Ant marių krantelio sugužėjo sveteliai

Po Marių šventės vėliava, prie mėlynųjų marių sulaukę gausaus svečių būrio kintiškiai šoko, dainavo, varžėsi ir džiaugėsi bendryste.

Atminimo vainikas negrįžusiems iš marių.

Marios nuo seno šišioniškių gyvenime užėmė svarbią vietą. Kintiškiai kasmet renkasi į tradicinę Marių šventę. Švenčia ne vieni – su artimų kaimų bendruomenėmis, sulaukia nemažai svečių. Šiemetinės šventės vedėja, šišioniškių tarmės puoselėtoja, Šilutės muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė susirinkusiems priminė, kad nuo seniausių laikų per mareles gandras atnešdavo vaikeliukus, per mareles mergelikės susirasdavo jaunikius, per mareles ne vienas ir amžinajam poilsiui palydėtas.
Ir šiemet šventė pradėta tradiciniais šventės akcentais: pakelta Marių šventės vėliava, o negrįžusiems iš marių atminti išplukdytas vainikas su degančiomis žvakelėmis.
Į šventinę sceną pakviesti šventės šeimininkai ir svečiai. Kintų seniūnijos gyventojas, buvęs meras Šarūnas Laužikas pasidžiaugė įgyvendinamais projektais Kintuose, o Kintų seniūnas Antanas Kližentis padėkojo visiems sugrįžtantiems į Pamarį. Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis pastebėjo, kad Marių šventė savo tradicija yra išskirtinė Lietuvoje. Jis palinkėjo, kad į Kintus kasmet sugrįžtų vis daugiau po pasaulį išsibarsčiusių kraštiečių. Seimo narys Artūras Skardžius pasidžiaugė, kad Kintai yra dalis Mažosios Lietuvos, kuri pagaliau pripažinta penktuoju etniniu Lietuvos regionu. Kintų bendruomenės pirmininkė Sigita Kasparavičienė džiaugėsi nuveiktais darbais: asfaltuotu keliu per mišką, liepteliu į marias, dėkojo bendruomenės nariams, Šilutės kredito unijai už gėles, kurios puošia miestelį. „Tai – tik darbų pradžia. Bendradarbiaudami su UAB „Efektyvūs projektai“ kintiškiai įgyvendina projektą ir jau kitais metais visi galės grožėtis įspūdinga gamta iš naujo apžvalgos bokštelio“, – sakė S. Kasparavičienė.

Šventės vedėja šišioniškė Indrė ir neatsiejamas šventės dalyvis Bangpūtys sveikino bendruomenes.

Pagerbė
Jau ne vienerius metus puoselėjama graži šios seniūnijos šventės tradicija pasveikinti garbingiausius, darbščiausius metų žmones. Pasak seniūno A. Kliženčio, tokia tradicija žmogų skatina kurti grožį, sodinti gėles, auginti vaikus.
Šiemet Kintų seniūnijos „perliukais“ pripažinti Vydūno g. 6 daugiabučio namo gyventojai, iš 32 daugiabučių gražiausiai tvarkantys aplinką bei savo lėšomis atnaujinę namą. Simbolinės dovanos ir padėkos raštai įteiki savo namų aplinką puoselėjantiems Zitai ir Stanislovui Bidvams, ventiškei Linai Jokšienei, kuri atranda laiko tvarkyti ir visą Ventę, nuo gaisro nukentėjusiems, bet rankų nenuleidusiems Žinių kaimo gyventojams Onutei ir Alfonsui Einikiams. Už tvarkingai prižiūrimą ūkį dėkota Uogalių kaimo ūkininkams Kristinai ir Paneušui Surpliams.

Marių šventės svečiai.

Seimo vicepirmininkas K. Komskis, priminęs, kad šie metai paskelbti Šeimos metais, dovanų ir padėkos raštų įteikė Rasai ir Regimantui Liekiams iš Minijos kaimo, kintiškiams Loretai ir Arūnui Būdvyčiams, Romai ir Zigmui Jakučiams bei Loretai ir Algimantui Lučinskams iš Rūgalių kaimo.
Sporto aistruoliai
Kintų seniūnas A. Kližentis apdovanojo sportiškiausius seniūnijos gyventojus, komandas, kurios šeštadienį nuo ankstaus ryto varžėsi keliose sporto rungtyse: gatvės krepšinio varžybų nugalėtoją „Tornado“ komandą bei antrą ir trečią vietas užėmusias „Švyturio“ ir „Mingės“ komandas. Tinklinio varžybose pirmą vietą laimėjo „Švyturio“ komanda, antri – „Kintai“. Kintiškiai nenugalimi buvo traukiant virvę, o rankų lenkimo rungtyje stipriausiais pripažinti Vaidas Morkūnas (sv. kat. iki 70 kg), Gintaras Morkūnas (sv. kat. iki 90 kg) ir Ramūnas Juknius (sv. kat. per 90 kg).
Dovanos ir varžytuvės
Artimiausi kintiškių kaimynai Ventės ir Šturmų bendruomenių atstovai dovanojo magiškų žolynėlių, pasveikino neatsiejamą Marių šventės personažą Bangpūtį. Su lauktuvėmis pas kintiškius atvyko ir juos sveikino Kiškių ir Pricmų seniūnaitijos bendruomenės nariai, mingiškiai, Saugų bendruomenės „Saugų artuma“ ir Šilutės rajono bendruomenių sąjungos nariai, Žemaitkiemio gyventojai.
Marių šventėje susirungė Kiškių, Ventės ir Žemaitkiemio komandos. Bangpūtys priėmė komandų priesaiką ir komandas pašventino marių vandeniu.
Marių šventės dalyvius linksmino šokių kolektyvai „Veiviržas“, „Rusnietis“, „Kintai“, „Ramytė“. Koncertavo gargždiškiai „Sodo bernai“, kintiškių šokių grupė „Kanarėlė“, kapela „Žemaitkiemis“ bei Kelmės miesto bendruomenės kapela.
Šventėje liūdėti niekam neteko, veikė senovinių žaidimų kiemas, amatų mugė, kvietė užeigos. Vakarop suliepsnojo laužas.

Laima PUTRIUVIENĖ

DSCN9330_resize_resize DSCN9329_resize_resize DSCN9278_resize_resize DSCN9275_resize_resize DSCN9254_resize_resize DSCN9175_resize_resize DSCN9101_resize_resize

Hits: 74

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuo balandžio 20 dienos draudžiama žvejoti karšius

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad balandžio 20 d. įsigaliojo draudimas Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose žvejoti karšius (išskyrus karšių žvejybą polderiuose). Karšių žvejyba draudžiama iki gegužės 20 d. „Kaip ir kiekvienais metais, norime atkreipti žvejų dėmesį, kad balandžio 20 d. įsigaliojo draudimas žvejoti karšius. Aplinkosaugininkai ypatingą dėmesį skirs tiems ruožams, kuriuose yra pagrindinės šių žuvų nerštavietės“, – teigė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas. Pasak aplinkosaugininko, karšiai – viena gausiausių žuvų populiacijų. Tai vyraujanti Kuršių

Kaip ministras siūlo išvalyti marias ir pajūrį?

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas: „Siekdami išvalyti upes ir ežerus, marias ir pajūrį, turime stipriau reglamentuoti mineralinių trąšų naudojimą. „Lietuvoje reikėtų organizuoti ne tik mineralinių trąšų apskaitą, bet apskritai nusistatyti kitą prioritetą – mineralines trąšas keisti mėšlo grąžinimu į dirvą“, – mano aplinkos ministras. Tokią perspektyvą mažinant žemės ūkio sukuriamą taršą jis išreiškė penktadienį susitikęs su nevyriausybine organizacija „Aplinkosaugos koalicija“, kuri ministrui išreiškė trąšų naudojimo ir taršos jomis monitoringo būtinybę. „Mėšlo naudojimas yra ypač griežtai reglamentuotas, o mineralinės trąšos ne – tai absurdiška. Mineralinėms

Koronaviruso infekcijos statistika: 1113 nauji susirgimai, 14 žmonių mirė

Lietuvoje praėjusią parą, balandžio 20-ąją, ištyrus 11913 ėminių, koronaviruso infekcija patvirtinta 1113 žmonių, mirė 14 žmonių, skelbia Statistikos departamentas. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 236533. Per praėjusią parą COVID-19 infekcija pražudė 14 žmonių. Jų amžius buvo nuo 30 iki 99 metų. Bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 3802. Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, Lietuvoje trečiadienio rytą siekia 515,9 atvejo. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai

Nepritarta siūlymui Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį vienbalsiai nepritarė siūlymui Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, paskelbti nedarbo diena. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sakė, kad per 30 metų nusistovėjo tradicijos, kaip šalyje minima ši diena, o įvedus laisvadienį jos nutrūktų. „Tradicijos labai gyvos su žvakelių degimu languose, su paskaitomis, su liudininkų atsiminimais, specialiomis pamokomis. Jei padarytume laisvadienį, šita tradicija nutrūktų“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė M. Lingė. Jis akcentavo, kad žiūrint iš ekonominio taško, Lietuva išsiskiria kaip viena daugiausiai laisvadienių turinčių

Taip pat skaitykite