Ant marių krantelio sugužėjo sveteliai

Po Marių šventės vėliava, prie mėlynųjų marių sulaukę gausaus svečių būrio kintiškiai šoko, dainavo, varžėsi ir džiaugėsi bendryste.

Atminimo vainikas negrįžusiems iš marių.

Marios nuo seno šišioniškių gyvenime užėmė svarbią vietą. Kintiškiai kasmet renkasi į tradicinę Marių šventę. Švenčia ne vieni – su artimų kaimų bendruomenėmis, sulaukia nemažai svečių. Šiemetinės šventės vedėja, šišioniškių tarmės puoselėtoja, Šilutės muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė susirinkusiems priminė, kad nuo seniausių laikų per mareles gandras atnešdavo vaikeliukus, per mareles mergelikės susirasdavo jaunikius, per mareles ne vienas ir amžinajam poilsiui palydėtas.
Ir šiemet šventė pradėta tradiciniais šventės akcentais: pakelta Marių šventės vėliava, o negrįžusiems iš marių atminti išplukdytas vainikas su degančiomis žvakelėmis.
Į šventinę sceną pakviesti šventės šeimininkai ir svečiai. Kintų seniūnijos gyventojas, buvęs meras Šarūnas Laužikas pasidžiaugė įgyvendinamais projektais Kintuose, o Kintų seniūnas Antanas Kližentis padėkojo visiems sugrįžtantiems į Pamarį. Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis pastebėjo, kad Marių šventė savo tradicija yra išskirtinė Lietuvoje. Jis palinkėjo, kad į Kintus kasmet sugrįžtų vis daugiau po pasaulį išsibarsčiusių kraštiečių. Seimo narys Artūras Skardžius pasidžiaugė, kad Kintai yra dalis Mažosios Lietuvos, kuri pagaliau pripažinta penktuoju etniniu Lietuvos regionu. Kintų bendruomenės pirmininkė Sigita Kasparavičienė džiaugėsi nuveiktais darbais: asfaltuotu keliu per mišką, liepteliu į marias, dėkojo bendruomenės nariams, Šilutės kredito unijai už gėles, kurios puošia miestelį. „Tai – tik darbų pradžia. Bendradarbiaudami su UAB „Efektyvūs projektai“ kintiškiai įgyvendina projektą ir jau kitais metais visi galės grožėtis įspūdinga gamta iš naujo apžvalgos bokštelio“, – sakė S. Kasparavičienė.

Šventės vedėja šišioniškė Indrė ir neatsiejamas šventės dalyvis Bangpūtys sveikino bendruomenes.

Pagerbė
Jau ne vienerius metus puoselėjama graži šios seniūnijos šventės tradicija pasveikinti garbingiausius, darbščiausius metų žmones. Pasak seniūno A. Kliženčio, tokia tradicija žmogų skatina kurti grožį, sodinti gėles, auginti vaikus.
Šiemet Kintų seniūnijos „perliukais“ pripažinti Vydūno g. 6 daugiabučio namo gyventojai, iš 32 daugiabučių gražiausiai tvarkantys aplinką bei savo lėšomis atnaujinę namą. Simbolinės dovanos ir padėkos raštai įteiki savo namų aplinką puoselėjantiems Zitai ir Stanislovui Bidvams, ventiškei Linai Jokšienei, kuri atranda laiko tvarkyti ir visą Ventę, nuo gaisro nukentėjusiems, bet rankų nenuleidusiems Žinių kaimo gyventojams Onutei ir Alfonsui Einikiams. Už tvarkingai prižiūrimą ūkį dėkota Uogalių kaimo ūkininkams Kristinai ir Paneušui Surpliams.

Marių šventės svečiai.

Seimo vicepirmininkas K. Komskis, priminęs, kad šie metai paskelbti Šeimos metais, dovanų ir padėkos raštų įteikė Rasai ir Regimantui Liekiams iš Minijos kaimo, kintiškiams Loretai ir Arūnui Būdvyčiams, Romai ir Zigmui Jakučiams bei Loretai ir Algimantui Lučinskams iš Rūgalių kaimo.
Sporto aistruoliai
Kintų seniūnas A. Kližentis apdovanojo sportiškiausius seniūnijos gyventojus, komandas, kurios šeštadienį nuo ankstaus ryto varžėsi keliose sporto rungtyse: gatvės krepšinio varžybų nugalėtoją „Tornado“ komandą bei antrą ir trečią vietas užėmusias „Švyturio“ ir „Mingės“ komandas. Tinklinio varžybose pirmą vietą laimėjo „Švyturio“ komanda, antri – „Kintai“. Kintiškiai nenugalimi buvo traukiant virvę, o rankų lenkimo rungtyje stipriausiais pripažinti Vaidas Morkūnas (sv. kat. iki 70 kg), Gintaras Morkūnas (sv. kat. iki 90 kg) ir Ramūnas Juknius (sv. kat. per 90 kg).
Dovanos ir varžytuvės
Artimiausi kintiškių kaimynai Ventės ir Šturmų bendruomenių atstovai dovanojo magiškų žolynėlių, pasveikino neatsiejamą Marių šventės personažą Bangpūtį. Su lauktuvėmis pas kintiškius atvyko ir juos sveikino Kiškių ir Pricmų seniūnaitijos bendruomenės nariai, mingiškiai, Saugų bendruomenės „Saugų artuma“ ir Šilutės rajono bendruomenių sąjungos nariai, Žemaitkiemio gyventojai.
Marių šventėje susirungė Kiškių, Ventės ir Žemaitkiemio komandos. Bangpūtys priėmė komandų priesaiką ir komandas pašventino marių vandeniu.
Marių šventės dalyvius linksmino šokių kolektyvai „Veiviržas“, „Rusnietis“, „Kintai“, „Ramytė“. Koncertavo gargždiškiai „Sodo bernai“, kintiškių šokių grupė „Kanarėlė“, kapela „Žemaitkiemis“ bei Kelmės miesto bendruomenės kapela.
Šventėje liūdėti niekam neteko, veikė senovinių žaidimų kiemas, amatų mugė, kvietė užeigos. Vakarop suliepsnojo laužas.

Laima PUTRIUVIENĖ

DSCN9330_resize_resize DSCN9329_resize_resize DSCN9278_resize_resize DSCN9275_resize_resize DSCN9254_resize_resize DSCN9175_resize_resize DSCN9101_resize_resize

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite