Žvejybos leidimų išdavimo sistema bus dar parankesnė 

Beveik dešimtmetį veikianti Aplinkosaugos leidimų informacinė sistema (ALIS) tampa vis patrauklesnė žvejams mėgėjams. Pernai per šią sistemą mėgėjų žvejybos leidimų išduota 53 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

Dabar ALIS modernizuojama, darbus numatoma užbaigti iki metų pabaigos. Įdiegtos naujovės padės lengviau rasti reikalingą informaciją, bus dar paprasčiau užsisakyti žvejybos leidimus, sistema bus geriau pritaikyta naudotis išmaniuosiuose įrenginiuose.

Numatyta, kad vienoje tinklalapio skiltyje bus pateikiami išsamūs duomenys apie išnuomotus vandens telkinius ir tuos, kuriuose organizuojama limituota žvejyba. Kitas svarbus pakeitimas – žvejo mėgėjo kortelėms įsigyti (išskyrus korteles lašišų ir šlakių žvejybai) nebereikės prisijungti per elektroninius valdžios vartus.

Bus atliekama išduotų leidimų patikra, todėl nebepavyks per klaidą įsigyti tokio pati leidimo, jeigu senasis vis dar galioja. Duomenys apie visų platintojų išduotus žvejybos leidimus bus kaupiami ALIS, todėl žvejybos vietoje nebereikės turėti atspausdintų ir kitų platintojų išduotų leidimų, užteks žinoti jų numerį, o pametus ar sunaikinus duomenys išliks.

Bus paprastesnė ataskaitų apie sugautas lašišas ir šlakius teikimo tvarka, sudaryta galimybė nustatyti skirtingą žvejo mėgėjo kortelių kainą, priklausomai nuo to, ar kortelė suteiks teisę paimti sugautas žuvis.

„Skaičiai rodo, kad ALIS žvejybos leidimų išdavimo modulis priklauso toms elektroninėms paslaugoms, kuriomis labiausiai naudojamasi mūsų šalyje. Puikiai suprantame, kad net nedidelės detalės gali lemti sistemos patogumą. Todėl ir paleidus atnaujintą sistemą darbas tikrai nesibaigs – atsižvelgsime į žvejų pastabas ir stengsimės tobulinti ją toliau“, – sako aplinkos ministro patarėjas IT pertvarkai Eimantas Norkūnas.

2012 m. pradėjusioje veikti sistemoje galima įsigyti visų rūšių žvejybos leidimus, išskyrus leidimus žvejoti privačiuose vandens telkiniuose, kuriuos išduoda tų vandens telkinių savininkai. ALIS žvejybos leidimai yra elektroniniai, todėl jų nebūtina spausdinti, galima bet kada atsisiųsti, išsisaugoti išmaniajame įrenginyje. Žvejybos vietoje užtenka žinoti ir patikrinimo metu aplinkosaugos pareigūnui pateikti leidimo numerį (reikia turėti ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą).

Išduodamų leidimų skaičius parodo, kokios žvejybos rūšys populiariausios. Daugiau nei pusę jų sudaro žvejo mėgėjo bilietai, skirti žvejybai valstybiniuose vandens telkiniuose, kurie yra neišnuomoti ir kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba. 2020 m. jų išduota beveik 248 tūkst. Toliau rikiuojasi leidimai žvejybai išnuomotuose vandens telkiniuose, kortelės žvejybai Nemuno deltos regioniniame parke, kortelės lašišų ir šlakių žvejybai.

Už leidimus žvejoti valstybiniuose neišnuomotuose vandens telkiniuose surinktos lėšos keliauja į valstybės biudžetą (pastaraisiais metais surenkama apie 1,7 mln. eurų kasmet). Jos naudojamos žuvų ištekliams atkurti ir saugoti: aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės veiklai, žuvivaisai valstybiniuose vandens telkiniuose, moksliniams tyrimams, neigiamą poveikį aplinkai mažinančiai infrastruktūrai – vandens transporto priemonių nuleidimo vietoms įrengti ir kitiems projektams. Iš šių lėšų finansuojamas ir ALIS atnaujinimas.

Aplinkos ministerija primena, kad kai kurių rūšių žvejybos leidimų taip pat galima įsigyti „Perlo“ terminaluose, parduotuvių „Maxima“ kasose, „Tiketos“ kasose ir „Narvesen“ kioskuose. Iš viso 2020 m. išduota beveik 420 tūkst. mėgėjų žvejybos leidimų.

Naudingos informacijos apie skirtingus žvejybos leidimų tipus ir kaip juos įsigyti galima rasti Aplinkos ministerijos tinklalapio dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje .

Aplinkos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite