Apie akmenligę įspėja laiku atliktas šlapimo tyrimas, o inkstus geriausiai išvalo tyras vanduo ir alus

Europoje inkstų akmenlige serga 17 iš tūkstančio gyventojų. Medikai skaičiuoja, kad Lietuvoje akmenų gali turėti apie 400 tūkst. gyventojų, nors ryškūs simptomai pasireiškia ne visiems. Mokslininkai akmenų formavimąsi inkstuose ir šlapimo takuose sieja su vis prastėjančia mityba ir dėl to sutrikusia medžiagų apykaita.

Kodėl inkstuose ir šlapimo takuose formuojasi akmenys, kokias pasekmes jie gali sukelti, kaip apsisaugoti nuo šios ligos, patars Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedros docentė dr. Vaiva Hendrixson.
– Vis daugiau mokslininkų teigia, kad įvairių ligų, ne išimtis ir inkstų akmenligės, priežastis yra medžiagų apykaitos sutrikimas arba metabolinis sindromas. Ką manote Jūs?
– Metabolinis sindromas šiuo metu yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių sutrikimų, kuris pasireiškia medžiagų apykaitos sutrikimu, viršsvoriu, cukriniu diabetu ir padidėjusiu kraujospūdžiu. 2007 m. mokslininkų pirmą kartą buvo iškelta mintis, kad metabolinis sindromas yra susijęs ne tik su širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, bet ir su inkstų akmenlige. Amerikiečiai pradėjo tyrinėti, pasirodo, kad metabolinis sindromas iš tiesų yra susijęs su akmenlige. Tik neaišku, kas pirmesnis: čia kaip klausimas – ar višta, ar kiaušinis. Ar akmenligė veda į metabolinį sindromą, ar metabolinis sindromas yra akivaizdi akmenligės priežastis? Aš manau, kad mokslininkai dar turėtų patyrinėti daugiau metabolinį sindromą ir jo sąsajas su kitomis ligomis.
– Kokie sutrikusios medžiagų apykaitos arba metabolinio sindromo simptomai? Kada žmogui reikėtų susirūpinti?
– Metabolinio sindromo simptomai pasireiškia kraujospūdžio, cholesterolio koncentracijos kraujyje padidėjimu, kitaip sakant, riebalų apykaitos sutrikimais, ką akivaizdžiai rodo vadinamasis lipidogramos arba blogojo bei gerojo choleterolio frakcijų tyrimas, taip pat gliukozės kraujyje koncentracijos padidėjimas. Veidrodyje į save pažiūrėjus galima apie tai spręsti. Jeigu yra per didelis svoris, dažnai pavargstate, jeigu sutrinka širdies ritmas. Tiesa, metabolinio sindromo buvimas dažnai aptinkamas netyčia, be aiškių simptomų, kai žmogus atlieka profilaktinius tyrimus arba skundžiasi širdies skausmu, padidėjusiu kraujospūdžiu. Atlikus cholesterolio, gliukozės, šlapimo laboratorinius tyrimus greičiau pastebimi metabolinio sindromo komponentai. Dažniausiai skundžiamasi širdies kraujagyslių sutrikimais, o apie inkstų akmenligę byloja jau susiformavęs akmuo, pradėjęs judėti šlapimtakiais ir sukeliantis skausmą.
– Ar kokias nors ligas išduoda šlapimo spalva?
– Įprastinė šlapimo spalva gali pakisti dėl vartojamo maisto (pavyzdžiui, burokėliai šlapimą nudažo rausva spalva), vitaminų, suvartojamo skysčių kiekio. Normalus sveiko žmogaus šlapimas yra nuo šviesiai geltonos iki sodrios geltonos spalvos. Esant kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimams, į šlapimą patenka eritrocitų, ir šlapimas nusidažo rausvai. Tamsus rudai geltonas arba žalsvai rudas šlapimas pasidaro sergant gelta. Tamsiai geltonas šlapimas būna karščiuojant arba vartojant per mažai skysčių. Juodos arba pilkos spalvos šlapimas – kraujavimo inkstuose požymis.
– Dėl kokių kitų priežasčių inkstuose susidaro akmenų? Ar vien tik dėl sutrikusios medžiagų apykaitos ir tai yra pagrindinė priežastis?
– Na aš nedrįsčiau sakyti, kad tai yra pagrindinė priežastis. Kaip minėjau, metabolinio sindromo ir akmenligės ryšys šiuo metu pradedamas tyrinėti. Anksčiau nebuvo susimąstyta apie tai. Metaboliniam sindromui buvo priskirtos širdies ir kraujagyslių ligos, padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas. Šlapimo takų akmenligę sukelia daugiau priežasčių, tad vienos čia negali būti. Akmenligę gali sukelti genetiniai sutrikimai, kalcio, vitamino D apykaitos sutrikimai, sutrikusi skydliaukė, net mikrobai ir uždegiminiai procesai. Būtina paminėti, kad šlapimo takų akmenų susidarymą lemia mūsų mityba ir gyvensenos ypatumai, pavyzdžiui, mažas fizinis aktyvumas
– Kokias dar problemas, be skausmo, sukelia susiformavę inkstų akmenys?
– Jeigu susiformuoja didelis akmuo, tarkime, pačioje inksto geldelėje, tai tokiu ekstremaliu atveju gali sukelti net vadinamą inkstų vandenę, inkstas labai padidėja. Taip pat akmenys gali sukelti inksto uždegimą, šlapimo takų uždegimą ir gali baigtis gyvybei pavojingomis komplikacijomis.
– Kodėl svarbu sužinoti apie akmenligę net jeigu nėra ryškių simptomų?
– Svarbiausia yra nustatyti, kokia akmenligė ir koks akmuo formuojasi. Tik taip galime tikslingai gydyti šitą ligą ir užkirsti kelią komplikacijoms bei naujų akmenų susidarymui. Akmenligė labai dažnai pasikartoja. Kas nors kartą gyvenime patyrė akmenligės priepuolį, tai daugiau kaip 50 proc. atvejų dar kartą ją patirs. Tai be galo skausminga liga, kurios niekam nelinkėčiau, todėl labai svarbu kuo anksčiau sužinoti, kol akmenys maži, ir gydytis.
– Kodėl inkstų funkcijai nustatyti toks svarbus šlapimo tyrimas?
– Inkstų akmuo formuojasi iš cheminių medžiagų ir tų cheminių medžiagų koncentracijai padidėjus, jos kimba, formuojasi į akmenis. Kol akmenys nesusiformuoja, mes liaudiškai vadinamas druskas galime stebėti šlapimo nuosėdose. Akmenligė diagnozuojama atlikus įprastą šlapimo tyrimą ir mikroskopuojant šlapimą. Deja, ne kiekvienoje laboratorijoje jie yra daromi. Didesnėse laboratorijose, ligoninėse mikroskopuojant šlapimo nuosėdas pastebima, koks akmuo formuojasi.
– Ar galima išvengti inkstų akmenligės? Kokias prevencijos priemones rekomenduotumėte?
– Išvengti akmenligės padeda didesnis skysčių vartojimas. Tas druskas, kurios formuojasi į akmenis, geriausiai išplauna skysčiai. Aštuonias stiklines vandens per dieną žmogui reikėtų išgerti. Arbatos, įvairios žolelių arbatos, tačiau kava – netinka. Formuojantis šlapimo rūgšties akmenims raudonosios mėsos reikėtų mažiau vartoti. Jeigu formuojasi kalcio turintys akmenys, tai kartais tokia klaidinga nuomonė vyrauja, kad pieno negalima gerti. Ne netiesa, pieną reikia gerti, nes kaip tik, jeigu vengsite pieno, formuosis kalcio akmenys. Oksalo rūgštis, kurią gauname su maistu, labai gerai bus įsiurbiama žarnyne, pateks į šlapimą ir formuosis oksolatiniai akmenys be pieno. Vienareikšmiškai atsakyti negalėčiau, bet gyvensena ir mityba labai svarbi. Todėl kalbant abstrakčiai, nežinant konkretaus žmogaus situacijos, negalim individualiai patarti, kaip jam reikėtų maitintis, kokį maistą jam vartoti, bet vanduo labai reikalingas. Labai svarbu daug vartoti skysčių, jeigu yra nustatyta padidėjusi akmenligės rizika.
– Ar visada reikia chirurginės operacijos akmenų iš inkstų pašalinimui? Gal žinote liaudies medicinos patarimų?
– Chirurginė operacija daroma, kada kitaip neįmanoma pašalinti gana didelių akmenų. Chirurginė operacija visada yra paskutinis būdas, kai jau akmuo įstrigęs arba tokio dydžio, kada jis jau negali pasišalinti šlapimtakiais. Yra vaistų, tirpdančių akmenis, kad akmuo galėtų geriau pajudėti, šlapimą varantys vaistai taip pat padeda pašalinti akmenis. Iš liaudiškų priemonių labai gerai karšta vonia su alaus bokalu. Alus varo šlapimą, o vonia atpalaiduoja spazmus. Apie alų aš visiškai rimtai, nors žinau, kad būsiu nepopuliari rekomenduodama alkoholį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite