77 minutės bičiulystės su švėkšniškiais

Jaukioje Švėkšnos bibliotekoje susirinko nemažas pulkelis švėkšniškių. Ne visi planavusieji begalėjo ateiti į susitikimą su „Pamario“ laikraščio darbuotojais, mat tądien švėkšniškiai į Amžinojo poilsio buveinę išlydėjo visų gerbiamą švėkšniškę.

Susitikimo metu diskutuota apie laikraščio praeitį, dabartį, bandyta nubrėžti laikraščio gyvavimo perspektyvą. Švėkšniškiai neslėpė norintys kartu su prenumerata gauti ne tik nuolaidų, bet ir dovanų. Laikraščio skaitytojai sakė pasigendantys kai kurių žinių, pavyzdžiui, švietimo klausimais, daugiau tiriamosios žurnalistikos straipsnių.
Laikraščio redaktorius Petras Skutulas trumpai apžvelgė laikraščio istoriją. Pasižymintis tikslumu ir konkretumu, Švėkšnoje užvaldytas romantiškos rudeniškos nuotaikos, paprašė savo kūrybos posmų paskaityti laikraščio literatūrinį bendradarbį Audrių Šikšnių.
Ne atsitiktinai į susitikimą atskubėjo švėkšniškė Danutė Bilčienė. Ji – laiškanešio Antano Budvyčio dukra. Laikraščius, laiškus nešioti teko ir jai. Antanas Budvytis gyveno jau išnykusio Gailaičių kaimo sodyboje. Anksti likęs našlaičiu išmoko dirbti daug darbų. Tarnavęs pas savo tėvo brolį, paveldėjo jo ūkį. Pastatai buvo seni, su plūkta asla virtuvėje. A. Budvytis sudėjo grindis, pakeitė langus, tačiau užėjus melioracijai puoselėjamus namus teko palikti.
Antano ir Barboros Budvyčių namuose augo keturi vaikai. Visi nuo mažens buvo pratinami prie darbo, nebuvo įprasta atsisakyti ar nepaklusti tėvams. Steigiant kolūkius Gailaičių kaimo žemė iš pradžių priklausė Pocių kolūkiui, vėliau – „Tarybų Lietuvos“, kuris 1959 m. buvo perorganizuotas į „Ašvos“ tarybinį ūkį.
Antanas Budvytis buvo šviesus žmogus. Labai mėgo skaityti laikraščius, vienas iš pirmųjų kaime nusipirko radiją su baterijomis. Apsidžiaugė gavęs laiškanešio darbą. Krepšį su laikraščiais kraudavo ant dviračio arba išjodavo arkliu. Jam į talką atskubėdavo dukra Danutė. Būdama 12-13 metų iš Pocių kaimo per mišką arkliu nujodavo net į Virkytus, o iki Saugų pašto nuvažiuodavo autobusu. Saugose pasiėmusi laikraščius ir korespondenciją leisdavosi į kelionę iš vieno kaimo į kitą: Virkytai, Žagatpurvis, kiti kaimai. Vieni laukdavo laikraščių, kiti – laiškų. Anuomet buvo įprasta rašyti laiškus, siųsti atvirlaiškius su sveikinimais. Danutės Bilčienės namuose saugomos išliekamąją vertę turinčios žinios – iškarpos iš laikraščių. Taip nuo seno darė jos mama Barbora, kuri ir dabar, būdama 92-ejų metų, vis paskaito laikraščius.

Nuotraukose – susitikimo akimirkos.

Nuotraukose – susitikimo akimirkos.

„Internete perskaityta žinia yra tam kartui. Perskaitei, sumirgėjo žinia ir dingo. Laikraštis, laiškai turi išliekamąją vertę“, – sakė ponia Danutė Bilčienė, „Pamario“ laikraščio bendraamžė (gimė 1946 m.).
Švėkšniškė Ona Norkutė sakė laikraščius skaitanti bibliotekoje. O štai viena švėkšniškė, mėgusi laikraščius skaityti parduotuvėje, kartą neberado dviračio. Bet tai sena istorija. Vartydama senus „Pamario“ laikraščių komplektus Ona Norkutė pastebėjo, kad anksčiau buvo spausdinami žinių kaleidoskopai. Žinios iš visos šalies jai būdavusios naudingos. Dabartiniuose „Pamario“ numeriuose taip pat atranda vieno ar kelių sakinių naujienų. Vieni švėkšniškiai sakė, kad rečiau skaito naujienas iš Pagėgių, užtat jiems įdomu žinoti, kas vyksta gretimuose Vakarų Lietuvos rajonuose, kaip ten gyvena žmonės. Ypač pasidžiaugta, kad Vakarų Lietuva skiria dėmesį žemaičių tarmei. „Nors žemaičių tarmė sunkesnė nei anglų kalba, tačiau tokio puslapio reikia“, – sakė O. Norkutė.
Švėkšniškiai, vartydami laikraščių komplektus, pastebėjo, kad „Pamarys“ 1992-aisiais, skirtingai nei tuometiniai Lietuvos dienraščiai, nesimėgavo kriminalinėmis žiniomis. Pasidžiaugė, kad ir dabar laikomasi tokio principo, savo skaitytojų nebaugina šiurpiomis naujienomis nuo pat pirmųjų puslapių. Pasigedusi daugiau tiriamosios žurnalistikos straipsnių, O. Norkutė prisiminė, kad įdomių straipsnių apie Šilutės valdžios koridorius pateikdavo žurnalistė Stasė Skutulienė.
Laikraščio puslapius pagyvintų humoristinis skyrelis. Tokį skyrelį galima būtų padaryti, kad ir iš skelbimų tekstų. O. Norkutė yra radusi įdomių, šypseną keliančių: „Parduodu vesiančią karvę…“ Perskaičiusi tokį skelbimą, ji norėtų sužinoti, kada gi bus vestuvės…
Violeta Astrauskienė patikino, kad jai nėra nieko mieliau už popierinį laikraštį, šiugždantį, kvepiantį dažais, iš pirmo puslapio nešaukiantį apie žudynes, prievartavimus ar kitokį įvykį, teikiantį neigiamų emocijų: „Tuo, kad nebauginate savo skaitytojų blogomis žiniomis pirmame puslapyje, esate unikalūs“.
V. Astrauskienei nėra svetimas žiniasklaidininko darbo skonis. Ji yra daugelio straipsnių autorė. Pažintis su žurnalistais prasidėjo dar dirbant Švėkšnos seniūnijoje. Tuomet dažnai sulaukdavusi „Pamario“ žurnalisto Stasio Mėlinausko skambučių. Kartą jis paskambinęs paklausė, kas naujo Švėkšnoje, o išgirdęs atsakymą: „Nieko“, žurnalistas po trumpos pauzės jos paklausė: „Ar matei kada nors laikraštį su tuščiu baltu lapu?“
Aktyviausių diskusijos dalyvių laukė siurprizai – nedidelės dovanėlės.

Kitas „Pamario“ laikraščio atstovų susitikimas numatytas Šiandien 16 val. F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Rusnės filiale.

Užrašė ir fotografavo
Laima Putriuvienė.

Pro bibliotekos langą matėsi šventės belaukiantys moliūgai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Užuolaidų audiniai. Kaip išsirinkti geriausią?

Kuriant jaukų namų dizainą ir ieškant geriausio sprendimo Jus pasitiks patys įvairiausi užuolaidų audiniai, labai didelė spalvų ir raštų įvairovė. Svarbu nepasimesti visoje šioje gausoje ir išsirinkti tai, kas tiktų labiausiai. Užuolaidų pasirinkimas iš tiesų yra labai kruopštus ir daug atidumo reikalaujantis darbas, kurį geriausia patikėti savo srities dizaineriams. Jeigu neturite pakankamai patirties ir įžvalgos tam, kad išsirinktumėte užuolaidų audinius patys, arba tiesiog norėtumėte rasti dar geresnį sprendimą, naudinga pasikonsultuoti su specialistais. Skaitydami toliau atrasite daugybę užuolaidų pasirinkimų patiems įvairiausiems

Natkiškietės prakalbino moliūgus

Natkiškių kultūros namuose, meno mėgėjų kolektyvų atstovai kartu su „Moterų seklyčia“, bandė prakalbinti moliūgus. Edukaciją ir pavadinome „Prakalbink moliūgą“. Atmosfera buvo draugiška, šilta, o dirbančiųjų nuotaika puiki ir pakili. Atlikus gana sunkų, bet gerą darbą, smagu pasigrožėti ne tik patiems, bet akis paganyti ir kitiems. Ačiū meno mėgėjų kolektyvų atstovams ir darbščiųjų rankų būrelio moterims už edukacinę veiklą. Po trijų valandų darbo, sėdome prie pabaigtuvių stalo. Vaišinomės meno vadovo Valdo iškeptu pyragu, žolelių arbata. Dėkojame už moliūgus Sonatai ir Rimui

Pieno separatoriai – šiuolaikinio verslo pagalbininkai

Daugelis mūsų kasdien vartoja pieno produktus, geria gryną pieną. Tačiau taip pat daugelis nepagalvoja apie tai, kaip pienas pasiekia mūsų stalą, mūsų stiklines ir tuo pačiu skrandžius.  Žinoma, tai yra ilgas darbas, kuris prasideda gyvūno priežiūra ir baigiasi technikos indėliu, kuris garantuoja ne tik tikslumą, tačiau ir našumą. Darbų optimizacijai reikalingas pieno separatorius be kurio šiuolaikinė pieninkystės rinka nebūtų tokia gera kokia yra šiuo metu. Nors įranga buvo išrasta jau XIX amžiuje, tačiau plačiai pradėta naudoti tik XX. Šiuo metu

Kokybiški dažai, lakas bei klijai Kaune – kaip išsirinkti?

Kokybiškos ir tinkamos priemonės yra bene svarbiausias aspektas, kai kalbame apie įvairius remonto darbus. Esminiais faktoriais dažniausiai tampa būtent geras lakas, dažai bei klijai. Kaunas pasižymi išties didele šių prekių pasirinkimo įvairove, todėl garantuotai surasite jus labiausiai tenkinantį variantą. Visgi, sudėtingiausiu aspektu gali būti nežinojimas, nuo kur pradėti šias paieškas. Geriausiu pagalbininku šioje situacijoje galėtų būti info.lt portalas, mat čia vienoje vietoje surasite daug skirtingų įmonių, o tai palengvins išsirinkti optimaliausią variantą. Kokybiški dažai Dažai Kaune yra viena populiariausių prekių,

Taip pat skaitykite