55 metų darbo stažas įvertintas Auksiniu ąžuolo lapu

Daugelį metų Šilutės urėdu buvęs Stepas Bairašauskas penktadienį minėjo savo 75 metų sukaktį. Už 55 metų darbo stažą Lietuvos valstybinių miškų sistemoje jis apdovanotas itin garbingu Auksinio ąžuolo lapo apdovanojimu. Pasveikinti jubiliato susirinko gausus būrys svečių: Šilutės rajono politikai, kolegos iš Lietuvos urėdijų, švietimo įstaigų atstovai, kiti ilgamečio urėdo kolegos, draugai.

Auksinio ąžuolo lapo apdovanojimą S. Bairašauskui įteikė Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis patarėjas Andrius Vancevičius.

Gausūs sveikinimai
Už asmeninį indėlį stiprinant Lietuvos valstybinių miškų sistemą S. Bairašauskui Auksinio ąžuolo lapo apdovanojimą įteikė Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis patarėjas Andrius Vancevičius. Apdovanojimas S. Bairašauskui skirtas laikinai Generalinio miškų urėdo pareigas ėjusio Benjamino Sakalausko teikimu.
„Nors jūs gimėte Alytaus rajone, bet visą savo gyvenimą paskyrėte Šilutės kraštui. Mes lenkiame galvą prieš tai, kad jūs įdėjote tiek pastangų ir darbo šio krašto puoselėjimui bei jo interesų gynimui. Jūsų darbai neliko pamiršti, apie tai liudija gausiai jums teikti apdovanojimai. Didžiausi linkėjimai jums nuo daugiamečio generalinio miškų urėdo Benjamino Sakalausko, dabartinio generalinio miškų urėdo Gintaro Visalgos ir nuo manęs asmeniškai. Man teko didelė garbė dirbti su jumis“, – įteikdamas garbingą apdovanojimą kalbėjo A. Vancevičius.
Didelio Šilutės miškų urėdijos kolektyvo vardu S. Bairašauską pasveikino dabartinis urėdas Vaidas Bendaravičius, palinkėjęs savo pirmtakui geros sveikatos, energijos, džiaugsmo ir laimės.
S. Bairašauskas padėkojo visiems į jo jubiliejaus minėjimą atvykusiems svečiams: „55 darbo Lietuvos valstybinių miškų sistemoje metai pralėkė nejučiom. Iš jų – 52-eji – Šilutėje. Sutikau daug gerų žmonių, bendradarbių, kurių pagalba buvo labai reikalinga, už ją nuoširdžiai dėkoju. Pagal seną liaudies patarlę kiekvienam žmogui reikia pasodinti medį, pastatyti namą ir užauginti sūnų. Visus šiuos darbus įvykdžiau, o medį pasodinau Šilutės miškų urėdijos kieme“.

Buvusio urėdo garbei Šilutės miškų urėdijos kieme žaliuos iš gilės išaugintas ąžuoliukas.

Šilutėje – 52 metus
S. Bairašauskas yra kilęs iš Adomiškių kaimo, Alytaus r. Jis – Lietuvos miškininkų sąjungos, Lietuvos medžiotojų draugijos narys. Su žmona Diana užaugino dukrą Elvyrą ir sūnų Simą. Lietuvos žemės ūkio universitete baigė miškininkystės fakultetą. 1959 m. pradėjo dirbti girininko pavaduotoju Šakių miškų urėdijai priklausančioje Lekėčių girininkijoje. Į Šilutės kraštą S. Bairašauskas atvyko 1962 m. Per tą laiką jis ėjo girininko, Šilutės miškų pramonės vyr. inžinieriaus, urėdo pareigas. Šiuo metu S. Bairašauskas yra Šilutės miškų urėdijos atstovas spaudai.
Vadovaudamas Šilutės miškų urėdijai, S. Bairašauskas už iniciatyvią veiklą bei nuveiktus darbus ne kartą pelnė įvairiausių apdovanojimų. 2004 m. vasario 16 d. apdovanotas Lietuvos Respublikos ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“, tais pačiais metais už sėkmingą bendradarbiavimą su policija, kovojant su pažeidėjais, apdovanotas Policijos departamento ženklu „Už paramą policijai“, 2009 m. Generalinė miškų urėdija skyrė apdovanojimą „Už nuopelnus Lietuvos valstybiniams miškams“. 2013 m. aplinkos ministro įsakymu S. Bairašauskui suteiktas aukščiausio laipsnio aplinkosaugininko ženklas. Tais pat metais už Lietuvos miškų puoselėjimą ir saugojimą jam įteiktas Japonijos ambasados ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fondo įsteigtas apdovanojimas – „Lietuvos šviesuoliui 2013“.
Užtraukė dainą
Žaliųjų judėjimo aktyvistai ir Kintų gyventojai S. Bairašauskui dėkingi už tvirtą pilietinę poziciją, nepritarus naftos verslui Pamaryje bei žemės ir miškų privatizavimui Nemuno deltos regioniniame parke.
„Vietoje ir akmuo apželia. Dirbant vienoje vietoje atsiranda draugų ir bendradarbių, kurie kartais ir padeda, ir pakenkia. Tą reikia suprasti ir juos atsirinkti. Kalbėdamas apie Šilutę, galiu pasakyti, kad teko dirbti gerame kolektyve, būti dalimi komandos ir pačiam ją formuoti. Vieni prie jos prisijungia, kiti laikui bėgant ją palieka. Bet tik su gera komanda pavyko nuveikti daug darbų“, – įspūdžiais po sveikinimų ceremonijos dalijosi S. Bairašauskas.
Po iškilmingos apdovanojimo bei susirinkusių svečių sveikinimo ceremonijos renginio dalyviai išėjo į kiemą apžiūrėti S. Bairašausko Šilutės miškų urėdijos kieme pasodinto ąžuoliuko. Jis per kelerius metus išaugintas iš gilės.
Garbingo jubiliejaus proga susirinkę svečiai Stepo Bairašausko garbei užtraukė lietuvių liaudies dainą „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“ ir įsiamžino bendroje nuotraukoje.

Simonas SKUTULAS

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite