Angelės ir Vytauto Raukčių kūrybinę kraičio skrynią pravėrus

Gražią dovaną tautinio paveldo dirbinių meistrams Angelei ir Vytautui jų kūrybinio kelio 40-mečio proga dovanojo Šilutės kraštotyrininkų draugija ir Šilutės Hugo Šojaus muziejus. Pasveikinti tautodailės meistrų atvyko Šilutės kultūrinio gyvenimo puoselėtojai, literatai, Rusnės seniūnijos, Salos etnokultūros ir informacijos centro atstovai, Šilutės vokalinis moterų ansamblis „Vaivora“. Tautodailininkams Raukčiams perduoti Seimo nario Artūro Skardžiaus sveikinimai ir dovanos.

Tautodailininkai Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimt metų drauge.

Tautinio paveldo dirbinių meistrai Angelė ir Vytautas Raukčiai mini savo kūrybinės veiklos 40-metį. Jų sukurti darbai žinomi ne tik Lietuvoje. Angelės ir Vytauto Raukčių ištapyta kraičio skrynia iškeliavo į Japoniją – ja grožisi imperatoriškoji šeima. Kita skrynia buvo nupirkta ir padovanota pasaulinio garso muzikantui Mstislavui Rostropovičiui. Tautodailininkų meistrų Raukčių išmargintų medinių margučių, kraičio skrynių ir kitokių tautinio paveldo dirbinių galima atpažinti ne tik bet kuriame Lietuvos regione, daugelyje pasaulio šalių. Angelė ir Vytautas Raukčiai yra vienintelio Lietuvoje privataus margučių muziejaus „Buities ir margučių palėpė“ įkūrėjai.
Angelė – margučių ir kraičio skrynių margintoja, novelistė, tautinių tradicijų puoselėtoja. 2006 m. tapo konkurso „Lietuvos kaimo spindulys 2006“ nugalėtoja.
Prieš 40 metų
Angelė šmaikštauja, kad į Šilutę atvažiavo aname amžiuje. Kauno technologijos technikume įgijusi audinių marginimo ir apdailos meno diplomą 1974 m. kovo 11-ąją įsidarbino tuomet plačiai garsėjusioje Šilutės melioracijos valdyboje. Angelei tekdavo apipavidalinti įmonės stendus. Darbe jai pravertė net mokykloje išmoktas dailyraštis, kai reikėdavo per gana trumpą laiką kaligrafiškai išrašyti diplomus socialistinio lenktyniavimo nugalėtojams…
Tą patį pavasarį įmonėje įsidarbino ir Vytautas. Prašėsi dirbti vairuotoju, bet mokantis apdirbti gintarą jaunas vyras buvo priimtas, kaip ir Angelė, stendų apipavidalintoju. Bendras požiūris į gyvenimą, meninė pajauta netruko suvesti du jaunus žmones.
Angelė šmaikštauja, kad gyventi kartu buvo patogiau – nebereikėjo pirkti dviejų vienodų knygų… Beje, ir bendradarbiai iškart įžvelgė porą. Angelė ir Vytautas susituokė 1976-aisiais, prieš tai spėję apsilankyti Šilutės kraštotyros muziejuje ir sudalyvauti vienoje muziejaus parodoje. Angelė tuomet komponavo floristinius atvirukus, Vytautas tapė paveikslus. Susituokę surengė pirmąją autorinių darbų parodą. Apie tai primena lankytojų įrašai knygose.
Kaziuko mugės, parodos
Tautodailininkai Raukčiai jau trys dešimtmečiai yra neatsiejami Kaziuko mugių dalyviai. Angelė prisimena pirmuosius įspūdžius iš Kaziuko mugės Vilniuje 1985-aisiais. Nespėjus išdėlioti visų atsivežtų dirbinių, bemat visus išgraibstė…
Būtent iš Kaziuko mugės į Raukčių namus pateko pirmasis dažytas velykaitis, davęs mintį marginti kiaušinius. Prieš dešimtmetį Raukčių sodyboje, palėpėje virš ūkinio pastato, radosi vienintelis Lietuvoje privatus buities ir margučių muziejus.
Angelė ir Vytautas Raukčiai, daugybės parodų, renginių, švenčių dalyviai, yra pelnę daugybę įvertinimų. Reikšmingiausi: 2006 m. pripažinti Lietuvos žemės ūkio ministerijos rengiamo konkurso „Lietuvos kaimo spindulys“ nominacijos „Kaimo menininkai“ nugalėtojais. Jiems įteikta medinė „Gerumo angelo“ statulėlė; 2007 m. tapo „Sidabrinės nendrės“ laureatais. Pirmieji rajone gavo Tautinio paveldo produkto sertifikatą. Vienas apdovanojimas pelnytas 2009-aisiais Vilniuje už tradicijų puoselėjimą, amato demonstravimą ir Kaziuko mugės tradicijų tęstinumą. 2010 m. Raukčiai pripažinti sėkmingiausiai dirbusiais tradiciniais amatininkais, jiems skirta Žemės ūkio ministerijos premija.
Stebina savo darbais
Prieš kelerius metus Vytautas sukūrė dėžučių kolekciją, Angelė į jas suguldė 30 margučių. Penkiose dėžutėse ant džiovintų žolynų sutalpino po 6 skirtingais gamtiniais dažais nudažytus ir skutinėtus margučius. Margučių kolekcija skirta Maironio metams paminėti prestižiniame šalies tautodailės konkurse pripažinta geriausiu taikomosios dailės kūriniu. Tautodailininkė Angelė Rauktienė už unikalią idėją ir darbą pelnė „Aukso vainiką“.
Pernai po Šilutės rajoną keliavo unikalus, vienintelis toks Lietuvoje tautodailininkų sukurtas „Metų kalendorius“, skirtas Kristijono Donelaičio metams paminėti. Kalendoriuje kiekvienas mėnuo yra vis kitos spalvos. Rėmus iš ąžuolo padarė Vytautas. 365 margučius skirtingais raštais išskutinėjo Angelė. Kiekvieną mėnesį žymintys margučiai yra skirtingų spalvų, kiekvienas sekmadienį žymintis kiaušinis išskutinėtas ne tik tautiniais ornamentais, bet ir ištraukomis iš „Metų“ poemos.
Tautodailininkai Raukčiai iš užmaršties prikėlė senovinius sietynus, kokius drožinėdavo lietuvininkai Pamario krašte. Du senoviniai sietynai išliko Šilutės krašto gerbėjo ir mecenato Hugo Šojaus dvare. Restauruodamas šiuos sietynus, laikydamasis tradicijų, Vytautas pasitelkęs išmonę sukūrė ir tris naujus. Jo darbai buvo parodyti Rusnės salos šventėje „Šaktarpis“, pelnė įvertinimą respublikiniame liaudies meno konkurse „Aukso vainikas“.
Apdovanoti daugybe gebėjimų
Ne tik tautinius raštus, bet ir savo mintis vaizdingai dėlioti gebanti Angelė rašo noveles, turi daugybę kitų gebėjimų. Vytautas – dievdirbys, angelų, paukščiukų, žvėrelių drožėjas, mokantis sumeistrauti kraičio skrynias, suvenyrines dėžutes, ištekinti įvairaus dydžio kiaušinius. Beje, visų mažiausias, kelių milimetrų kiaušinis dar ir atsidaro.
Meistro rankoms paklūsta ir šimtamečiai ąžuolai. Vienas paskutinių darbų – didžiulis kryžius Balčių kaime. Nemėgstantis daugžodžiauti Vytautas tarsteli, kad ąžuole išskaptavo žodžius: Balčių kaimui – buvusiam, esamam, būsimam. Dar prisimena, kaip anuomet gyvenusiam Kiškių kaime į metalo laužą pasmerktos atsidurti tekinimo staklės „pateko“ į jo dirbtuvę. Angelė priduria, kad iš Kiškių šeima išsikėlė gyventi į Balčius, bet nuo Šilutės niekada nenutolo.
Artimiausi planai
Paklausti apie ateities darbus tautodailininkai pasakoja, kad šiuo metu Kelmėje vykstančioje tautodailės darbų parodoje tarp daugybės eksponatų yra Vytauto senovinė skrynia, o Rokiškyje – jo sukurta prakartėlė. Ar Vytauto darbai pelnys apdovanojimų, paaiškės kitąmet. Vytautas skėsteli rankomis, sakydamas, kad reikia ruoštis personalinei parodai Lietuvos nacionaliniame muziejuje, o jo sukurti darbai yra „apsigyvenę“ pas įvairius žmones Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse. Teks kurti naujų…
Kad Angelė ir Vytautas yra vienas kitam skirti, itin artimi dvasia ir kūrybiniu polėkiu žmonės, gali suprasti iš to, kad jie neišskiriami ir drauge visur – darbe, kūrybiniame procese, šventėse, mugėse. Jų besišypsančių veidų niekada netemdo nerimo šešėliai.
Bet kurioje rajono šventėje tautodailininkai ir prekiauja, ir dovanoja savo sukurtų darbų. Vytauto rankomis skaptuojamas medžio gabalėlis įgauna naują būseną, virsta ilgakoje pempe ar kokiu kitu paukščiu. Angelė porina prašalaičiui, kaip dera rinkti vaistažoles. Tautiškai pasipuošusios tautodailininkų poros darbai labai mėgstami Vilniuje vykstančiose mugėse, šventėse.
Angelė ir Vytautas kartu praleido bemaž 40 metų. Žmona, švelniu žvilgsniu palytėdama Vytautą, apie kitąmet švenčiamas bendro gyvenimo rubinines vestuves švelniai tarsteli: „Vytautai, nenukankinau Tavęs?“ Vytauto veide nušvinta dėkingumo kupina šypsena…

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasak entnologo L. Klimkos, iki Šeštinių dera viską pasėti

Paskutinį pavasario mėnesį paprastai švenčiame ir dvi kilnojamąsias katalikų bažnyčios šventes – Šeštines ir Sekmines. Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Tai privaloma šventė tikintiesiems. Kryžiaus dienos Pirmosios trys tos savaitės dienos pažymimos kaip taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos. Šios dienos dar buvo vadintos Kryžiaus dienomis. Kadaise Lietuvos kaimuose visas tas dienas žmonių būriai giedodami litanijas eidavo melstis prie kaimo kryžių. Jie

Vyriausybė pritarė, kad medžiotojams būtų privaloma drausti civilinę atsakomybę

Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau siūlo nustatyti vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą ir numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją. „Medžiotojai turi apsidrausti, nes tai apsaugos juos pačius nuo įvairių sudėtingų situacijų, kuriose jie gali atsidurti įvykus nelaimei medžioklės metu. Todėl šis sprendimas yra tikrai prasmingas“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Medžioklės įstatyme įtvirtinus pareigą medžiotojams draustis civilinės atsakomybės draudimu bus garantuojamas žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, jei jiems, jų sveikatai ar turtui būtų padaryta

Meldinių nendrinukių sutiktuvės Šyšos polderyje

Po kelių metų pertraukos, birželio 1 d. Šyšos polderyje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvės. Šį paukštį saugantys ūkininkai ir gamtos mylėtojai kviečiami 12 val. prie Šyšos polderio 2-osios siurblinės, kur, ragaujant skanias vaišes ir klausantis supančios gamtos garsų, vyks neformalus bendravimas su gamtininkais, bus aptariamos šios rūšies apsaugos naujovės, diskutuojama apie ūkininkams iškylančias problemas. Vakare (nuo 19 val.) susirinkusieji bus kviečiami pasitikti saulėlydį klausantis meldinių nendrinukių Šyšos polderio pievose. Išvykimas 19 val. nuo Šyšos polderio 2-osios (naujosios) siurblinės. „Nekantraujame po visų

Pasak VMI, šilutiškiai už 2021 metus dar nesumokėjo beveik 186,8 tūkst. eurų GPM

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad beveik 900 Šilutės r. savivaldybės gyventojų gegužės–birželio mėnesiais sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) už 2021 m., kurį reikėjo sumokėti iki gegužės 2 d. Šilutiškiai už praėjusius metus bendrai skolingi 186,8 tūkst. eurų GPM. VMI gyventojus apie turimas skolas informuoja savo iniciatyva per Mano VMI, o nesinaudojančius e.paslaugomis – paštu. „Didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, dėkojame jiems. Visgi kasmet turime ir vėluojančių.

Taip pat skaitykite