Žvejybos leidimų išdavimo sistema bus dar parankesnė 

Beveik dešimtmetį veikianti Aplinkosaugos leidimų informacinė sistema (ALIS) tampa vis patrauklesnė žvejams mėgėjams. Pernai per šią sistemą mėgėjų žvejybos leidimų išduota 53 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

Dabar ALIS modernizuojama, darbus numatoma užbaigti iki metų pabaigos. Įdiegtos naujovės padės lengviau rasti reikalingą informaciją, bus dar paprasčiau užsisakyti žvejybos leidimus, sistema bus geriau pritaikyta naudotis išmaniuosiuose įrenginiuose.

Numatyta, kad vienoje tinklalapio skiltyje bus pateikiami išsamūs duomenys apie išnuomotus vandens telkinius ir tuos, kuriuose organizuojama limituota žvejyba. Kitas svarbus pakeitimas – žvejo mėgėjo kortelėms įsigyti (išskyrus korteles lašišų ir šlakių žvejybai) nebereikės prisijungti per elektroninius valdžios vartus.

Bus atliekama išduotų leidimų patikra, todėl nebepavyks per klaidą įsigyti tokio pati leidimo, jeigu senasis vis dar galioja. Duomenys apie visų platintojų išduotus žvejybos leidimus bus kaupiami ALIS, todėl žvejybos vietoje nebereikės turėti atspausdintų ir kitų platintojų išduotų leidimų, užteks žinoti jų numerį, o pametus ar sunaikinus duomenys išliks.

Bus paprastesnė ataskaitų apie sugautas lašišas ir šlakius teikimo tvarka, sudaryta galimybė nustatyti skirtingą žvejo mėgėjo kortelių kainą, priklausomai nuo to, ar kortelė suteiks teisę paimti sugautas žuvis.

„Skaičiai rodo, kad ALIS žvejybos leidimų išdavimo modulis priklauso toms elektroninėms paslaugoms, kuriomis labiausiai naudojamasi mūsų šalyje. Puikiai suprantame, kad net nedidelės detalės gali lemti sistemos patogumą. Todėl ir paleidus atnaujintą sistemą darbas tikrai nesibaigs – atsižvelgsime į žvejų pastabas ir stengsimės tobulinti ją toliau“, – sako aplinkos ministro patarėjas IT pertvarkai Eimantas Norkūnas.

2012 m. pradėjusioje veikti sistemoje galima įsigyti visų rūšių žvejybos leidimus, išskyrus leidimus žvejoti privačiuose vandens telkiniuose, kuriuos išduoda tų vandens telkinių savininkai. ALIS žvejybos leidimai yra elektroniniai, todėl jų nebūtina spausdinti, galima bet kada atsisiųsti, išsisaugoti išmaniajame įrenginyje. Žvejybos vietoje užtenka žinoti ir patikrinimo metu aplinkosaugos pareigūnui pateikti leidimo numerį (reikia turėti ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą).

Išduodamų leidimų skaičius parodo, kokios žvejybos rūšys populiariausios. Daugiau nei pusę jų sudaro žvejo mėgėjo bilietai, skirti žvejybai valstybiniuose vandens telkiniuose, kurie yra neišnuomoti ir kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba. 2020 m. jų išduota beveik 248 tūkst. Toliau rikiuojasi leidimai žvejybai išnuomotuose vandens telkiniuose, kortelės žvejybai Nemuno deltos regioniniame parke, kortelės lašišų ir šlakių žvejybai.

Už leidimus žvejoti valstybiniuose neišnuomotuose vandens telkiniuose surinktos lėšos keliauja į valstybės biudžetą (pastaraisiais metais surenkama apie 1,7 mln. eurų kasmet). Jos naudojamos žuvų ištekliams atkurti ir saugoti: aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės veiklai, žuvivaisai valstybiniuose vandens telkiniuose, moksliniams tyrimams, neigiamą poveikį aplinkai mažinančiai infrastruktūrai – vandens transporto priemonių nuleidimo vietoms įrengti ir kitiems projektams. Iš šių lėšų finansuojamas ir ALIS atnaujinimas.

Aplinkos ministerija primena, kad kai kurių rūšių žvejybos leidimų taip pat galima įsigyti „Perlo“ terminaluose, parduotuvių „Maxima“ kasose, „Tiketos“ kasose ir „Narvesen“ kioskuose. Iš viso 2020 m. išduota beveik 420 tūkst. mėgėjų žvejybos leidimų.

Naudingos informacijos apie skirtingus žvejybos leidimų tipus ir kaip juos įsigyti galima rasti Aplinkos ministerijos tinklalapio dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje .

Aplinkos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuva pereina prie konkurencingos elektros tiekimo rinkos

Laisva elektros energijos rinka Lietuvoje tai – valstybės sprendimas nuosekliai atsisakyti monopolinių sąlygų, nebereguliuoti elektros energijos kainos ir pereiti prie konkurencingos elektros tiekimo rinkos. Patirtis rodo, kad tai užtikrins aukštą paslaugų kokybę už geriausią kainą – Lietuvoje anksčiau atvertos kitos rinkos šakos, pavyzdžiui, mobilaus ryšio sektorius, kuris dabar yra vienas iš efektyviausių Europoje. „Kalbant apie patį procesą, svarbu suprasti, kad parduodama yra tik prekė, kaip, pavyzdžiui, yra su telekomunikacijų paslaugomis. Elektros energijos gamyba, perdavimas, skirstymas ir tiekimas yra atskirtas. Kas

Vizija, o gal vis dėlto realybė,  arba Nuo geltonojo tilto – iki šviesoforo

Mintis parašyti rašinį kilo besižvalgant į senojo turgaus aikštėje vykstančius darbus. Ir smagu, ir neramu, kas bus, kaip atrodys miesto aikštė baigus darbus. Taip norėtųsi, kad galėtume ja didžiuotis, kaip tai daro kitų miestų gyventojai. Pasidairius svetur Kadangi beveik visi Lietuvoje esantys apžvalgos bokštai aplankyti, tad vasarą keliaudami po Aukštaitijos miestus – Ukmergę, Anykščius, Kupiškį, Pasvalį – domėjomės jų aikštėmis (žinoma, ir kitais objektais). Grįždami pasivaikščiojome Kuršėnų pėsčiųjų tiltu – vienu ilgiausių, 262 metrų, gražiausių ir moderniausių Lietuvoje, per Ventos

VĖTRUNGIŲ KELIAS kviečia kartu švęsti Pasaulinę turizmo dieną

VĖTRUNGIŲ KELIAS kviečia kartu švęsti Pasaulinę turizmo dieną. Rugsėjo 27 d. būtina keliauti ir patirti naujų įspūdžių!   Nuo 12 val. SKONIŲ KELIONĖ ŠILUTĖJE! Atrask Pasaulio skonius savo pietų lėkštėje Paragauk ITALIJOS – restoranas KITCHEN INN (Saulės akl.10, Šilutė) Paragauk JAPONIJOS – kavinė KULINARAI (Tilžės g. 6) Paragauk GRUZIJOS – kavinė MAGNOLIJA (Lietuvininkų g. 29) Paragauk LIETUVOS – kavinė KLUMPĖ (Gluosnių g. 13) Paragauk VOKIETIJOS – kepyklėlė HEYDEKRUG (Saulės akl.3) Paragauk AUSTRIJOS – restoranas GILJA (Vytauto g. 17) Paragauk KINIJOS

Pusė ministrų į darbą vyksta ne automobiliais. O kuo prastesni mes? 

Rugsėjo 22-oji – Diena be automobilio, baigiamasis Europos judumo savaitės akordas. Kai kuriems Vyriausybės nariams diena be automobilio yra kasdienybė. Du ministrai dažnai keliauja dviračiu, du – traukiniu, dar dviem patogiausias būdas – pėstute. Kiti, gyvenantys toli nuo miesto centro ar turintys nuvežti vaikus į ugdymo įstaigas, dažniau renkasi automobilį. Susisiekimo ministras Marius Skuodis ir energetikos ministras Dainius Kreivys kas dieną į darbą eina pėsčiomis. Ir ne tik į darbą – jiedu visur, kur tik įmanoma, vaikšto. Švietimo, mokslo ir

Taip pat skaitykite