Ant marių krantelio sugužėjo sveteliai

Po Marių šventės vėliava, prie mėlynųjų marių sulaukę gausaus svečių būrio kintiškiai šoko, dainavo, varžėsi ir džiaugėsi bendryste.

Atminimo vainikas negrįžusiems iš marių.

Marios nuo seno šišioniškių gyvenime užėmė svarbią vietą. Kintiškiai kasmet renkasi į tradicinę Marių šventę. Švenčia ne vieni – su artimų kaimų bendruomenėmis, sulaukia nemažai svečių. Šiemetinės šventės vedėja, šišioniškių tarmės puoselėtoja, Šilutės muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė susirinkusiems priminė, kad nuo seniausių laikų per mareles gandras atnešdavo vaikeliukus, per mareles mergelikės susirasdavo jaunikius, per mareles ne vienas ir amžinajam poilsiui palydėtas.
Ir šiemet šventė pradėta tradiciniais šventės akcentais: pakelta Marių šventės vėliava, o negrįžusiems iš marių atminti išplukdytas vainikas su degančiomis žvakelėmis.
Į šventinę sceną pakviesti šventės šeimininkai ir svečiai. Kintų seniūnijos gyventojas, buvęs meras Šarūnas Laužikas pasidžiaugė įgyvendinamais projektais Kintuose, o Kintų seniūnas Antanas Kližentis padėkojo visiems sugrįžtantiems į Pamarį. Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis pastebėjo, kad Marių šventė savo tradicija yra išskirtinė Lietuvoje. Jis palinkėjo, kad į Kintus kasmet sugrįžtų vis daugiau po pasaulį išsibarsčiusių kraštiečių. Seimo narys Artūras Skardžius pasidžiaugė, kad Kintai yra dalis Mažosios Lietuvos, kuri pagaliau pripažinta penktuoju etniniu Lietuvos regionu. Kintų bendruomenės pirmininkė Sigita Kasparavičienė džiaugėsi nuveiktais darbais: asfaltuotu keliu per mišką, liepteliu į marias, dėkojo bendruomenės nariams, Šilutės kredito unijai už gėles, kurios puošia miestelį. „Tai – tik darbų pradžia. Bendradarbiaudami su UAB „Efektyvūs projektai“ kintiškiai įgyvendina projektą ir jau kitais metais visi galės grožėtis įspūdinga gamta iš naujo apžvalgos bokštelio“, – sakė S. Kasparavičienė.

Šventės vedėja šišioniškė Indrė ir neatsiejamas šventės dalyvis Bangpūtys sveikino bendruomenes.

Pagerbė
Jau ne vienerius metus puoselėjama graži šios seniūnijos šventės tradicija pasveikinti garbingiausius, darbščiausius metų žmones. Pasak seniūno A. Kliženčio, tokia tradicija žmogų skatina kurti grožį, sodinti gėles, auginti vaikus.
Šiemet Kintų seniūnijos „perliukais“ pripažinti Vydūno g. 6 daugiabučio namo gyventojai, iš 32 daugiabučių gražiausiai tvarkantys aplinką bei savo lėšomis atnaujinę namą. Simbolinės dovanos ir padėkos raštai įteiki savo namų aplinką puoselėjantiems Zitai ir Stanislovui Bidvams, ventiškei Linai Jokšienei, kuri atranda laiko tvarkyti ir visą Ventę, nuo gaisro nukentėjusiems, bet rankų nenuleidusiems Žinių kaimo gyventojams Onutei ir Alfonsui Einikiams. Už tvarkingai prižiūrimą ūkį dėkota Uogalių kaimo ūkininkams Kristinai ir Paneušui Surpliams.

Marių šventės svečiai.

Seimo vicepirmininkas K. Komskis, priminęs, kad šie metai paskelbti Šeimos metais, dovanų ir padėkos raštų įteikė Rasai ir Regimantui Liekiams iš Minijos kaimo, kintiškiams Loretai ir Arūnui Būdvyčiams, Romai ir Zigmui Jakučiams bei Loretai ir Algimantui Lučinskams iš Rūgalių kaimo.
Sporto aistruoliai
Kintų seniūnas A. Kližentis apdovanojo sportiškiausius seniūnijos gyventojus, komandas, kurios šeštadienį nuo ankstaus ryto varžėsi keliose sporto rungtyse: gatvės krepšinio varžybų nugalėtoją „Tornado“ komandą bei antrą ir trečią vietas užėmusias „Švyturio“ ir „Mingės“ komandas. Tinklinio varžybose pirmą vietą laimėjo „Švyturio“ komanda, antri – „Kintai“. Kintiškiai nenugalimi buvo traukiant virvę, o rankų lenkimo rungtyje stipriausiais pripažinti Vaidas Morkūnas (sv. kat. iki 70 kg), Gintaras Morkūnas (sv. kat. iki 90 kg) ir Ramūnas Juknius (sv. kat. per 90 kg).
Dovanos ir varžytuvės
Artimiausi kintiškių kaimynai Ventės ir Šturmų bendruomenių atstovai dovanojo magiškų žolynėlių, pasveikino neatsiejamą Marių šventės personažą Bangpūtį. Su lauktuvėmis pas kintiškius atvyko ir juos sveikino Kiškių ir Pricmų seniūnaitijos bendruomenės nariai, mingiškiai, Saugų bendruomenės „Saugų artuma“ ir Šilutės rajono bendruomenių sąjungos nariai, Žemaitkiemio gyventojai.
Marių šventėje susirungė Kiškių, Ventės ir Žemaitkiemio komandos. Bangpūtys priėmė komandų priesaiką ir komandas pašventino marių vandeniu.
Marių šventės dalyvius linksmino šokių kolektyvai „Veiviržas“, „Rusnietis“, „Kintai“, „Ramytė“. Koncertavo gargždiškiai „Sodo bernai“, kintiškių šokių grupė „Kanarėlė“, kapela „Žemaitkiemis“ bei Kelmės miesto bendruomenės kapela.
Šventėje liūdėti niekam neteko, veikė senovinių žaidimų kiemas, amatų mugė, kvietė užeigos. Vakarop suliepsnojo laužas.

Laima PUTRIUVIENĖ

DSCN9330_resize_resize DSCN9329_resize_resize DSCN9278_resize_resize DSCN9275_resize_resize DSCN9254_resize_resize DSCN9175_resize_resize DSCN9101_resize_resize

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite