77 minutės bičiulystės su švėkšniškiais

Jaukioje Švėkšnos bibliotekoje susirinko nemažas pulkelis švėkšniškių. Ne visi planavusieji begalėjo ateiti į susitikimą su „Pamario“ laikraščio darbuotojais, mat tądien švėkšniškiai į Amžinojo poilsio buveinę išlydėjo visų gerbiamą švėkšniškę.

Susitikimo metu diskutuota apie laikraščio praeitį, dabartį, bandyta nubrėžti laikraščio gyvavimo perspektyvą. Švėkšniškiai neslėpė norintys kartu su prenumerata gauti ne tik nuolaidų, bet ir dovanų. Laikraščio skaitytojai sakė pasigendantys kai kurių žinių, pavyzdžiui, švietimo klausimais, daugiau tiriamosios žurnalistikos straipsnių.
Laikraščio redaktorius Petras Skutulas trumpai apžvelgė laikraščio istoriją. Pasižymintis tikslumu ir konkretumu, Švėkšnoje užvaldytas romantiškos rudeniškos nuotaikos, paprašė savo kūrybos posmų paskaityti laikraščio literatūrinį bendradarbį Audrių Šikšnių.
Ne atsitiktinai į susitikimą atskubėjo švėkšniškė Danutė Bilčienė. Ji – laiškanešio Antano Budvyčio dukra. Laikraščius, laiškus nešioti teko ir jai. Antanas Budvytis gyveno jau išnykusio Gailaičių kaimo sodyboje. Anksti likęs našlaičiu išmoko dirbti daug darbų. Tarnavęs pas savo tėvo brolį, paveldėjo jo ūkį. Pastatai buvo seni, su plūkta asla virtuvėje. A. Budvytis sudėjo grindis, pakeitė langus, tačiau užėjus melioracijai puoselėjamus namus teko palikti.
Antano ir Barboros Budvyčių namuose augo keturi vaikai. Visi nuo mažens buvo pratinami prie darbo, nebuvo įprasta atsisakyti ar nepaklusti tėvams. Steigiant kolūkius Gailaičių kaimo žemė iš pradžių priklausė Pocių kolūkiui, vėliau – „Tarybų Lietuvos“, kuris 1959 m. buvo perorganizuotas į „Ašvos“ tarybinį ūkį.
Antanas Budvytis buvo šviesus žmogus. Labai mėgo skaityti laikraščius, vienas iš pirmųjų kaime nusipirko radiją su baterijomis. Apsidžiaugė gavęs laiškanešio darbą. Krepšį su laikraščiais kraudavo ant dviračio arba išjodavo arkliu. Jam į talką atskubėdavo dukra Danutė. Būdama 12-13 metų iš Pocių kaimo per mišką arkliu nujodavo net į Virkytus, o iki Saugų pašto nuvažiuodavo autobusu. Saugose pasiėmusi laikraščius ir korespondenciją leisdavosi į kelionę iš vieno kaimo į kitą: Virkytai, Žagatpurvis, kiti kaimai. Vieni laukdavo laikraščių, kiti – laiškų. Anuomet buvo įprasta rašyti laiškus, siųsti atvirlaiškius su sveikinimais. Danutės Bilčienės namuose saugomos išliekamąją vertę turinčios žinios – iškarpos iš laikraščių. Taip nuo seno darė jos mama Barbora, kuri ir dabar, būdama 92-ejų metų, vis paskaito laikraščius.

Nuotraukose – susitikimo akimirkos.

Nuotraukose – susitikimo akimirkos.

„Internete perskaityta žinia yra tam kartui. Perskaitei, sumirgėjo žinia ir dingo. Laikraštis, laiškai turi išliekamąją vertę“, – sakė ponia Danutė Bilčienė, „Pamario“ laikraščio bendraamžė (gimė 1946 m.).
Švėkšniškė Ona Norkutė sakė laikraščius skaitanti bibliotekoje. O štai viena švėkšniškė, mėgusi laikraščius skaityti parduotuvėje, kartą neberado dviračio. Bet tai sena istorija. Vartydama senus „Pamario“ laikraščių komplektus Ona Norkutė pastebėjo, kad anksčiau buvo spausdinami žinių kaleidoskopai. Žinios iš visos šalies jai būdavusios naudingos. Dabartiniuose „Pamario“ numeriuose taip pat atranda vieno ar kelių sakinių naujienų. Vieni švėkšniškiai sakė, kad rečiau skaito naujienas iš Pagėgių, užtat jiems įdomu žinoti, kas vyksta gretimuose Vakarų Lietuvos rajonuose, kaip ten gyvena žmonės. Ypač pasidžiaugta, kad Vakarų Lietuva skiria dėmesį žemaičių tarmei. „Nors žemaičių tarmė sunkesnė nei anglų kalba, tačiau tokio puslapio reikia“, – sakė O. Norkutė.
Švėkšniškiai, vartydami laikraščių komplektus, pastebėjo, kad „Pamarys“ 1992-aisiais, skirtingai nei tuometiniai Lietuvos dienraščiai, nesimėgavo kriminalinėmis žiniomis. Pasidžiaugė, kad ir dabar laikomasi tokio principo, savo skaitytojų nebaugina šiurpiomis naujienomis nuo pat pirmųjų puslapių. Pasigedusi daugiau tiriamosios žurnalistikos straipsnių, O. Norkutė prisiminė, kad įdomių straipsnių apie Šilutės valdžios koridorius pateikdavo žurnalistė Stasė Skutulienė.
Laikraščio puslapius pagyvintų humoristinis skyrelis. Tokį skyrelį galima būtų padaryti, kad ir iš skelbimų tekstų. O. Norkutė yra radusi įdomių, šypseną keliančių: „Parduodu vesiančią karvę…“ Perskaičiusi tokį skelbimą, ji norėtų sužinoti, kada gi bus vestuvės…
Violeta Astrauskienė patikino, kad jai nėra nieko mieliau už popierinį laikraštį, šiugždantį, kvepiantį dažais, iš pirmo puslapio nešaukiantį apie žudynes, prievartavimus ar kitokį įvykį, teikiantį neigiamų emocijų: „Tuo, kad nebauginate savo skaitytojų blogomis žiniomis pirmame puslapyje, esate unikalūs“.
V. Astrauskienei nėra svetimas žiniasklaidininko darbo skonis. Ji yra daugelio straipsnių autorė. Pažintis su žurnalistais prasidėjo dar dirbant Švėkšnos seniūnijoje. Tuomet dažnai sulaukdavusi „Pamario“ žurnalisto Stasio Mėlinausko skambučių. Kartą jis paskambinęs paklausė, kas naujo Švėkšnoje, o išgirdęs atsakymą: „Nieko“, žurnalistas po trumpos pauzės jos paklausė: „Ar matei kada nors laikraštį su tuščiu baltu lapu?“
Aktyviausių diskusijos dalyvių laukė siurprizai – nedidelės dovanėlės.

Kitas „Pamario“ laikraščio atstovų susitikimas numatytas Šiandien 16 val. F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Rusnės filiale.

Užrašė ir fotografavo
Laima Putriuvienė.

Pro bibliotekos langą matėsi šventės belaukiantys moliūgai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip išsirinkti patikimą vielos gaminių gamintoją?

Plieninė viela yra labai svarbi daugeliui pramoninių ir komercinių įrenginių. Ši universali viela yra ypač patvari ir atspari korozijai, todėl įvairiose rinkose vertinama kaip patikima  ir ilgalaikė. Nors labai svarbu pasirinkti tinkamą medžiagą, negalima pamiršti ir gamintojo. Čia aptarsime, kokios aplinkybės yra svarbiausios lyginant vielos gamintojus, kad būtumėte tikri, jog už savo investicijas gausite geriausią kokybę.   Vielos gaminiai – kaip pasirinkti geriausią gamintoją savo poreikiams?  Rinkdamiesi vielos gamintoją atsižvelkite į šiuos veiksnius: Paslaugos ir įranga. Profesionalus vielos gamintojas pasiūlys

Vydūno viešojoje bibliotekoje – akcija „Skaitmeninės savaitės 2024“

Nenutrūkstamas žinių siekis vienija šalis, tautas ir skirtingas kartas. Tuo įsitikinta 2024 m. gegužės 13–31 d. visoje Europoje organizuotos kasmetinės skaitmeninės įtraukties ir skaitmeninių įgūdžių ugdymo akcijos – iniciatyvos „Skaitmeninės savaitės 2024“ metu. Akcijos koordinatorė Lietuvoje – asociacija „Langas į ateitį“. Akcijos metu visi norintieji praleisti laiką smagioje draugijoje bei pagilinti žinias informacinių technologijų panaudos srityje dalyvavo tiesioginių transliacijų internetu „Skaitmeninis imunitetas: kaip sustiprinti PIN kodų apsaugą ir atsparumą sukčiams“ ir „Nebūk be ryšio“ peržiūrose. Jos vyko Pagėgių sav. Vydūno

Rusnėje – triguba šventė

Rusnės bendruomenė „Rusnės sala“ turi kuo džiaugtis ir moka švęsti. O gegužę švęsti progos buvo net trys. Gegužės 18 dieną Rusnės bendruomenė paminėjo savo veiklos 20-metį, estakados 5 metų jubiliejų ir Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos Savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės įkūrimo 33-iąsias metines. „Rusnės salos“ bendruomenės pirmininkas Saulius Bukantas paviešintame įraše ir džiaugiasi, ir daug dėkoja: „Dėkojame visiems svečiams už parodytą dėmesį salos žmonės, dėkojame tiems, nuo kurių priklausė, ar prieš penkerius metus pastatyta estakada čia iš viso bus“.

Draudimo rinka praėjusiais metais išaugo penktadaliu

Lietuvos banko duomenimis, 2023 m. šalies draudimo rinka tiek pagal įmokas, tiek pagal išmokas išaugo beveik penktadaliu. Privalomojo transporto priemonių, turto, kasko ir medicininių išlaidų draudimo įmokų apimtis padidėjo reikšmingai, investicinio gyvybės draudimo – nuosaikiai. „Spartų ne gyvybės draudimo rinkos augimą iš esmės lėmė infliacija – draudimo rinka į ekonomikos tendencijas reaguoja su vėlavimu, todėl, nors apskritai infliacija mažėjo, draudimo rinkoje jos poveikis vis dar buvo didelis – tiek vertinant įmokas, tiek išmokas. Praėjusiais metais stebėjome dviejų didelių įmonių susiliejimą,

Taip pat skaitykite