Žirgą balnojo, į karužę jojo

Lietuvos valstybė gimė kovodama. Joti, eiti į karą – sena lietuvio pareiga, apie kurią liaudies dainose dainuojama: jaunas brolužis žirgelį balnojo, šveitrųjį kalaviją segėsi. Lietuvoje visuotinio šaukimo prievolė galiojo iki XVIII a. pabaigos. Vėliau ji tapo bajorų luomo prievole.

1387 metų Jogailos privilegijoje Lietuvos bajorams rašoma: „Pagal senąjį paprotį karo žygis pasilieka kiekvieno pareiga, kuri vykdoma savo nuostoliais ir išlaidomis. Tais atvejais, kada reikėtų persekioti priešus ir mūsų priešininkus, bėgančius iš Lietuvos šalies, tai į tokios rūšies persekiojimą, kuris liaudies kalba vadinamas vyčiu, yra įpareigojami vykti ne tik kariai, bet ir kiekvienas bet kokios padėties ir bet kurio luomo vyras, galįs nešioti karo ginklą“. Taigi, jei esi sveikas ir pilnametis (18 m.), broli, kelkis eiti mūšin su užpuolikais. 1588 m. išleistame III Lietuvos statute buvo pasakyta, kad šią prievolę turi atlikti „visi dvasininkų ir pasauliečių luomai, kunigaikščiai, ponai, žemės ir rūmų urėdai, dvarionys ir žemininkai, apskričių šlėktos, taip pat totoriai ir mūsų miestų miestiečiai, turintys žemės valdas, nieko neišskiriant, kai tik bus reikalas, laisvam žemės seimui nutarus… ir visuomet, kai bus nutartas visuotinas šaukimas“. Už neatvykimą ar pabėgimą iš mūšio lauko buvo baudžiama valdų atėmimu.
Kariauti – ne sūrį užkrosnyje graužti. Iš žygio ne tik su grobiu galėjai grįžti, bet ir galvelę padėti. Įsigalint baudžiavai, keičiantis ginkluotei, visų gyventojų dalyvavimas vejant priešą pakeistas bajorų ir jų būrių visuotiniu šaukimu. Į karužę privalėjo rengtis žemės valdų savininkai. Žemvaldžiai privalėjo atsivesti ginkluotas palydas, priklausomai nuo valdomų valstiečių dūmų (kiemų) skaičiaus.
Ar didelė buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) pašauktinių kariuomenė? Pavyzdžiui, 1528 m. ją sudarė 19 844 raiteliai, 1567 m. – 27 708 raiteliai. Po Liublino unijos LDK kariuomenė sumažėjo. Yra žinoma, jog XVII a. į LDK pašauktinių gretas stodavo 10-12 tūkstančių žmonių, neskaitant tarnų. Samdomos kariuomenės dydį nustatydavo seimas. Taip 1654 m. Lietuva turėjo 18 tūkst. samdinių armiją, o 1667 m. – tik 6 tūkstančius.
Apie šauktinių kariuomenės efektyvumą atsiliepiama nevienodai. Etmonas Jonušas Radvila 1655 m. laišku skundėsi karaliui, kad ši armija baili, dažnai išbėgioja. Kartais šauktiniams rugiapjūtė tapdavo svarbesnė nei puolimo tęsimas ar gynyba. Bet istorija žino ir faktų, bylojančių apie žemaičių ar aukštaičių jočių (raitelių) narsą, kantrybę. 1656 m. Ukmergės, Upytės, Breslaujos apskričių šauktiniai privertė trauktis iš Lietuvos švedų reguliarius dalinius. Lietuviai pusmečiui apsupo Biržų pilį ir jos įgula pasidavė. Daugelyje praeities mūšių būtent šauktinių kariuomenė nusverdavo jų baigtį LDK naudai. Sermėgiai, apsiginklavę ietimis, kirviais, raiti ir pėsti drąsiai grumdavosi su Lietuvon atsigrūdusiais svetimšaliais grobikais. O kiek didelių kautynių laimėta dar seniau, pagonybės laikais. 1261-aisiais, liepos 13 dieną, prie Durbės žemaičių eilės, apsitaisiusios meškenomis, ištaškė geležines kryžiuočių gretas. Pastariesiems talkino danai, žuvėdai (švedai). Atėjūnų rikiuotė suguro po to, kai jiems iš už nugaros netikėtai smogė kuršiai, atsukę ginklus prieš savo pavergėjus. Tuomet žuvo švedų karalius, garsus kryžiuočių riteris Botelis, kiti. Šių kautynių garsas pasiekė Europą.
Šiandien valstybės ir tautų gyvenimas labai skiriasi nuo senųjų laikų, bet vienas dalykas išlieka nepakitęs: savo žemę, savo namus tebereikia saugoti ir ginti nuo slaptų ar net atvirų nedraugų, priešiškai žiūrinčių į Geležinio Vilko tėviškę Baltijos pakraštyje.

Paruošė R. Mažutis

Hits: 45

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Seku seku pasaką…

Ar skaitymas tik laiko gaišimas? Žinoma ne! Skaitymo garsiai nauda vaikui yra didesnė, nei įsivaizduojame. Tiek mūsų skaitymas vaikams, tiek knygų sklaidymas su iliustracijomis skatina vaikų smalsumą, lavina vaizduotę, ugdo domėjimąsi įvairiomis situacijomis bei plečia žodyną. Skaitydami padedame vaikui suprasti, kad skaitymas supažindins jį su naujais žmonėmis, nuneš į kitus pasaulius ir leis keliauti laiku. Dirbdama su vaikais stengiuosi, kad nei viena vaiko  diena nepraeitų neatsivertus knygą. Dauguma vaikų turi savo „mylimiausias“ knygeles, kuriuose lygiuojasi į savo pasirinktus pasakų personažus.

Policija – apie pirmąjį šių metų ketvirtį

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas skelbia pirmojo šių metų ketvirčio nusikalstamumo ir avaringumo apžvalgą. Šiam komisariatui priklauso ir Šilutės rajono, ir Pagėgių savivaldybės policijos komisariatai (apžvalgoje duomenys pagal rajonus nėra išskaidyti). Tauragės aps. VPK per 2021 m. I ketvirtį užregistravo 5358 pranešimus apie įvykius, iš kurių buvo užregistruotos 306, o ištirtos 243 nusikalstamos veikos. 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu užregistruotos 426, o ištirta 221 nusikalstama veika. Pastebima, kad šių metų pirmą ketvirtį nusikalstamų veikų sumažėjo 28,2 proc. (daugiausiai sumažėjo vagysčių).

Ar neparsinešei erkių?

Šiltesnėmis pavasario dienomis daugiau žmonių mėgaujasi laisvu laiku gamtoje. „Eurovaistinės“ specialistai nedvejodami pritaria – laikas lauke tikrai naudingas mūsų sveikatai, tačiau svarbu prisiminti, pasitikrinti, ar  iš gamtos neparsinešame erkių. Dauguma žmonių žino, kad sugrįžus iš miško ar parko reikia pasitikrinti, ar mums neįsisiurbė erkė, tačiau dvejojama, kada tai padaryti – jau namuose ar tik susiruošus grįžti. Vaistininkė Karolina Kudzinskienė sako, kad tiek pati, tiek savo klientams visada pataria vos išėjus iš miško ar parko apžiūrėti, ar ant kūno neropoja erkės,

Pareigūnų padėka sąžiningam naumiestiškiui

Vakar pareigūnų padėkos žodžių sulaukė  Žemaičių Naumiesčio gyventojas Valdas Venckus. Vyras apie kapinėse rastą vyrišką rankinę nedelsdamas informavo policijos pareigūnus. Pasirodo, rastoje rankinėje buvo nemaža pinigų suma, įvairių dokumentų. V. Venckus pasakojo, kad ir pats buvo atsidūręs panašioje situacijoje. Atgauti savo pamestą piniginę jam, buvo maloni staigmena. Tauragės aps. VPK Šilutės r. PK viršininkas Remigijus Rudminas pasidžiaugė, kad Šilutės rajone yra sąžiningų piliečių. Tikime, kad tokiais kilniais poelgiais paseks ir V. Venckaus šeimos atžalos. Lina Banienė, Komunikacijos poskyrio vyresnioji specialistė

Taip pat skaitykite