55 metų darbo stažas įvertintas Auksiniu ąžuolo lapu

Daugelį metų Šilutės urėdu buvęs Stepas Bairašauskas penktadienį minėjo savo 75 metų sukaktį. Už 55 metų darbo stažą Lietuvos valstybinių miškų sistemoje jis apdovanotas itin garbingu Auksinio ąžuolo lapo apdovanojimu. Pasveikinti jubiliato susirinko gausus būrys svečių: Šilutės rajono politikai, kolegos iš Lietuvos urėdijų, švietimo įstaigų atstovai, kiti ilgamečio urėdo kolegos, draugai.

Auksinio ąžuolo lapo apdovanojimą S. Bairašauskui įteikė Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis patarėjas Andrius Vancevičius.

Gausūs sveikinimai
Už asmeninį indėlį stiprinant Lietuvos valstybinių miškų sistemą S. Bairašauskui Auksinio ąžuolo lapo apdovanojimą įteikė Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis patarėjas Andrius Vancevičius. Apdovanojimas S. Bairašauskui skirtas laikinai Generalinio miškų urėdo pareigas ėjusio Benjamino Sakalausko teikimu.
„Nors jūs gimėte Alytaus rajone, bet visą savo gyvenimą paskyrėte Šilutės kraštui. Mes lenkiame galvą prieš tai, kad jūs įdėjote tiek pastangų ir darbo šio krašto puoselėjimui bei jo interesų gynimui. Jūsų darbai neliko pamiršti, apie tai liudija gausiai jums teikti apdovanojimai. Didžiausi linkėjimai jums nuo daugiamečio generalinio miškų urėdo Benjamino Sakalausko, dabartinio generalinio miškų urėdo Gintaro Visalgos ir nuo manęs asmeniškai. Man teko didelė garbė dirbti su jumis“, – įteikdamas garbingą apdovanojimą kalbėjo A. Vancevičius.
Didelio Šilutės miškų urėdijos kolektyvo vardu S. Bairašauską pasveikino dabartinis urėdas Vaidas Bendaravičius, palinkėjęs savo pirmtakui geros sveikatos, energijos, džiaugsmo ir laimės.
S. Bairašauskas padėkojo visiems į jo jubiliejaus minėjimą atvykusiems svečiams: „55 darbo Lietuvos valstybinių miškų sistemoje metai pralėkė nejučiom. Iš jų – 52-eji – Šilutėje. Sutikau daug gerų žmonių, bendradarbių, kurių pagalba buvo labai reikalinga, už ją nuoširdžiai dėkoju. Pagal seną liaudies patarlę kiekvienam žmogui reikia pasodinti medį, pastatyti namą ir užauginti sūnų. Visus šiuos darbus įvykdžiau, o medį pasodinau Šilutės miškų urėdijos kieme“.

Buvusio urėdo garbei Šilutės miškų urėdijos kieme žaliuos iš gilės išaugintas ąžuoliukas.

Šilutėje – 52 metus
S. Bairašauskas yra kilęs iš Adomiškių kaimo, Alytaus r. Jis – Lietuvos miškininkų sąjungos, Lietuvos medžiotojų draugijos narys. Su žmona Diana užaugino dukrą Elvyrą ir sūnų Simą. Lietuvos žemės ūkio universitete baigė miškininkystės fakultetą. 1959 m. pradėjo dirbti girininko pavaduotoju Šakių miškų urėdijai priklausančioje Lekėčių girininkijoje. Į Šilutės kraštą S. Bairašauskas atvyko 1962 m. Per tą laiką jis ėjo girininko, Šilutės miškų pramonės vyr. inžinieriaus, urėdo pareigas. Šiuo metu S. Bairašauskas yra Šilutės miškų urėdijos atstovas spaudai.
Vadovaudamas Šilutės miškų urėdijai, S. Bairašauskas už iniciatyvią veiklą bei nuveiktus darbus ne kartą pelnė įvairiausių apdovanojimų. 2004 m. vasario 16 d. apdovanotas Lietuvos Respublikos ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“, tais pačiais metais už sėkmingą bendradarbiavimą su policija, kovojant su pažeidėjais, apdovanotas Policijos departamento ženklu „Už paramą policijai“, 2009 m. Generalinė miškų urėdija skyrė apdovanojimą „Už nuopelnus Lietuvos valstybiniams miškams“. 2013 m. aplinkos ministro įsakymu S. Bairašauskui suteiktas aukščiausio laipsnio aplinkosaugininko ženklas. Tais pat metais už Lietuvos miškų puoselėjimą ir saugojimą jam įteiktas Japonijos ambasados ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fondo įsteigtas apdovanojimas – „Lietuvos šviesuoliui 2013“.
Užtraukė dainą
Žaliųjų judėjimo aktyvistai ir Kintų gyventojai S. Bairašauskui dėkingi už tvirtą pilietinę poziciją, nepritarus naftos verslui Pamaryje bei žemės ir miškų privatizavimui Nemuno deltos regioniniame parke.
„Vietoje ir akmuo apželia. Dirbant vienoje vietoje atsiranda draugų ir bendradarbių, kurie kartais ir padeda, ir pakenkia. Tą reikia suprasti ir juos atsirinkti. Kalbėdamas apie Šilutę, galiu pasakyti, kad teko dirbti gerame kolektyve, būti dalimi komandos ir pačiam ją formuoti. Vieni prie jos prisijungia, kiti laikui bėgant ją palieka. Bet tik su gera komanda pavyko nuveikti daug darbų“, – įspūdžiais po sveikinimų ceremonijos dalijosi S. Bairašauskas.
Po iškilmingos apdovanojimo bei susirinkusių svečių sveikinimo ceremonijos renginio dalyviai išėjo į kiemą apžiūrėti S. Bairašausko Šilutės miškų urėdijos kieme pasodinto ąžuoliuko. Jis per kelerius metus išaugintas iš gilės.
Garbingo jubiliejaus proga susirinkę svečiai Stepo Bairašausko garbei užtraukė lietuvių liaudies dainą „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“ ir įsiamžino bendroje nuotraukoje.

Simonas SKUTULAS

Hits: 114

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite