Griežtinamos verslinės žvejybos Kuršių mariose taisyklės

Saugant sterkų išteklius ir į nerštavietes migruojančių žuvų rūšis, atsižvelgus į Gamtos tyrimų centro 2019–2021 m. Kuršių marių žuvų išteklių tyrimus ir rekomendacijas, siūloma griežčiau reglamentuoti verslinę žvejybą Kuršių mariose.

Tai numato Aplinkos ministerijos parengti Verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos aprašo pakeitimai.

Žvejybai Kuršių mariose siūloma atsisakyti plukdomųjų, dreifinių tinklaičių, pūgžlinių-dyglinių gaudyklių ir ūdų, 69 vienetais mažinti šiame vandens telkinyje naudojamų marinių gaudyklių ir statomųjų tinklaičių kiekį. Nuo 2022 m. atsisakius žvejybos įrankių Kuršių mariose konvertavimo, jose naudojamų tinklinių žvejybos įrankių skaičius dar labiau sumažės.

Taip pat numatoma prailginti ir su nustatytais Mėgėjų žvejybos taisyklėse suvienodinti lydekų ir sterkų žvejybos draudimo terminus. Kaip ir žvejams mėgėjams, versline žvejyba užsiimančioms įmonėms bus ribojama vėgėlių žvejyba jų neršto laikotarpiu.

Be to, siūloma uždrausti verslinę žvejybą tinklaičiais ir gaudyklėmis visose Kuršių mariose balandžio mėnesį. 2020 m. balandį jose buvo sugauta 132,9 t, 2021 m. – 77 t žuvų, daugiausiai kuojų ir karšių, tačiau ir apie 3-3,5 t sterkų, 3-4 t ešerių, apie 6 t žiobrių.

Ypač didelis dėmesys turi būti skiriamas sterkų šalutiniam laimikiui mažinti. Didžiausia dalis šio laimikio patenka į 40-50 mm akių tinklaičius, todėl siūloma ištisus metus drausti verslinę žvejybą 40-44 mm akių dydžio statomaisiais, o rugsėjo mėn., kai sugaunama apie pusę metinio šių žuvų laimikio, ir 45-50 mm statomaisiais tinklaičiais.

Saugant nerštui migruojančias žuvis taip pat siūloma uždrausti žvejoti visais žvejybos įrankiais ištisus metus 2 km atstumu nuo visų į Kuršių marias įtekančių Nemuno deltos atšakų, nuo Ventės rago švyturio iki Skirvytės farvaterio.

Įvertinus vakarinės Kuršių marių pakrantės bendruomenių lūkesčius ir tradicinio žvejybos gaudyklėmis verslo priskyrimą nematerialiam kultūros paveldui, šio amato raidą ir perspektyvas, siūloma palikti galimybę palei Kuršių marių vakarinį krantą žvejoti gaudyklėmis.

Planuojama, kad numatytos priemonės sumažins žvejybos intensyvumą ir žuvų, daugiausiai sterkų, Kuršių mariose verslinės žūklės įrankiais bus sugaunama bent trečdaliu mažiau.

Išsamesnė informacija Aplinkos ministerijos interneto svetainėje.

Pastabas ir pasiūlymus galima teikti iki sausio 13 d., el. paštu giedrius.ladukas@am.lt

pamarys.eu pagal Aplinkos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite