Apie akmenligę įspėja laiku atliktas šlapimo tyrimas, o inkstus geriausiai išvalo tyras vanduo ir alus

Europoje inkstų akmenlige serga 17 iš tūkstančio gyventojų. Medikai skaičiuoja, kad Lietuvoje akmenų gali turėti apie 400 tūkst. gyventojų, nors ryškūs simptomai pasireiškia ne visiems. Mokslininkai akmenų formavimąsi inkstuose ir šlapimo takuose sieja su vis prastėjančia mityba ir dėl to sutrikusia medžiagų apykaita.

Kodėl inkstuose ir šlapimo takuose formuojasi akmenys, kokias pasekmes jie gali sukelti, kaip apsisaugoti nuo šios ligos, patars Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedros docentė dr. Vaiva Hendrixson.
– Vis daugiau mokslininkų teigia, kad įvairių ligų, ne išimtis ir inkstų akmenligės, priežastis yra medžiagų apykaitos sutrikimas arba metabolinis sindromas. Ką manote Jūs?
– Metabolinis sindromas šiuo metu yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių sutrikimų, kuris pasireiškia medžiagų apykaitos sutrikimu, viršsvoriu, cukriniu diabetu ir padidėjusiu kraujospūdžiu. 2007 m. mokslininkų pirmą kartą buvo iškelta mintis, kad metabolinis sindromas yra susijęs ne tik su širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, bet ir su inkstų akmenlige. Amerikiečiai pradėjo tyrinėti, pasirodo, kad metabolinis sindromas iš tiesų yra susijęs su akmenlige. Tik neaišku, kas pirmesnis: čia kaip klausimas – ar višta, ar kiaušinis. Ar akmenligė veda į metabolinį sindromą, ar metabolinis sindromas yra akivaizdi akmenligės priežastis? Aš manau, kad mokslininkai dar turėtų patyrinėti daugiau metabolinį sindromą ir jo sąsajas su kitomis ligomis.
– Kokie sutrikusios medžiagų apykaitos arba metabolinio sindromo simptomai? Kada žmogui reikėtų susirūpinti?
– Metabolinio sindromo simptomai pasireiškia kraujospūdžio, cholesterolio koncentracijos kraujyje padidėjimu, kitaip sakant, riebalų apykaitos sutrikimais, ką akivaizdžiai rodo vadinamasis lipidogramos arba blogojo bei gerojo choleterolio frakcijų tyrimas, taip pat gliukozės kraujyje koncentracijos padidėjimas. Veidrodyje į save pažiūrėjus galima apie tai spręsti. Jeigu yra per didelis svoris, dažnai pavargstate, jeigu sutrinka širdies ritmas. Tiesa, metabolinio sindromo buvimas dažnai aptinkamas netyčia, be aiškių simptomų, kai žmogus atlieka profilaktinius tyrimus arba skundžiasi širdies skausmu, padidėjusiu kraujospūdžiu. Atlikus cholesterolio, gliukozės, šlapimo laboratorinius tyrimus greičiau pastebimi metabolinio sindromo komponentai. Dažniausiai skundžiamasi širdies kraujagyslių sutrikimais, o apie inkstų akmenligę byloja jau susiformavęs akmuo, pradėjęs judėti šlapimtakiais ir sukeliantis skausmą.
– Ar kokias nors ligas išduoda šlapimo spalva?
– Įprastinė šlapimo spalva gali pakisti dėl vartojamo maisto (pavyzdžiui, burokėliai šlapimą nudažo rausva spalva), vitaminų, suvartojamo skysčių kiekio. Normalus sveiko žmogaus šlapimas yra nuo šviesiai geltonos iki sodrios geltonos spalvos. Esant kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimams, į šlapimą patenka eritrocitų, ir šlapimas nusidažo rausvai. Tamsus rudai geltonas arba žalsvai rudas šlapimas pasidaro sergant gelta. Tamsiai geltonas šlapimas būna karščiuojant arba vartojant per mažai skysčių. Juodos arba pilkos spalvos šlapimas – kraujavimo inkstuose požymis.
– Dėl kokių kitų priežasčių inkstuose susidaro akmenų? Ar vien tik dėl sutrikusios medžiagų apykaitos ir tai yra pagrindinė priežastis?
– Na aš nedrįsčiau sakyti, kad tai yra pagrindinė priežastis. Kaip minėjau, metabolinio sindromo ir akmenligės ryšys šiuo metu pradedamas tyrinėti. Anksčiau nebuvo susimąstyta apie tai. Metaboliniam sindromui buvo priskirtos širdies ir kraujagyslių ligos, padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas. Šlapimo takų akmenligę sukelia daugiau priežasčių, tad vienos čia negali būti. Akmenligę gali sukelti genetiniai sutrikimai, kalcio, vitamino D apykaitos sutrikimai, sutrikusi skydliaukė, net mikrobai ir uždegiminiai procesai. Būtina paminėti, kad šlapimo takų akmenų susidarymą lemia mūsų mityba ir gyvensenos ypatumai, pavyzdžiui, mažas fizinis aktyvumas
– Kokias dar problemas, be skausmo, sukelia susiformavę inkstų akmenys?
– Jeigu susiformuoja didelis akmuo, tarkime, pačioje inksto geldelėje, tai tokiu ekstremaliu atveju gali sukelti net vadinamą inkstų vandenę, inkstas labai padidėja. Taip pat akmenys gali sukelti inksto uždegimą, šlapimo takų uždegimą ir gali baigtis gyvybei pavojingomis komplikacijomis.
– Kodėl svarbu sužinoti apie akmenligę net jeigu nėra ryškių simptomų?
– Svarbiausia yra nustatyti, kokia akmenligė ir koks akmuo formuojasi. Tik taip galime tikslingai gydyti šitą ligą ir užkirsti kelią komplikacijoms bei naujų akmenų susidarymui. Akmenligė labai dažnai pasikartoja. Kas nors kartą gyvenime patyrė akmenligės priepuolį, tai daugiau kaip 50 proc. atvejų dar kartą ją patirs. Tai be galo skausminga liga, kurios niekam nelinkėčiau, todėl labai svarbu kuo anksčiau sužinoti, kol akmenys maži, ir gydytis.
– Kodėl inkstų funkcijai nustatyti toks svarbus šlapimo tyrimas?
– Inkstų akmuo formuojasi iš cheminių medžiagų ir tų cheminių medžiagų koncentracijai padidėjus, jos kimba, formuojasi į akmenis. Kol akmenys nesusiformuoja, mes liaudiškai vadinamas druskas galime stebėti šlapimo nuosėdose. Akmenligė diagnozuojama atlikus įprastą šlapimo tyrimą ir mikroskopuojant šlapimą. Deja, ne kiekvienoje laboratorijoje jie yra daromi. Didesnėse laboratorijose, ligoninėse mikroskopuojant šlapimo nuosėdas pastebima, koks akmuo formuojasi.
– Ar galima išvengti inkstų akmenligės? Kokias prevencijos priemones rekomenduotumėte?
– Išvengti akmenligės padeda didesnis skysčių vartojimas. Tas druskas, kurios formuojasi į akmenis, geriausiai išplauna skysčiai. Aštuonias stiklines vandens per dieną žmogui reikėtų išgerti. Arbatos, įvairios žolelių arbatos, tačiau kava – netinka. Formuojantis šlapimo rūgšties akmenims raudonosios mėsos reikėtų mažiau vartoti. Jeigu formuojasi kalcio turintys akmenys, tai kartais tokia klaidinga nuomonė vyrauja, kad pieno negalima gerti. Ne netiesa, pieną reikia gerti, nes kaip tik, jeigu vengsite pieno, formuosis kalcio akmenys. Oksalo rūgštis, kurią gauname su maistu, labai gerai bus įsiurbiama žarnyne, pateks į šlapimą ir formuosis oksolatiniai akmenys be pieno. Vienareikšmiškai atsakyti negalėčiau, bet gyvensena ir mityba labai svarbi. Todėl kalbant abstrakčiai, nežinant konkretaus žmogaus situacijos, negalim individualiai patarti, kaip jam reikėtų maitintis, kokį maistą jam vartoti, bet vanduo labai reikalingas. Labai svarbu daug vartoti skysčių, jeigu yra nustatyta padidėjusi akmenligės rizika.
– Ar visada reikia chirurginės operacijos akmenų iš inkstų pašalinimui? Gal žinote liaudies medicinos patarimų?
– Chirurginė operacija daroma, kada kitaip neįmanoma pašalinti gana didelių akmenų. Chirurginė operacija visada yra paskutinis būdas, kai jau akmuo įstrigęs arba tokio dydžio, kada jis jau negali pasišalinti šlapimtakiais. Yra vaistų, tirpdančių akmenis, kad akmuo galėtų geriau pajudėti, šlapimą varantys vaistai taip pat padeda pašalinti akmenis. Iš liaudiškų priemonių labai gerai karšta vonia su alaus bokalu. Alus varo šlapimą, o vonia atpalaiduoja spazmus. Apie alų aš visiškai rimtai, nors žinau, kad būsiu nepopuliari rekomenduodama alkoholį.

Hits: 61

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite