2014-ieji – Ventės rage

Į paukščių, vandenų ir vėjų kraštą, kaip ir visoje Lietuvoje, Naujieji metai atpėdino be sniego pakloto ir ledo. Pasak Ventės rago ornitologijos stoties vyr. ornitologo Vytauto Jusio, pliusinė gamtos temperatūra gruodžio pabaigoje išviliojo į žemės paviršių sliekus, kurie raitosi ant kelių, pažadino varles, žydi medetkos, našlaitės…

Tokios gamtos išdaigos beveik nebestebina. Pernai šaltukas irgi paspaudė tik sausiui įpusėjus. V. Jusys patikina, kad paukščiai orų neišmano, tik išnaudoja esamą padėtį. Pirmąją šių metų dieną sužieduota 12 šiuo metu įprastų paukščių (daugiausia mėlynųjų ir didžiųjų zylių) bei užregistruota apie 30 kitur žieduotų.
V. Jusys ragina gamtos gerbėjus atsiliepti į Lietuvos ornitologų draugijos kvietimą ir dalyvauti apskaitant žiemojančius vandens paukščius. Tikimasi apskaitų metu aprėpti kuo didesnę šalies neužšalusių vandens telkinių dalį, pranešti apie pastebėtus vandens paukščius ne tik svarbiausiose vandens paukščių susitelkimo vietose. Šios apskaitos svarbios tiek planuojant žiemojančių paukščių apsaugą, tiek vertinant Vakarų Palearktikos vandens paukščių populiacijų gausą.
V. Jusys papasakojo ir apie ornitologijos stoties rekonstrukciją. Ventės rage jau nuo pernai šeimininkauja statybininkai, gruodį pradėti Ventės rago ornitologijos stoties atnaujinimo darbai. Suprantama, dėl šių priežasčių lankytojai negali patekti į stotį, bet pabūti ant molo ar į įkopti į švyturį niekas nedraudžia. Neliko senojo stoties ūkinio pastato – šioje vietoje netrukus iškils naujas, kur bus laikomos gaudyklės, žieduojami paukščiai.
Ornitologijos stotis veikia nuo 1929 m., kasmet ją aplanko per 150 tūkst. žmonių. Administracinis pastatas iškilo apie 1970 metus, dabar jame išgriautos vidaus pertvaros, muziejaus eksponatai, baldai sandėliuojami, o vyr. ornitologo biuras įkurtas švyturio antrajame aukšte.
„Ten, kur dabar stovi antrasis eismą draudžiantis kelio ženklas, iškils naujas pastatas. 200 kv. m ploto ir 11 metrų dviaukščiame pastate bus lankytojų centras su modernia konferencijų sale, muziejaus ekspozicija, apžvalgos aikštele. Neseniai rengėme seminarą apie gulbes ir žąsis. Sulaukėme didelio susidomėjimo, atvyko apie 60 žmonių iš visos šalies, kurių, deja, negalėjome sutalpinti. Seminarą teko perkelti į Kintus. Renovacijos darbus vykdo konkursą laimėjusi statybinė organizacija iš Panevėžio“, – sakė V. Jusys, pastebėjęs, kad aukštaičiai neįvertino Pamario krašto orų – stendą apie darbus vykdančią organizaciją vėjas kaip mat nubloškė…

Hits: 59

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite