Afrikinio kiaulių maro aukų – dešimtys tūkstančių. Kol nėra vakcinos, ligą sustabdyti privalome ir galime patys

38 kartai – tiek padaugėjo afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejų Lietuvoje, praėjusių  metų rezultatus lyginant su 2014-ųjų, kai šalyje užfiksuotas pirmasis ligos protrūkis. Skaičiai išties grėsmingi, tad kol nėra vakcinos nuo viruso, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai įspėja: būtina griežtai laikytis biologinės saugos taisyklių. Tik taip bus apsaugoti kiaulių ūkiai, liga neužsikrės šernai, o AKM plitimą pavyks prislopinti ir net sustabdyti.

Pernai verslininkai kiaules buvo priversti naikinti tūkstančiais

2019-ųjų pirmasis ketvirtis nuteikia optimistiškai: AKM šiemet dar neišplito naujuose rajonuose. Taip pat ligos atvejų kol kas neužfiksuota nė viename kiaulių ūkyje, tačiau VMVT pareigūnus neramina plitimo tendencijos. Maras laukinėje gamtoje šiemet nustatytas visiškai šalia kiaulių auginimo vietų. Todėl tik laiko klausimas, kada AKM pasieks ūkius, o didžiausią nerimą kelia artėjantis šiltasis sezonas.

„Nesinori prognozuoti, tačiau, stebėdami ligos plitimo tendenciją, matome – židiniai naminių kiaulių laikymo vietose yra tiesiogiai susiję su šernų susirgimu. AKM protrūkiai ūkiuose dažniausi šiltuoju metų laiku, o tai yra siejama su aktyvesne žmogaus veikla – uogavimu, grybavimu, darbais laukuose ir miškuose. Kiaulių augintojai kartais per aplaidumą nesilaiko biologinio saugumo reikalavimų ir ligą nežinodami atsineša į ūkius“, – pastebi VMVT skubios veiklos skyriaus patarėjas Paulius Bušauskas.

Šiemet 166 nugaišę ir sumedžioti šernai buvo užsikrėtę AKM, o pernai ligos protrūkis buvo didžiausias nuo pirmojo užfiksuoto atvejo 2014 m. Tuomet AKM nustatytas 76 šernams, 2018-aisiais – 2922: ligos atvejų pagausėjo net 38 kartus.

Liga 2018 m. užfiksuota 42 nekomerciniuose ūkiuose, ten teko sunaikinti 130 kiaulių. Nors AKM pernai nustatytas tik 9 komerciniuose ūkiuose, tačiau juose gyvulių nuostoliai  milžiniški. Verslininkai turėjo sunaikinti daugiau nei 22 tūkst. kiaulių.

Maro sustabdymas prasideda nuo rankų plovimo

Kai liga taip grėsmingai plinta tarp šernų, primenama biologinių saugumo taisyklių laikymosi svarba. Tinkamas jų laikymasis ūkius apsaugo ne tik nuo AKM, bet ir nuo kitų ligų patekimo bei plitimo viduje.

Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos fakulteto Veterinarinės patobiologijos katedros profesoriaus dr. Alvydo Malakausko, komerciniams ūkiams šios taisyklės priprastos, reikia jų tik dar griežčiau laikytis. Tačiau nekomerciniams kiaulių augintojams biosaugos reikalavimai buvo naujiena ir jiems yra sunkiausia pakeisti savo įpročius bei kasdienės veiklos praktikas.

„Dažnai kiaulių laikymo vietos nėra tinkamai izoliuotos nuo žmonių ir gyvūnų, kiaulės neapsaugotos nuo tiesioginio ar netiesioginio kontaktų su šernais, jų produktais. Žmonės lankosi miškuose bei laukuose, ten atliekama įvairi veikla, o po to, nekeičiant drabužių, avalynės, naudojant tuos pačius apyvokos daiktus, neplaunant bei nedezinfekuojant rankų, einama prie savo kiaulių, gyvuliai šeriami žole. Taip keliama didžiausia AKM rizika“, – perspėja prof. dr. A. Malakauskas.

Kiaulių ūkiams – valstybinė patikra

Pašnekovai vieningai sutaria – kiaulių ūkius privaloma stebėti tarsi po padidinamuoju stiklu. „Verslininkai kiaulių augintojai investuoja daug pinigų, norėdami atitikti biosaugos reikalavimus. Tačiau nekomerciniai augintojai mano, kad taisyklės reikalingos tik tikrintojams. Nors šie ūkiai yra pagerinę biosaugos reikalavimus per pastaruosius metus, tačiau vis dar pasitaiko neatsakingų ūkininkų“, – pastebi P. Bušauskas.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 11 tūkst. nekomercinių kiaulių laikymo vietų, todėl VMVT pareigūnų laukia tikras iššūkis, nes ūkius nuo šių metų pradėta tikrinti kitaip. „Šiemet į kiaulių ūkius vyksta valstybiniai veterinarijos inspektoriai – atsisakyta privačių veterinarijos gydytojų patikrų. Valstybės tarnautojai turi teisę nedelsiant taikyti poveikio priemones. Privatūs gydytojai jos neturėjo ir pastebėjome, kad buvo atlaidžiau žiūrima į ūkius, neatitinkančius biologinės saugos reikalavimų“, – teigia VMVT pareigūnas.

P. Bušausko teigimu, AKM prevencija vykdoma ne tik ūkiuose. Intensyviai bendraujama ir su medžiotojais. Nuolat dirbama su juos vienijančiomis asociacijomis, pristatomos kovos su AKM priemonės. Medžiotojai yra kontroliuojami VMVT teritorinių padalinių inspektorių, atliekami ir neplaniniai patikrinimai savaitgaliais.

„Žiūrime, kaip transportuojami sumedžioti šernai, kaip efektyviai yra naudojamos dezinfekcinės priemonės, atrenkami mėginiai. Galime pasidžiaugti, kad medžioklės kultūra ir medžiotojų požiūris į biologinį saugumą yra gana profesionalus, todėl šią praktiką perteikiame ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms – Graikijai, Slovėnijai“, – optimizmo neslepia pašnekovas.

Nebeauginantiems kiaulių – valstybės kompensacijos

Kovą su AKM galima palengvinti atsisakius kiaulių auginimo. Valstybė teikia pagalbą už kiekvieną paskerstą ar nugaišusią kiaulę – skiria 100 eurų išmoką. Taip pat atlyginama iki 90 proc. kitų ūkinių gyvūnų, išskyrus kiaules, įsigijimo išlaidų. Nusprendę ūkius išlaikyti, augintojai gali tikėtis pinigų už įsigytas ir tinkamai įgyvendintas biologinio saugumo priemones grąžinimo. Išlaidos atlyginamos iki 90 proc., bet ne daugiau kaip 900 eurų vienam pareiškėjui.

Pasak P. Bušausko, Žemės ūkio ministerija atliko tvarkos pakeitimus ir į 100 eurų išmoką už paskerstą kiaulę gali pretenduoti augintojai visoje Lietuvoje, o ne vien tik esantys užkrėstoje teritorijoje.

„Dažniausiai ūkininkai pasiskerdžia keletą kiaulių ir pasitraukia iš šios veiklos. Pastebime, kad praėjus šiek tiek laiko po gyvulių nelaikymo, žmonės patys nerodo suinteresuotumo vėl prie to grįžti. Jie teigia, kad atsiranda daugiau laiko, o ir pelnas ar nauda, kuomet reikia dirbti, pirkti pašarus yra labai nedideli“, – kalba VMVT pareigūnas.

Ieškodami išeities, VMVT pareigūnai taip pat siūlo laikytis sezoniškumo, atsisakant gyvulius auginti šiltuoju laiku. Anot P. Bušausko, kiaulių laikymui skyrus 8-9 mėn., kai ligos patekimas į ūkius – minimalus, AKM galima sustabdyti.

Parengta bendradarbiaujant su VMVT.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kada dalis mokinių sugrįš į mokyklas?

Šilutės rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Dainora Butvydienė sako, kad atsakymą į šį klausimą turės sausio 20 d., Vyriausybės posėdyje pakeitus galiojančius karantino ribojimus, susijusius su nuotoliniu mokymu. Žinomos dvi datos – sausio 21 ar 25 d. Mokyklos spręs, kuriems mokiniams nepavyksta namuose mokytis nuotoliniu būdu, gal nesugeba naudotis internetu, gal jiems negali padėti tėvai. Priežasčių esą įvairių. Pasikeitimas būtų tik toks: tokie mokiniai sugrįžtų į mokyklas, klasėse būtų mokomi nuotoliniu būdu, kaip ir visi kiti, tik jiems

Šilutės ligoninėje pradėta medicinos darbuotojų revakcinacija COVID-19 vakcina

Nuo ankstaus trečiadienio ryto Šilutės ligoninėje pradėta medicinos darbuotojų revakcinacija COVID-19 vakcina. Antrąja COVID-19 vakcina šiandien paskiepyti 78 įstaigos darbuotojai, kuriems po pirmojo skiepo praėjo trys savaitės. Revakcinacijos procesas kontroliuojamas laikinai sudarytos komandos, kuri užtikrina sklandų medicinos darbuotojų skiepijimą. Anot slaugos administratorės Birutės Jurjonienės, skiepijimas vyksta sėkmingai, darbuotojai registruojasi ir jiems paskirtu laiku skiepijasi. Pirmasis skiepijimas truko dvi dienas, tačiau, anot ligoninės vyriausiojo gydytojo Viktoro Šileikio, šįkart visi darbuotojai bus paskiepyti per vieną dieną. Be to, revakcinacijos procesą kontroliuoja didesnė

Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose

Vaikams, kurie neturi sąlygų mokytis namuose ar patiria mokymosi sunkumų pandemijos metu, bus sudarytos sąlygos mokytis nuotoliniu būdu švietimo įstaigose. Vyriausybės sprendimas įsigalios sausio 21 d., taigi namuose mokytis sąlygų neturintys vaikai į mokyklas galės grįžti jau šią savaitę. Kaip pabrėžia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, šis Vyriausybės sprendimas ypač aktualus šeimoms, kurios neturi pakankamai lėšų, socialinių įgūdžių ar motyvų tam, kad vaikams sudarytų tinkamas sąlygas ugdymuisi namuose. „Kiekvienos šeimos situacija yra skirtinga, susiduriama su skirtingomis problemomis. Valstybė

Nuo rytojaus bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis

Nuo sausio 21 d. bus leidžiama susitikti dvejoms šeimoms arba dvejiems namų ūkiams, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba vienas asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai, arba namų ūkis, kuriame yra nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo. „Karantino metu daug vienišų, neįgalių asmenų patiria didžiulį emocinį stresą, todėl šalyje gerėjant epidemiologinei situacijai, manome, kad labai svarbu žmonėms, kurie gyvena vieni arba rūpinasi neįgaliais šeimos nariais, suteikti galimybę bendrauti. Visgi taip pat labai  svarbu kiekvieno iš

Taip pat skaitykite