Pajūris ir Pamarys – Lietuvos turizmo žemėlapyje

Turizmo ir istorijos specialistai, laivininkai ir kultūros darbuotojai „Ventainės“ viloje, Ventėje, aptarė pajūrio regiono turizmo galimybes.

Turizmo plėtros instituto direktorė Rasuolė Andriulienė apžvelgė pajūrio regiono turizmo objektus. Ji papasakojo apie kiekvieno didesnio pajūrio turizmo objekto privalumus ir trūkumus. Anot jos, turime gerų galimybių plėtoti dviračių, kultūrinį, vandens bei ekologinį turizmą, tačiau negalime pasiūlyti aktyvaus poilsio žiemą, kaip Anykščiai ar Ignalina. Sezoniškumas yra viena iš turizmo organizavimo problemų, kai priimantiems turistus tenka iš kažkur kitur prasimanyti pajamų ne sezono metu.
Pamario regione turistų srautą mažina blogai išplėtota stovyklaviečių ir kempingų infrastruktūra. Pranešėja paaiškino kriterijus, pagal kuriuos turistiniai objektai gali tikėtis finansinės paramos. Tai UNESCO pripažinimas, kultūrinės vertybės statusas, išskyrimas savivaldybių strateginiuose ir bendruosiuose planuose, kiti kriterijai.
Šilutės rajono savivaldybės meras Šarūnas Laužikas kalbėjo apie regioninės galimybių studijos „Vakarų krantas“ sprendinių įtaką turizmo plėtrai. Šios studijos užduotis buvo parengti tikslingą ir ekonomiškai pagrįstą Klaipėdos regiono bevariklio, lengvojo, viešojo ir vandens transporto sistemos optimizavimo ir plėtros koncepciją. Rengiant studiją siekta sudaryti teorinį pagrindą išspręsti Klaipėdos regiono susisiekimo su Pamario ir pajūrio rekreacinėmis zonomis (Vente, Kintais, Dreverna, Svencele, Giruliais, Karkle, Palanga, Šventąja) problemas, sujungti įvairias visuomeninio transporto rūšis (oro-vandens-sausumos) į vieningą sistemą ir tuo pagerinti viso regiono pasiekiamumą.
Pranešimus skaitė LR kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė, Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius, Šilutės r. savivaldybės turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė, Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova ir kiti pranešėjai.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Smurtautojai nerimsta

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai tiria šiuos įvykius. Rugpjūčio 8 d. prieš pietus  namo laiptinėje Traksėdžių k., Šilutės sen., pažįstamas asmuo sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui, gim. 2010 m. Rugpjūčio 10 d. rytą Rusnėje rastas moters, gim. 1942 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Rugpjūčio 10 d. vakare namuose, Liepų g., Šilutėje,  blaivus vyras, gim. 1963 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1958 m. Tą patį vakarą Vainute neblaivi (2,08 prom.) 21-erių metų mergina sukėlė

Liepa: šilčiausia buvo Ventėje

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7°C: nuo 16,9-17°C šiaurės vakariniuose rajonuose iki 18,8-19,1°C pamaryje ir Kuršių nerijoje. Šilčiausia buvo Ventėje (19,1°C), o šalčiausia – Laukuvoje (16,9°C). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,6-32,8°C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 22 d. Kybartuose 32,8°C, žemiausia – 30 d. Skuode – +4,4°C. Liepos 2 d. baigėsi pirmoji šiais metais kaitra, prasidėjusi birželio 25 d. Kaitra registruota 29-iose iš 52-ų meteorologijos stočių, ilgiausiai, po 7 dienas (06.26-07.02), ji tęsėsi Alytuje, Birštone, Druskininkuose ir Kaišiadoryse.

8 faktai apie pagalves. Kai kurių tikrai nesate girdėję!

Nors pagalves naudojame visi, tačiau apie jas dauguma mūsų žino visai nedaug. Siūlome papildyti savo žinių lobyną ir apie pagalves sužinoti daugiau!  8 įdomiausi faktai apie pagalves Ar kada susimąstėte, kokia yra vidutinė pagalvės tarnavimo trukmė? Paskaičiuota, kad plunksninės pagalvės naudojamos maždaug 8-10 metų, pūkinės – 5-10 metų, o sintetinės – nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Galbūt atėjo laikas seną pagalvę pakeisti nauja? Platų kokybiškų pagalvių asortimentą galite rasti Epik.lt internetinėje parduotuvėje. Pagalvė nėra šių laikų išradimas: pirmosios pagalvės

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje. Dalyvaus ir šilutiškiai

Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks jau XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų̨ amatų dienos Neringoje“. Vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje Organizatoriai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, gardžiuotis istorinės virtuvės patiekalais ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose. Renginiai – nemokami. Vienas savičiausių Neringos renginių ir vienintelis toks Vakarų Lietuvoje festivalis kaskart sutraukia tradicijoms neabejingus meistrus iš visos Lietuvos ir leidžia lankytojams susipažinti su įvairių amatų istorija bei

Taip pat skaitykite