1988 m. lapkričio 18 d. lietuvių kalba paskelbta valstybine 

lietuvių-kalba

Petro Skutulo etiudas

Per sovietinę okupaciją rusų kalba vis labiau buvo diegiama į oficialų tuometinės Lietuvos gyvenimą. Nuosekliai skatinama dvikalbystė buvo apėmusi visus visuomenės sluoksnius. Lietuvių kalba nebuvo draudžiama, bet svarbesniais atvejais pirmenybė teikiama rusų kalbai. Rusiškai vykdavo oficialūs posėdžiai, pasitarimai, šia kalba buvo tvarkoma dokumentacija, didžiuosiuose miestuose daugybė žmonių nemokėjo lietuviškai.

Viltis, kad lietuvių kalba vėl taps valstybine, pradėta puoselėti prasidėjus Atgimimui. 1988 m. spalį vykusio Lietuvos Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo priimtoje rezoliucijoje pabrėžta, kad lietuvių kalba vis labiau stumiama iš įvairių visuomenės veiklos sričių, kad  kilo grėsmė jos egzistencijai, todėl lietuvių kalbai būtina grąžinti prideramą vietą administraciniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime.

Idėjos buvo įgyvendintos 1988 m. lapkričio 18 d. tuometinėje Konstitucijoje nustačius, kad valstybinė kalba yra lietuvių, kad valstybė ,,užtikrina lietuvių kalbos vartojimą valstybės ir visuomenės organų veikloje, švietimo, kultūros, mokslo, gamybos ir kitose įstaigose, įmonėse bei organizacijose, valstybės rūpinimąsi visapusišku lietuvių kalbos ugdymu ir mokymu.“

1989 m. sausio 25 d. buvo priimtas Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakas, kuriame nurodoma, kad ,,būtų užtikrintas lietuvių kalbos ugdymas ir funkcionavimas valstybės bei visuomenės gyvenime ir kartu nebūtų pažeidžiama kitakalbių gyventojų konstitucinė teisė vartoti savo gimtąją kalbą“, būtina nustatyti, kad lietuvių kalba, kaip valstybinė, yra pagrindinė šalies gyventojų oficialaus bendravimo priemonė. Pagal šį įsaką ji turėjo būti vartojama visose valstybinio gyvenimo srityse, teisės aktai skelbiami lietuvių kalba ir pan., gyventojams turėjo būti sudaromos sąlygos mokytis lietuvių kalba ir ta kalba įgyti atitinkamą išsilavinimą.

Vykdydama minėtą įsaką ir „siekdama sudaryti sąlygas valstybinės lietuvių kalbos vartojimui visuomenės gyvenime ir galimybes kitakalbiams gyventojams išmokti lietuvių kalbą“, tuometinė Ministrų Taryba po mėnesio priėmė nutarimą, kuriuo įpareigojo parengti ir įgyvendinti konkrečias priemones, kad būtų pereita prie valstybinės kalbos vartojimo oficialiose valstybinėse bei visuomeninės veiklos srityse.

Atkūrus Nepriklausomybę 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija teisiškai įtvirtino lietuvių kalbos statusą. 1995 m. priimtas Valstybinės kalbos įstatymas įteisino valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, jo nuostatų vykdymą kontroliuoja Valstybinė kalbos inspekcija ir savivaldybių kalbos tvarkytojai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad „lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė. Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus.“

Valstybinės kalbos inspekcijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite