Ant Kūčių stalo prieš šimtą metų

Jeigu Kūčių stalo patiekalai – pagarba tradicijoms, tai Kalėdų valgiai – noras nustebinti, pradžiuginti, pasidalinti gėrybėmis. Lietuviškos kulinarijos tyrinėtoja Jolita Bernotienė sako, kad dalis Kūčių patiekalų nesikeitė dešimtmečiais ir išliko kone tokie patys, užtat noras per Kalėdas ragauti vis kitokių gėrybių į lietuvišką virtuvę atnešė daug naujovių.

„Tai, kad lietuviai yra ištikimi tradicijoms, kurias išlaiko ruošdami Kūčių vakarienę, rodo pirkinių krepšelis. Jame dominuoja žuvis, aguonos, džiovinti grybai ir vaisiai, riešutai, medus. Tai yra ingredientai tradiciniams lietuviškiems Kūčių stalo patiekalams, – šventinio apsipirkimo Lietuvos gyventojų įpročius atskleidžia prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. – Šventinis pirkinių krepšelis neapsieina ir be šviežios mėsos bei įvairių jos gaminių: nuo kiaulienos karkos, vytintų dešrų iki ančių kepenėlių pašteto. Tai – Kalėdų stalo vaišės, kurioms dažnai pasirenkami nekasdieniniai maisto produktai. Įvairūs, neretai egzotiški, gardumynai perkami net kaip kalėdinė dovana einant į svečius arba norint nustebinti ir palepinti namiškius“.

Pasak prekybininkų, šventėms gausiai perka ir įvairių vaisių – nuo mandarinų, bananų ir obuolių iki mangų, papajų ar pasiflorų…

E. Dapkienės žodžiais, jeigu iki Kalėdų išlaikytas obuolys arba vienu ar kitu būdu gautas bent vienas apelsinas prieš šimtmetį prilygo mažam stebuklui, tai dabar žmonių norai ir lūkesčiai yra gerokai didesni. „Mandarinai išlieka vieni populiariausių, tačiau perkami iš Afrikos ar Pietryčių Azijos atkeliavę egzotiniai vaisiai – kinkanai, rambutanai, kertuočiai, papajos“, – pasakoja ji.

Jeigu nusikeltume šimtmečiu į praeitį, pasak J. Bernotienės, kuri yra viena iš knygos „Ponios Smetonienės virtuvė“ autorių, tai ant lietuviško Kūčių stalo rastume kūčiukų, spanguolių kisieliaus, aguonų pieno, daržovių patiekalų, maltų ir su svogūnais pakepintų kanapių sėklų. „Prisimintume, kad originalusis patiekalas kūčia buvo gaminamas iš žirnių, kviečių, aguonų ir medaus. Apskritai, tai vienas seniausių lietuviškų patiekalų, vien jo pavadinimas mums simbolizuoja Kalėdų išvakares, krikščionių didžiojo stebuklo laukimą“, – teigia kulinarijos paveldo tyrinėtoja J. Bernotienė.

Ji akcentuoja, kad Kūčių stalas anksčiau ryškiai atspindėdavo šeimininkų turtinę padėtį, nors esminiai patiekalų ingredientai būdavo tie patys. J. Bernotienė pastebi, kad virtuvės meistrams ir tais laikais fantazijos netrūko: „Vien ko verta gausybė žuvies patiekalų. Jie būdavo valgomi pasninko laikotarpiu: kepta, kapota, marinuota silkė, silkė su svogūnais ar su grybais, silkių sviestas, kimšta lydeka, žuvies paštetas, žuvies kukulaičiai ir t. t.“

Anot J. Bernotienės, didesni skirtumai išryškėdavo lyginant šventes valstiečių ir dvarininkų namuose. Dvaruose per Kūčias ir Kalėdas būdavo gaminami gan įmantrūs valgiai. Pavyzdžiui, ūkininkų žmonos Kūčių vakarienei barščius virdavo su silke ir džiovintais baravykais, o dvare ši sriuba būdavo pateikiama su ausytėmis – mažais koldūniukais su grybų įdaru.

„Skirtumus atspindėjo net pirmosios poros Antano Smetonos ir jo žmonos Sofijos skoniai. Prezidentas buvo ūkininkų vaikas, tad buvo neišrankus maistui, mėgo paprastus patiekalus: grikių košę, daržovių sriubas, blynus. O pirmoji ponia Sofija Chodakauskaitė–Smetonienė dažniau rinkosi bajoriškus patiekalus – pagal savo kilmę. Antai, ji gamindavo bigosą, o per šventes neretai pasilepindavo Napoleono tortu“, – pasakoja J. Bernotienė.

Ji pažymi, kad maždaug iki praėjusio amžiaus vidurio dauguma žmonių griežtai laikydavosi pasninko. „Tarpukariu per Kalėdas lietuviai būtinai eidavo į bažnyčią, o prie stalo sėsdavo su šviesiomis mintimis ir palinkėjimais. Maistas turėjo simbolinę prasmę – buvo tarsi Dievo ir gamtos dovanos, kuriomis reikia dalytis“, – akcentuoja kulinarijos paveldo tyrinėtoja J. Bernotienė.

pamarys.eu pagal maxima.lt inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite