė 1.2 normos. Šiauliuose, Vilniuje, Buivydžiuose jos sudarė ≥ 1.3, Varėnoje – 1.6 ir pačios didžiausios – ties Lazdijais – 1.9 normos.  Kituose šalies rajonuose vandens atsargos sniego dangoje svyruoja nuo pusės iki normos. Nuo vasario 10 d. iki 15 d. vandens atsargos sniege padidėjo 2–11 mm.

Šyša Šilutėje. Igor Osadčij nuotr.

2020 metų ruduo buvo šiltas, kritulių iškrito mažiau už sezono kritulių normą.  Mažiausiai kritulių iškrito rytiniame pakraštyje ir Vidurio Lietuvoje, gausiausiai – vakarinėje šalies dalyje. Dėl kelis metus varginusios hidrologinės sausros vandens lygiai didžiojoje Lietuvos dalyje išliko žemesni už vidutinį daugiametį vandens lygį.
Sausio mėnesį prasidėjus tikrajai meteorologinei žiemai, vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 10 proc. didesnis už normą.  Sausio 10 d. vidutinis sniego dangos storis siekė 3-18 cm. Pirmomis mėnesio dienomis dirvožemio įšalo gylis šalyje siekė iki 9 cm. Dėl šiltesnių orų trečiąjį dešimtadienį įšalo sluoksnis plonėjo, vietomis laikėsi 2–9 cm.
Dešimtadienio pabaigoje giliausiai (iki 5 cm) dirvožemis buvo įšalęs Varėnos apylinkėse. Sausio mėnesį vandens lygiai vis dar išliko žemesni už vidutinius. Pirmieji ledo reiškiniai (ižas, priekrantės ledas) upėse pasirodė sausio 9–17 d.
Sausio 16–18 d. jau buvo užšalusių upių. Storiausias ledas (5–16 cm) stebėtas sausio 20 d. Kai kur susidarė ižo sąkamšos, Puvočiuose vandens lygis per parą pakilo 55 cm, Vilniuje per 2 paras 185 cm. Atšilus orams, pasirodė vanduo ant ledo, ledo reiškinių sumažėjo. Dėl kritulių Minijoje, Akmenoje-Danėje, Bartuvoje sausio 22–26 d. vandens lygis pakilo 91–172 cm.
Pagal esamas hidrometeorologines sąlygas potvynis Minijoje, Akmenoje-Danėje, Lėvenyje, Nevėžyje, Šventojoje, Jūroje, Neryje ir Nemune prognozuojamas didesnis už vidutinį daugiametį, kitose upėse – vidutinis arba mažesnis už vidutinį. Vandens lygis katastrofinio hidrologinio reiškinio rodiklių nepasieks, stichinio hidrologinio reiškinio rodikliai bus pasiekti Nemune ir jo žemupio mažuosiuose intakuose.
LHMT hidrologė Janina Brastovickytė-Stankevič

Hits: 71

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilutės pareigūnas ne tarnybos metu sulaikė du pažeidėjus

Tauragės aps. VPK Šilutės r. PK Veiklos skyriaus tyrėjas balandžio 8 d. apie 10.41 val., ne tarnybos metu, Šilutės r., Barzdūnų k., pastebėjo iš kiemo išvažiuojantį automobilį „Seat“, kurio vairuotojui, pareigūno žiniomis, yra atimta teisė vairuoti. Pareigūnas siekdamas užkirsti kelią galimai nelaimei, priėjo prie automobilio vairuotojo ir prisistatė esantis policijos pareigūnas. Bendraujant su pažeidėju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl pareigūnas nedelsdamas iškvietė kolegų ekipažą. Atvykus pareigūnams, 49-erių vairuotojui nustatytas sunkus (2,72 prom.) girtumas. Šio pareigūno pastangomis nuo pelnytos

Jei nenaudoji automobilio ir laikai jį kieme

Seimas pritarė siūlymui griežtinti atsakomybę už neeksploatuojamų automobilių laikymą bendrojo naudojimo kiemuose. Ne tik didžiųjų miestų gyventojai turi bėdų dėl gyvenamųjų namų kiemuose ir jų prieigose laikomų automobilių, kurie ten stovi metų metus, nes daugelis jau netinka važiuoti dėl savo blogos būklės, o gal savininkai tiesiog neturi kur kitur jų laikyti. Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriomis siekiama reglamentuoti ne tik neeksploatuojamų, bet ir negalimų eksploatuoti transporto priemonių laikymą bendrojo naudojimo vietose. Pasak projekto iniciatoriaus

Ką reikia žinoti apie universalias padangas?

Universalios padangos dėl savo ypatumų dar yra vadinamos visasezonėmis – savotiškas kompromisas tiems, kas nenori rūpintis padangų keitimu keičiantis sezonams. Iš esmės jų išvaizda ir ženklinimas niekuo per daug nesiskiria nuo specializuotų variantų, tačiau čia taip pat galima sutikti įprastus ženklus 205/55 R16, tačiau yra šiokių tokių protektoriaus skirtumų. Jomis vairuotojai gali važinėti ištisus metus tiek šiltu, tiek ir šaltu oru, įvairiais keliais. Universalios padangos leidžia sutaupyti šiek tiek pinigų, tačiau ar jos gali prilygti specializuotiems gaminiams? Vienareikšmiškai – ne.

Šilutėje veikia vakcinavimo centras

Šilutės r. savivaldybė savo interneto svetainėje skelbia, kad Šilutėje pradeda balandžio 14 d. pradeda veikti vakcinavimo centras Šilutėje, jis bus Atgimimo al. 3, Vydūno gimnazijos sporto salėje. Pranešama, kad šiuo metu skiepijami 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys. Asmenys, kurie dar nebuvo pakviesti skiepytis savo gydymo įstaigoje, gali registruotis tel. +370 642 65 960 arba internetu https://forms.gle/4zwSdJKWhU3ZyPgu9     Hits: 26

Taip pat skaitykite