90-metė Marytė Tumosienė sveikintojus pavaišino pačios keptu pyragu

Liepos 27 d. 90 metų sukaktį atšventė rusniškė Marytė Tumosienė. Gėlėmis ir dovanomis pasveikino artimieji, Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė bei Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė, Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis.

Jubiliejuas proga Marytę Tumosienę (centre) sveikino vaikai Vida ir Tadas, Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis (viršuje kairėje), administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė ir Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

Svečiai jubiliatei linkėjo sveikatos, džiaugtis gyvenimu ir toliau išlikti tokiai judriai. Pasirodo, devyniasdešimtmetė moteris kasdien savarankiškai laiptais nusileidžia iš savo buto penktame aukšte ir valandų valandas vaikštinėja po salą… Ši moteris, anot seniūnės D. Drobnienės, džiugina kraštiečius. Daugeliui jų M. Tumosienė – žvalios senjorės pavyzdys.

Gyvybingai nusiteikusi, su šypsena ir iš džiaugsmo drebančiomis rankomis sukaktuvininkė iš svečių priėmė gėles, padėkojo už nuoširdžius sveikinimus ir pakvietė visus drauge su jos vaikais – Vida ir Tadu – išgerti po kavos puodelį bei pasivaišinti jos pačios keptu tradiciniu šeimos mieliniu pyragu su aguonomis ir razinomis. Prie kavos Marytė papasakojo susirinkusiems apie savo gyvenimą.

Kilusi iš Dzūkijos

Gimė ir užaugo Marytė Dzūkijoje, Simoniūnų kaime, netoli Druskininkų. Ten baigė 4 mokyklos skyrius. Anot jos pačios, didelių mokslų nepasiekė, tačiau tada tiek ir užteko. Anais laikais retas išeidavo iš kaimo į didesnius mokslus… Vaikystėje ją ir du jos brolius
augino pamotė. 1954-aisiais, kai sukako 22 metai, Marytė ištekėjo ir kartu su vyru Jonu, su kuriuo susipažino jam sugrįžus iš kariuomenės, išvyko į Rusnę. „Iš pradžių buvo prastai. Uždarbio nebuvo, jei vasarą būtume atvykę, tai būtume galėję žvejoti, o kaip verstis žiemą? Kad ir ne kažin koks tas gyvenimas buvo, vis tiek yrėmės per gyvenimą, pradėjome verstis ūkiškai. Tada pasidarė lengviau gyventi“, – pasakojo jubiliatė.

 

Moteris sakė, kad tuomet nė tilto į salą nebuvę, keltas perkeldavo. O apie kokią nors estakadą niekas nė susapnavęs nebuvo… Tiek žiemą, tiek vasarą per Atmatą reikėjo keltu keltis, o žiemą ledu pėdinti, jei ko prireikdavo Šilutėje. „Buvo baisu, bet ėjo visi tuo ledu, tai ir mes ėjome. Kai pastatė tiltą, tapo geriau. Dabar štai net estakadą turime… Tikra pasaka! Seniau per potvynius visokių nelaimių būta. Dabar – labai gerai“, – prisiminimais apie tuometinę Rusnę ir salos dabartį kalbėjo M. Tumosienė.

Anot Marytės, ilgus metus ji praleidusi namuose vaikus augindama, o dirbama ūkyje nusprendė pakeisti gyvenimą ir įsidarbino parduotuvėje. Šis darbas jai labai patiko, nors ir nelengva buvę.

„Taip ir ėjo gyvenimas į priekį. Gyvenome gerai, stengėmės… Vyras žvejojo, dirbdavo laukus traktoriumi, o kai išlaikė teises, įsidarbino ir vairuotoju. Buvo neblogai, bet susirgo…“ – pasakojo rusniškė.

Šiuo metu devyniasdešimtmetė gyvena viena, mat dar pakanka sveikatos suktis savarankiškai. Ir vaikai dažnai ją lanko, ir 5 anūkai bei 9 proanūkiai.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite