Angelų sargų prievolė – negailint jėgų nei sveikatos dirbti žmonių labui

Šilutės r. policijos komisariato viršininkas Artūras Mikalauskas. Petro Skutulo nuotr.

Spalio 2 d. švenčiama Policijos, Angelų sargų diena – Lietuvos policijos profesinė šventė. Šia proga „Pamarys“ pakalbino Tauragės apskrities VPK Šilutės r. policijos komisariato viršininką Artūrą Mikalauską, šias pareigas einantį nuo 2016 metų kovo. Iš viso tarnybai policijoje A. Mikalauskas paskyrė 26 gyvenimo metus.

Pateikiame interviu su Artūru MIKALAUSKU.
– Ar būti policijos pareigūnu yra jūsų vaikystės svajonė?
– Prisimenu, kai dar mokiausi mokykloje, žavėjo sukarinta profesija. Tačiau baigęs aštuonias klases, įstojau į technikumą, nukrypau į žemės ūkį. Gal ir tėvai nebūtų pritarę kitokiam pasirinkimui. Tačiau baigęs mokslus vis tiek pasukau į policiją. Man artimas žmogus pasiūlė nueiti į policiją dėl darbo. Nuėjau, pasikalbėjau su tuometiniu Šilalės policijos komisariato vadovu ir abejonių neliko.

– O jeigu šiandien tektų rinktis gyvenimo kelią, kaip ir prieš 26 metus pasirinktumėte policininko darbą?
– Jeigu tektų kartoti kiekvieną savo žingsnį, nieko nekeisčiau. Tokio didžiulio nusivylimo darbe nebuvo. Sunkumų yra kiekviename darbe. Trejus metus turėjau civilių darbą ir ten lengva nebuvo. Nesakau, kad policijos darbas yra lengvas. Yra problemų, tačiau kur jų nėra? Niekur nėra, kaip sviestu patepta…

– Kai žmones ištinka bėda, šaukiasi policijos. Štai dingo vaikas, reikia policijos pajėgų. Tačiau pasigirsta, kad policija to ar ano nepadarė, blogai dirbo… Ar mes nesuprantame, ar nemokame vertinti policijos darbo? Ar čia mūsų įprotis ieškoti kaltų?
– Jautri tema… Dingus žmogui, ypač – vaikui, artimieji patiria didelį sukrėtimą. Nesenas toks įvykis Šilutės rajone. Esu dėkingas dinusio vaiko artimiesiems, kurie mums neišsakė nei priekaištų, nei abejonių. Tai jau buvo antra dingusio žmogaus paieška rajone. Yra žmonių, kurie susirenka padėti, daug tokių žmonių. Esame jiems labai dėkingi. Ateityje, jeigu nutiktų kažkas panašaus, kuo greičiau ir įvairiomis priemonėmis kviesimės žmones į pagalbą. Tačiau yra ir dar viena grupė žmonių, kurie nori „pliusų“ gauti… Jiems svarbiau reitingus pasikelti, pasirodyti. Jie neturi supratimo, kas yra paieška, tyrimas, galimos versijos, bet tampa tokiais visažiniais vertintojais… Sakoma, kad Lietuvoje kiekvienas yra krepšinio specialistas, tai einame prie to, kad jie ims vertinti kiekvieno iš mūsų darbą, nors nei šioje sferoje dirbo, nei išmano. Galbūt vaiko paieškos veiksmai nuliūdino tuos reitingų mėgėjus, tačiau pasigedimas policijos masiškumo čia tikrai netiko. Gal pareigūnai tuo metu tiria įvairias versijas, kurios svarbesnės negu gausybei policininkų stovėti apjuosus vandens telkinį ir žiūrėti, kaip du narai nardo? Gal tuomet mums priekaištavusieji būtų likę patenkinti… Tačiau mes tuo metu darėme tai, ką privalu daryti. Sulaukėme priekaištų, kam sodybas tikrina. Tai vertinimai neturint patirties. Tik filmuose nusikaltimas bemat ištiriamas. Realiame gyvenime taip nėra. Policijos darbas labai susijęs su gyventojų pagalba, jų pateikta informacija, labai priklauso nuo gyventojų supratimo.

– Tačiau Lietuvoje pasitikėjimas policija labai išaugo. Kodėl?
– Yra pokyčių. Jie vyksta nuo 2016 metų. Neliko budėtojų, naktį policijos komisariatas uždarytas. Pasigirdo abejonių, kaip čia bus? Ir ne visi policijos darbuotojai tuo buvo patenkinti. Teko palikti kėdes kabinetuose, lipti į automobilį ir vykti patruliuoti. Buvo ir priminusių, kad jie yra mokslus baigę… Aš sakau, kad reikia prisiminti duotą priesaiką – negailint jėgų nei sveikatos, dirbti žmonių labui. Žmogui jo nelaimė – visų svarbiausia. Jam ir minutės belaukiant policijos tampa amžinybe, sukyla pyktis. Atvykus tenka visko išgirsti. Susitikimuose su gyventojais vis primenu, kad neskambintų policijai dėl menko kivirčo šeimoje. Vyras parėjo į namus neblaivus, jau kviečia policiją. Stipriau durimis trinktelėjo – skambina policijai. Atvykus pareigūnams, nebeturi pretenzijų, pareiškimo rašyti nebenori – jau susitaikė. Per tokius iškvietimus nukenčia kiti gyventojai, kuriems buvo labiau reikalinga skubi policijos pagalba. Visuomenė turėtų išmokti savo buitines problemas narplioti pati. Ir į policiją kreiptis tik tuomet, kai kyla reali grėsmė, pavojus. Juk dabar dauguma iškvietimų tik sugaišina, atima laiką ir nėra nei tyrimo, nei rezultato. Tokių iškvietimų labai daug. Žmonės gyvena kartu, konfliktuoja, neranda išeities ir nuolat kviečia policiją. Svarbiausia – nesaikingas alkoholio vartojimas. Iš šito neišbridome ir nežinau, ar greitai išbrisime. Yra visuomenės dalis, kuri priklausoma nuo alkoholio, gauna pašalpas ir sukelia daug rūpesčių. Pasigendu alkoholio vartojimo kultūros. Jo dar visur labai daug. Nepaisant įvairių griežtinimų, girtaujama daug, matyt, pokyčiams reikia ilgo laiko.
– Kalbamės Policijos dienos proga. Vadovaujate labai atjaunėjusiam kolektyvui, kuriame daug jaunų žmonių, daug – moterų ir merginų. Tai irgi – naujovė.
– Turime 69 etatus, iš jų 37 yra Veiklos skyriuje – tai padalinys, į kurį įtraukti buvę apylinkių inspektoriai, kriminalinės policijos darbuotojai, ikiteisminio tyrimo pareigūnai. 28 etatai yra Reagavimo skyriuje, kurio pareigūnai vyksta į iškvietimus. Kasmet kolektyvą papildo 4-5 jauni darbuotojai. Šiemet mus paliko du pasienyje tarnavę pareigūnai, kurie, pasirodo, nesitikėjo tokio nelengvo darbo policijoje… Du pareigūnai važinėja pas mus dirbti iš Kauno, yra iš Šilalės, Jurbarko.
– Gausu vagysčių. Gyventojai sako, kad apvogus policija nepadeda. O ar patys saugo savo turtą, kai prieš išvykdami ilsėtis į šiltuosius kraštus, įvairias keliones, viešumoje apie tai paskelbia, ten būdami skelbia nuotraukas, dalijasi įspūdžiais?
– Tai nėra gerai. Ši informacija domina ir vagis. Daug geriau apie išvykimą informuoti kaimyną, kad namus ar butą prižvelgtų. Deja, trūksta pasitikėjimo kaimynais. Neretai išvykimą slepia nuo kaimynų, o viešina socialiniuose tinkluose. Yra saugios kaimynystės grupių. Kai tenka bendrauti su gyventojais dėl tokių grupių steigimo, išgirstu, kaip nepasitikima kaimynais. Esą dar ką paims…
– Jūsų pastebėjimus juk galima patvirtinti ir statistika, tarkim, šių metų aštuonių mėnesių. Kokia ji?
– Jau treti metai pirmoje vietoje pagal skaičių yra smurtiniai nusikaltimai – 127 arba 31 procentas visų. Tai nestiprus sveikatos sutrikdymas, įvairus smurtas artimoje aplinkoje. Antroje vietoje – vagystės: 113 arba 28 procentai. Trečioji grupė – neblaivūs vairavę asmenys, tokių atvejų – 57 arba 14 procentų. Tokios trys grupės nusikalstamų veikų yra vyraujančios jau treti metai. Ir tie smurtiniai nusikaltimai, ir neblaivūs vairuotojai – šie 45 procentai visų nusikalstamų veikų susiję su alkoholio vartojimu. Gal 95 procentai smurtinių nusikaltimų padaryti neblaivių asmenų…
– Tad kas jums kelia didžiausią nerimą? Kas teikia vilties ir kuo šiandien džiaugiatės?
– Geru ženklu pavadinčiau gyventojų aktyvumą ir norą padėti policijai. Džiugina didesnis visuomenės pilietiškumas, sąmoningumas. Gyventojai neabejingi tam, kas vyksta. Padaugėjo pranešimų policijai. Liūdina tai, kad daug vartojama alkoholio, gausu girtaujančių žmonių. Tai tiesiogiai susiję su nusikalstamumu. Bet tai ne tik Šilutės rajono bėda – taip yra visoje Lietuvoje. Girdime pastabų, kad viešuose renginiuose daug neblaivių asmenų, o šalia vaikai. Kokį pavyzdį mato? Štai antri metai Šilalės miesto šventė vyko be alkoholio. Geras pavyzdys. Per metus Šilutės rajone vyksta dešimtys seniūnijų ir kitokių švenčių. Bendruomenės galėtų parodyti iniciatyvą švęsti be alkoholio. Juk susirenka ir jaunimo, vaikų.
– Policijos darbas – ne pyragai. O algos?
– Reorganizacija, visos pertvarkos leido sutaupyti lėšų. Išgrynintos funkcijos, neliko veiklos dubliavimo, atsisakyta nereikalingų etatų, o sutaupytos lėšos skirtos atlyginimams didinti. Mažiausia alga policijoje dabar yra 700 Eur, tyrėjo – 850 Eur, skyrių vadovų – 1000 Eur. Didinimas vyksta jau kelerius metus. Tai juk ne 550 Eur, kaip būdavo anksčiau. Ir pertvarkos programa nenutraukta, ji vykdoma toliau. 2020 metais mažiausia alga turėtų būti 1000 Eur. Policija valstybėje pirmoji iš sukarintų struktūrų pasirinko tokią pertvarką ir tokį algų kėlimo planą.
– Beliko išgirsti jūsų žodžius profesinės šventės proga, skirtus kolegoms angelams sargams?
– Kolegoms linkiu būti tvirtais, ryžtingais, taip pat gražaus bendravimo, gerų bendro darbo rezultatų ir vis didėjančio gyventojų pasitikėjimo policija. Mano asmeninis noras, kad mano kolektyvo žmonės būtų laimingi, gerbtų vienas kitą ir padėtų vienas kitam.

Kalbėjosi Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Dviejų dienų ralio kroso fiestoje Vilkyčiuose plazdės visos Šiaurės Europos zonos šalių vėliavos

Artėjantį savaitgalį Vilkyčių autosporto komplekse vyks vienintelis ir didžiausias ralio kroso renginys Lietuvoje – dviejų dienų ralio kroso festivalis. Josmetu bus surengti Lietuvos, Latvijos ir Šiaurės Europos zonos šalių ralio kroso etapai. Šeštadienį trasoje varžysis Lietuvos ir Latvijos ralio kroso čempionatų dalyviai, o sekmadienį kartu su dar vienu lietuvišku etapu vyks ir Šiaurės Europos zonos šalių etapas. Įspūdingame ir kvapą gniaužiančiame renginyje žiūrovai galės išvysti ne tik greičiausius Lietuvos lenktynininkus, bet ir visą Latvijos bei Estijos ralio kroso elitą. Taip

Kintų Vydūno kultūros centre – tarptautinės emalio meno laboratorijos „Pamario ženklai“ paroda

Rugpjūčio 14 d., penktadienį, 15 val. Kintų Vydūno kultūros centre  vyks iškilmingas tradicinės emalio meno kūrėjų laboratorijos „Pamario ženklai“ uždarymas ir emalio darbų parodos „Pamario ženklai-2020“ pristatymas. Renginio metu lankytojus džiugins gyva „Baltojo kiro“ muzika. Jau 18-us metus Kintuose organizuojama tarptautinė metalo meno kūrėjų stovykla „Pamario ženklai“ vyksta Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno įžymus Lietuvos filosofas ir rašytojas Vydūnas. Kiekvienais metais į kūrybinę laboratoriją atvykstantys metalo menininkai gauna su krašto istorija susijusią temą, kurią stengiasi kuo kūrybingiau

Dvylika AČIŪ abiturientams už 17 šimtukų

Antradienį vidiniame Šilutės H. Šojaus muziejaus kiemelyje per atstumą sudėliotos kėdės buvo skirtos abiturientams, kurie už brandos egzaminus gavo aukščiausius įvertinimus – po 100 balų, jų mokytojams ir negausiam būreliui svečių. Savivaldybės vadovai pagerbė 12 gabiausių rajono abiturientų, per egzaminus surinkusius net 17 šimtukų. Šiais metais gauta 17 šimtukų (praėjusiais metais buvo 14): iš anglų kalbos – 10; lietuvių kalbos ir literatūros, informacinių technologijų – po 2; matematikos, biologijos ir vokiečių kalbos – po 1 šimtuką. Juos gavo 7 abiturientai

Audrius Endzinas – pakankamai padorus būti Seimo nariu

Apie kandidatą į Seimo narius Audrių Endziną pasakoja jo vaikystės draugas Gintaras Verbus, vaistininkas: – Aš esu kitos partijos narys ir negaliu sakyti, kad Audrius Endzinas yra geresnis už mūsų kandidatą… Užtat aš galiu rinkėjams papasakoti, kaip šis žmogus augo ir formavosi. Aš jį pažįstu jau 58-erius metus. Sovietmečių mano tėvai su Endzinais gyveno viename bute, dabartinėje Vilų gatvėje (buvusi Basčio gatvė). Mano tėvai turėjo tame bute vieną kambarį, Endzinai – du. Mūsų bendros vaikystės namą tada vadindavo mokytojų namu,