Angelės ir Vytauto Raukčių kūrybinę kraičio skrynią pravėrus

Gražią dovaną tautinio paveldo dirbinių meistrams Angelei ir Vytautui jų kūrybinio kelio 40-mečio proga dovanojo Šilutės kraštotyrininkų draugija ir Šilutės Hugo Šojaus muziejus. Pasveikinti tautodailės meistrų atvyko Šilutės kultūrinio gyvenimo puoselėtojai, literatai, Rusnės seniūnijos, Salos etnokultūros ir informacijos centro atstovai, Šilutės vokalinis moterų ansamblis „Vaivora“. Tautodailininkams Raukčiams perduoti Seimo nario Artūro Skardžiaus sveikinimai ir dovanos.

Tautodailininkai Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimt metų drauge.

Tautinio paveldo dirbinių meistrai Angelė ir Vytautas Raukčiai mini savo kūrybinės veiklos 40-metį. Jų sukurti darbai žinomi ne tik Lietuvoje. Angelės ir Vytauto Raukčių ištapyta kraičio skrynia iškeliavo į Japoniją – ja grožisi imperatoriškoji šeima. Kita skrynia buvo nupirkta ir padovanota pasaulinio garso muzikantui Mstislavui Rostropovičiui. Tautodailininkų meistrų Raukčių išmargintų medinių margučių, kraičio skrynių ir kitokių tautinio paveldo dirbinių galima atpažinti ne tik bet kuriame Lietuvos regione, daugelyje pasaulio šalių. Angelė ir Vytautas Raukčiai yra vienintelio Lietuvoje privataus margučių muziejaus „Buities ir margučių palėpė“ įkūrėjai.
Angelė – margučių ir kraičio skrynių margintoja, novelistė, tautinių tradicijų puoselėtoja. 2006 m. tapo konkurso „Lietuvos kaimo spindulys 2006“ nugalėtoja.
Prieš 40 metų
Angelė šmaikštauja, kad į Šilutę atvažiavo aname amžiuje. Kauno technologijos technikume įgijusi audinių marginimo ir apdailos meno diplomą 1974 m. kovo 11-ąją įsidarbino tuomet plačiai garsėjusioje Šilutės melioracijos valdyboje. Angelei tekdavo apipavidalinti įmonės stendus. Darbe jai pravertė net mokykloje išmoktas dailyraštis, kai reikėdavo per gana trumpą laiką kaligrafiškai išrašyti diplomus socialistinio lenktyniavimo nugalėtojams…
Tą patį pavasarį įmonėje įsidarbino ir Vytautas. Prašėsi dirbti vairuotoju, bet mokantis apdirbti gintarą jaunas vyras buvo priimtas, kaip ir Angelė, stendų apipavidalintoju. Bendras požiūris į gyvenimą, meninė pajauta netruko suvesti du jaunus žmones.
Angelė šmaikštauja, kad gyventi kartu buvo patogiau – nebereikėjo pirkti dviejų vienodų knygų… Beje, ir bendradarbiai iškart įžvelgė porą. Angelė ir Vytautas susituokė 1976-aisiais, prieš tai spėję apsilankyti Šilutės kraštotyros muziejuje ir sudalyvauti vienoje muziejaus parodoje. Angelė tuomet komponavo floristinius atvirukus, Vytautas tapė paveikslus. Susituokę surengė pirmąją autorinių darbų parodą. Apie tai primena lankytojų įrašai knygose.
Kaziuko mugės, parodos
Tautodailininkai Raukčiai jau trys dešimtmečiai yra neatsiejami Kaziuko mugių dalyviai. Angelė prisimena pirmuosius įspūdžius iš Kaziuko mugės Vilniuje 1985-aisiais. Nespėjus išdėlioti visų atsivežtų dirbinių, bemat visus išgraibstė…
Būtent iš Kaziuko mugės į Raukčių namus pateko pirmasis dažytas velykaitis, davęs mintį marginti kiaušinius. Prieš dešimtmetį Raukčių sodyboje, palėpėje virš ūkinio pastato, radosi vienintelis Lietuvoje privatus buities ir margučių muziejus.
Angelė ir Vytautas Raukčiai, daugybės parodų, renginių, švenčių dalyviai, yra pelnę daugybę įvertinimų. Reikšmingiausi: 2006 m. pripažinti Lietuvos žemės ūkio ministerijos rengiamo konkurso „Lietuvos kaimo spindulys“ nominacijos „Kaimo menininkai“ nugalėtojais. Jiems įteikta medinė „Gerumo angelo“ statulėlė; 2007 m. tapo „Sidabrinės nendrės“ laureatais. Pirmieji rajone gavo Tautinio paveldo produkto sertifikatą. Vienas apdovanojimas pelnytas 2009-aisiais Vilniuje už tradicijų puoselėjimą, amato demonstravimą ir Kaziuko mugės tradicijų tęstinumą. 2010 m. Raukčiai pripažinti sėkmingiausiai dirbusiais tradiciniais amatininkais, jiems skirta Žemės ūkio ministerijos premija.
Stebina savo darbais
Prieš kelerius metus Vytautas sukūrė dėžučių kolekciją, Angelė į jas suguldė 30 margučių. Penkiose dėžutėse ant džiovintų žolynų sutalpino po 6 skirtingais gamtiniais dažais nudažytus ir skutinėtus margučius. Margučių kolekcija skirta Maironio metams paminėti prestižiniame šalies tautodailės konkurse pripažinta geriausiu taikomosios dailės kūriniu. Tautodailininkė Angelė Rauktienė už unikalią idėją ir darbą pelnė „Aukso vainiką“.
Pernai po Šilutės rajoną keliavo unikalus, vienintelis toks Lietuvoje tautodailininkų sukurtas „Metų kalendorius“, skirtas Kristijono Donelaičio metams paminėti. Kalendoriuje kiekvienas mėnuo yra vis kitos spalvos. Rėmus iš ąžuolo padarė Vytautas. 365 margučius skirtingais raštais išskutinėjo Angelė. Kiekvieną mėnesį žymintys margučiai yra skirtingų spalvų, kiekvienas sekmadienį žymintis kiaušinis išskutinėtas ne tik tautiniais ornamentais, bet ir ištraukomis iš „Metų“ poemos.
Tautodailininkai Raukčiai iš užmaršties prikėlė senovinius sietynus, kokius drožinėdavo lietuvininkai Pamario krašte. Du senoviniai sietynai išliko Šilutės krašto gerbėjo ir mecenato Hugo Šojaus dvare. Restauruodamas šiuos sietynus, laikydamasis tradicijų, Vytautas pasitelkęs išmonę sukūrė ir tris naujus. Jo darbai buvo parodyti Rusnės salos šventėje „Šaktarpis“, pelnė įvertinimą respublikiniame liaudies meno konkurse „Aukso vainikas“.
Apdovanoti daugybe gebėjimų
Ne tik tautinius raštus, bet ir savo mintis vaizdingai dėlioti gebanti Angelė rašo noveles, turi daugybę kitų gebėjimų. Vytautas – dievdirbys, angelų, paukščiukų, žvėrelių drožėjas, mokantis sumeistrauti kraičio skrynias, suvenyrines dėžutes, ištekinti įvairaus dydžio kiaušinius. Beje, visų mažiausias, kelių milimetrų kiaušinis dar ir atsidaro.
Meistro rankoms paklūsta ir šimtamečiai ąžuolai. Vienas paskutinių darbų – didžiulis kryžius Balčių kaime. Nemėgstantis daugžodžiauti Vytautas tarsteli, kad ąžuole išskaptavo žodžius: Balčių kaimui – buvusiam, esamam, būsimam. Dar prisimena, kaip anuomet gyvenusiam Kiškių kaime į metalo laužą pasmerktos atsidurti tekinimo staklės „pateko“ į jo dirbtuvę. Angelė priduria, kad iš Kiškių šeima išsikėlė gyventi į Balčius, bet nuo Šilutės niekada nenutolo.
Artimiausi planai
Paklausti apie ateities darbus tautodailininkai pasakoja, kad šiuo metu Kelmėje vykstančioje tautodailės darbų parodoje tarp daugybės eksponatų yra Vytauto senovinė skrynia, o Rokiškyje – jo sukurta prakartėlė. Ar Vytauto darbai pelnys apdovanojimų, paaiškės kitąmet. Vytautas skėsteli rankomis, sakydamas, kad reikia ruoštis personalinei parodai Lietuvos nacionaliniame muziejuje, o jo sukurti darbai yra „apsigyvenę“ pas įvairius žmones Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse. Teks kurti naujų…
Kad Angelė ir Vytautas yra vienas kitam skirti, itin artimi dvasia ir kūrybiniu polėkiu žmonės, gali suprasti iš to, kad jie neišskiriami ir drauge visur – darbe, kūrybiniame procese, šventėse, mugėse. Jų besišypsančių veidų niekada netemdo nerimo šešėliai.
Bet kurioje rajono šventėje tautodailininkai ir prekiauja, ir dovanoja savo sukurtų darbų. Vytauto rankomis skaptuojamas medžio gabalėlis įgauna naują būseną, virsta ilgakoje pempe ar kokiu kitu paukščiu. Angelė porina prašalaičiui, kaip dera rinkti vaistažoles. Tautiškai pasipuošusios tautodailininkų poros darbai labai mėgstami Vilniuje vykstančiose mugėse, šventėse.
Angelė ir Vytautas kartu praleido bemaž 40 metų. Žmona, švelniu žvilgsniu palytėdama Vytautą, apie kitąmet švenčiamas bendro gyvenimo rubinines vestuves švelniai tarsteli: „Vytautai, nenukankinau Tavęs?“ Vytauto veide nušvinta dėkingumo kupina šypsena…

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai. Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros. Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M.

Spalio 22-oji. Griežtesnė tvarka Šilutės prekybos centruose

Lietuvoje nuo spalio 22 d. dėl sparčiai plintančio COVID-19 įsigaliojo griežtesnė tvarka aptarnaujant pirkėjus prekybos centruose bei mažose parduotuvėse. Vienur aptarnauja tik turinčius galimybių pasą, kitur reguliuoja pirkėjų srautus pagal į parduotuvę įsinešamų krepšelių ar vežimėlių prekėms kiekį. Prekybos centre IKI Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, veikiantis prekybos centras „Iki“ spalio 22 d. aptarnavo pirkėjus, tik gavusius su ištraukiama rankena didokus krepšius prekėms susidėti. Prie įėjimo į prekybos salę budinti centro darbuotoja pirkėjui primindavo, kad paimtų šį krepšį. Patogus, nes

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Taip pat skaitykite