90-metė Marytė Tumosienė sveikintojus pavaišino pačios keptu pyragu

Liepos 27 d. 90 metų sukaktį atšventė rusniškė Marytė Tumosienė. Gėlėmis ir dovanomis pasveikino artimieji, Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė bei Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė, Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis.

Jubiliejuas proga Marytę Tumosienę (centre) sveikino vaikai Vida ir Tadas, Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis (viršuje kairėje), administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė ir Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

Svečiai jubiliatei linkėjo sveikatos, džiaugtis gyvenimu ir toliau išlikti tokiai judriai. Pasirodo, devyniasdešimtmetė moteris kasdien savarankiškai laiptais nusileidžia iš savo buto penktame aukšte ir valandų valandas vaikštinėja po salą… Ši moteris, anot seniūnės D. Drobnienės, džiugina kraštiečius. Daugeliui jų M. Tumosienė – žvalios senjorės pavyzdys.

Gyvybingai nusiteikusi, su šypsena ir iš džiaugsmo drebančiomis rankomis sukaktuvininkė iš svečių priėmė gėles, padėkojo už nuoširdžius sveikinimus ir pakvietė visus drauge su jos vaikais – Vida ir Tadu – išgerti po kavos puodelį bei pasivaišinti jos pačios keptu tradiciniu šeimos mieliniu pyragu su aguonomis ir razinomis. Prie kavos Marytė papasakojo susirinkusiems apie savo gyvenimą.

Kilusi iš Dzūkijos

Gimė ir užaugo Marytė Dzūkijoje, Simoniūnų kaime, netoli Druskininkų. Ten baigė 4 mokyklos skyrius. Anot jos pačios, didelių mokslų nepasiekė, tačiau tada tiek ir užteko. Anais laikais retas išeidavo iš kaimo į didesnius mokslus… Vaikystėje ją ir du jos brolius
augino pamotė. 1954-aisiais, kai sukako 22 metai, Marytė ištekėjo ir kartu su vyru Jonu, su kuriuo susipažino jam sugrįžus iš kariuomenės, išvyko į Rusnę. „Iš pradžių buvo prastai. Uždarbio nebuvo, jei vasarą būtume atvykę, tai būtume galėję žvejoti, o kaip verstis žiemą? Kad ir ne kažin koks tas gyvenimas buvo, vis tiek yrėmės per gyvenimą, pradėjome verstis ūkiškai. Tada pasidarė lengviau gyventi“, – pasakojo jubiliatė.

 

Moteris sakė, kad tuomet nė tilto į salą nebuvę, keltas perkeldavo. O apie kokią nors estakadą niekas nė susapnavęs nebuvo… Tiek žiemą, tiek vasarą per Atmatą reikėjo keltu keltis, o žiemą ledu pėdinti, jei ko prireikdavo Šilutėje. „Buvo baisu, bet ėjo visi tuo ledu, tai ir mes ėjome. Kai pastatė tiltą, tapo geriau. Dabar štai net estakadą turime… Tikra pasaka! Seniau per potvynius visokių nelaimių būta. Dabar – labai gerai“, – prisiminimais apie tuometinę Rusnę ir salos dabartį kalbėjo M. Tumosienė.

Anot Marytės, ilgus metus ji praleidusi namuose vaikus augindama, o dirbama ūkyje nusprendė pakeisti gyvenimą ir įsidarbino parduotuvėje. Šis darbas jai labai patiko, nors ir nelengva buvę.

„Taip ir ėjo gyvenimas į priekį. Gyvenome gerai, stengėmės… Vyras žvejojo, dirbdavo laukus traktoriumi, o kai išlaikė teises, įsidarbino ir vairuotoju. Buvo neblogai, bet susirgo…“ – pasakojo rusniškė.

Šiuo metu devyniasdešimtmetė gyvena viena, mat dar pakanka sveikatos suktis savarankiškai. Ir vaikai dažnai ją lanko, ir 5 anūkai bei 9 proanūkiai.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite