Žvejybos leidimų išdavimo sistema bus dar parankesnė 

Beveik dešimtmetį veikianti Aplinkosaugos leidimų informacinė sistema (ALIS) tampa vis patrauklesnė žvejams mėgėjams. Pernai per šią sistemą mėgėjų žvejybos leidimų išduota 53 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

Dabar ALIS modernizuojama, darbus numatoma užbaigti iki metų pabaigos. Įdiegtos naujovės padės lengviau rasti reikalingą informaciją, bus dar paprasčiau užsisakyti žvejybos leidimus, sistema bus geriau pritaikyta naudotis išmaniuosiuose įrenginiuose.

Numatyta, kad vienoje tinklalapio skiltyje bus pateikiami išsamūs duomenys apie išnuomotus vandens telkinius ir tuos, kuriuose organizuojama limituota žvejyba. Kitas svarbus pakeitimas – žvejo mėgėjo kortelėms įsigyti (išskyrus korteles lašišų ir šlakių žvejybai) nebereikės prisijungti per elektroninius valdžios vartus.

Bus atliekama išduotų leidimų patikra, todėl nebepavyks per klaidą įsigyti tokio pati leidimo, jeigu senasis vis dar galioja. Duomenys apie visų platintojų išduotus žvejybos leidimus bus kaupiami ALIS, todėl žvejybos vietoje nebereikės turėti atspausdintų ir kitų platintojų išduotų leidimų, užteks žinoti jų numerį, o pametus ar sunaikinus duomenys išliks.

Bus paprastesnė ataskaitų apie sugautas lašišas ir šlakius teikimo tvarka, sudaryta galimybė nustatyti skirtingą žvejo mėgėjo kortelių kainą, priklausomai nuo to, ar kortelė suteiks teisę paimti sugautas žuvis.

„Skaičiai rodo, kad ALIS žvejybos leidimų išdavimo modulis priklauso toms elektroninėms paslaugoms, kuriomis labiausiai naudojamasi mūsų šalyje. Puikiai suprantame, kad net nedidelės detalės gali lemti sistemos patogumą. Todėl ir paleidus atnaujintą sistemą darbas tikrai nesibaigs – atsižvelgsime į žvejų pastabas ir stengsimės tobulinti ją toliau“, – sako aplinkos ministro patarėjas IT pertvarkai Eimantas Norkūnas.

2012 m. pradėjusioje veikti sistemoje galima įsigyti visų rūšių žvejybos leidimus, išskyrus leidimus žvejoti privačiuose vandens telkiniuose, kuriuos išduoda tų vandens telkinių savininkai. ALIS žvejybos leidimai yra elektroniniai, todėl jų nebūtina spausdinti, galima bet kada atsisiųsti, išsisaugoti išmaniajame įrenginyje. Žvejybos vietoje užtenka žinoti ir patikrinimo metu aplinkosaugos pareigūnui pateikti leidimo numerį (reikia turėti ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą).

Išduodamų leidimų skaičius parodo, kokios žvejybos rūšys populiariausios. Daugiau nei pusę jų sudaro žvejo mėgėjo bilietai, skirti žvejybai valstybiniuose vandens telkiniuose, kurie yra neišnuomoti ir kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba. 2020 m. jų išduota beveik 248 tūkst. Toliau rikiuojasi leidimai žvejybai išnuomotuose vandens telkiniuose, kortelės žvejybai Nemuno deltos regioniniame parke, kortelės lašišų ir šlakių žvejybai.

Už leidimus žvejoti valstybiniuose neišnuomotuose vandens telkiniuose surinktos lėšos keliauja į valstybės biudžetą (pastaraisiais metais surenkama apie 1,7 mln. eurų kasmet). Jos naudojamos žuvų ištekliams atkurti ir saugoti: aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės veiklai, žuvivaisai valstybiniuose vandens telkiniuose, moksliniams tyrimams, neigiamą poveikį aplinkai mažinančiai infrastruktūrai – vandens transporto priemonių nuleidimo vietoms įrengti ir kitiems projektams. Iš šių lėšų finansuojamas ir ALIS atnaujinimas.

Aplinkos ministerija primena, kad kai kurių rūšių žvejybos leidimų taip pat galima įsigyti „Perlo“ terminaluose, parduotuvių „Maxima“ kasose, „Tiketos“ kasose ir „Narvesen“ kioskuose. Iš viso 2020 m. išduota beveik 420 tūkst. mėgėjų žvejybos leidimų.

Naudingos informacijos apie skirtingus žvejybos leidimų tipus ir kaip juos įsigyti galima rasti Aplinkos ministerijos tinklalapio dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje .

Aplinkos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tradicinėje Vydūno atminimo konferencijoje dėmesys skirtas karo tematikai

Rugpjūčio 4 dieną įvykusioje konferencijoje „Vydūnas: kada karų nebebus“ daug dėmesio skirta karo tematikai, jo kilimo priežasčių apžvalgai ir pan. Tema pasirinkta neatsitiktinai – Mažosios Lietuvos šviesuolis, filosofas Vydūnas šiai temai skyrė taip pat nemažai dėmesio. Vydūno vardu pavadintoje Pagėgių bibliotekoje kasmet tradiciškai buriasi šio šviesuolio idėjas vertinantys ar propaguojantys entuziastai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Rugpjūčio pirmąją savaitę Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka bei Vydūno draugija organizuoja konferenciją, kurios metu aptariami svarbiausi per pastaruosius metus nuveikti

Norinčių modernizuoti savo individualų namą iš Šilutės rajono – tik 32

Šiemet paraiškų gauti finansavimą už gyvenamųjų namų (vieno ar dviejų butų) modernizavimą skaičius išaugo bene dvigubai. APVA gavo beveik 1300 paraiškų už daugiau kaip 11 mln. eurų. Iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos lėšų šiai priemonei skirta 10 mln. eurų. „Kalbant apie šio kvietimo rezultatus, pirmiausia džiugina beveik dvigubai išaugęs paraiškų skaičius – praėjusio kvietimo metu buvo gautos 653 paraiškos. Vertinant pastarųjų trijų metų kvietimų rezultatus, tendencijos panašios – norinčių modernizuoti savo individualų namą gyventojų skaičius kasmet auga“, –

Tarptautinė tautos diena      

Rugpjūčio 9 d. minima Tarptautinė pasaulio vietinių tautų diena. 1992 m. rugpjūčio 9 d. pirmą kartą įvyko tautų darbo grupių susirinkimas dėl žmonių teisių apsaugos. Tarptautinę tautos dieną paskelbė minėtina diena Jungtinių tautų organizacija 1994 m. gruodžio 23 d. Ši diena skirta ginti vietinių tautų – čiabuvių teises. Čiabuviai, dar vadinami aborigenais, autochtonais – tai senieji vietiniai tam tikros vietovės žmonės, tebegyvenantys arba gyvenę toje teritorijoje iki dabartinių gyventojų įsikūrimo. Čiabuvių bendruomenės laikosi savitų tradicijų, išsiskiria iš visos visuomenės. Tokios

Už pareigūnų žeminimą socialiniuose tinkluose gresia baudos

Policijos pareigūnai, dirbdami savo darbą, sulaukia ne tik šiltų padėkos žodžių. Vis dar pasitaiko drąsuolių, nevengiančių įžeidinėti pareigūnus. Antai socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Kur stovi trikojis Šilutėje“ buvo patalpinti du įrašai, žeminantys policijos pareigūnus. Labai drąsi 27-erių socialinių tinklų lankytoja ir iškalbingas 59-erių vyriškis savo veiksmais įžeidė ne tik policijos pareigūnų garbę ir orumą, bet ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje (Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas). Už

Taip pat skaitykite