Apie artėjantį pavasarinį potvynį

Šiuo metu vandens lygis upėse yra 5–73 cm žemesnis už vidutinį daugiametį, storiausias ledas 8–32 cm. Vasario 15 d. duomenimis, sniego dangos storis siekė 10–42 cm. Dirvožemio įšalas daugelyje vietovių 1–6 cm, Vilniuje bei Varėnoje 10 cm, Šiauliuose bei Šilutėje 20 cm. Esant įšalui, sniego tirpsmo vanduo nesifiltruoja į dirvą, bet nuteka paviršiumi į upes. 
Vienos didžiausių vandens atsargų sniego dangoje (vasario 15 d. duomenimis) buvo Panevėžyje, Dūkšte, Dotnuvoje, Ukmergėje, Nemajūnuose bei Jonavoje ir sudarė 1.2 normos. Šiauliuose, Vilniuje, Buivydžiuose jos sudarė ≥ 1.3, Varėnoje – 1.6 ir pačios didžiausios – ties Lazdijais – 1.9 normos.  Kituose šalies rajonuose vandens atsargos sniego dangoje svyruoja nuo pusės iki normos. Nuo vasario 10 d. iki 15 d. vandens atsargos sniege padidėjo 2–11 mm.

Šyša Šilutėje. Igor Osadčij nuotr.

2020 metų ruduo buvo šiltas, kritulių iškrito mažiau už sezono kritulių normą.  Mažiausiai kritulių iškrito rytiniame pakraštyje ir Vidurio Lietuvoje, gausiausiai – vakarinėje šalies dalyje. Dėl kelis metus varginusios hidrologinės sausros vandens lygiai didžiojoje Lietuvos dalyje išliko žemesni už vidutinį daugiametį vandens lygį.
Sausio mėnesį prasidėjus tikrajai meteorologinei žiemai, vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 10 proc. didesnis už normą.  Sausio 10 d. vidutinis sniego dangos storis siekė 3-18 cm. Pirmomis mėnesio dienomis dirvožemio įšalo gylis šalyje siekė iki 9 cm. Dėl šiltesnių orų trečiąjį dešimtadienį įšalo sluoksnis plonėjo, vietomis laikėsi 2–9 cm.
Dešimtadienio pabaigoje giliausiai (iki 5 cm) dirvožemis buvo įšalęs Varėnos apylinkėse. Sausio mėnesį vandens lygiai vis dar išliko žemesni už vidutinius. Pirmieji ledo reiškiniai (ižas, priekrantės ledas) upėse pasirodė sausio 9–17 d.
Sausio 16–18 d. jau buvo užšalusių upių. Storiausias ledas (5–16 cm) stebėtas sausio 20 d. Kai kur susidarė ižo sąkamšos, Puvočiuose vandens lygis per parą pakilo 55 cm, Vilniuje per 2 paras 185 cm. Atšilus orams, pasirodė vanduo ant ledo, ledo reiškinių sumažėjo. Dėl kritulių Minijoje, Akmenoje-Danėje, Bartuvoje sausio 22–26 d. vandens lygis pakilo 91–172 cm.
Pagal esamas hidrometeorologines sąlygas potvynis Minijoje, Akmenoje-Danėje, Lėvenyje, Nevėžyje, Šventojoje, Jūroje, Neryje ir Nemune prognozuojamas didesnis už vidutinį daugiametį, kitose upėse – vidutinis arba mažesnis už vidutinį. Vandens lygis katastrofinio hidrologinio reiškinio rodiklių nepasieks, stichinio hidrologinio reiškinio rodikliai bus pasiekti Nemune ir jo žemupio mažuosiuose intakuose.
LHMT hidrologė Janina Brastovickytė-Stankevič

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite