Žirgą balnojo, į karužę jojo

Lietuvos valstybė gimė kovodama. Joti, eiti į karą – sena lietuvio pareiga, apie kurią liaudies dainose dainuojama: jaunas brolužis žirgelį balnojo, šveitrųjį kalaviją segėsi. Lietuvoje visuotinio šaukimo prievolė galiojo iki XVIII a. pabaigos. Vėliau ji tapo bajorų luomo prievole.

1387 metų Jogailos privilegijoje Lietuvos bajorams rašoma: „Pagal senąjį paprotį karo žygis pasilieka kiekvieno pareiga, kuri vykdoma savo nuostoliais ir išlaidomis. Tais atvejais, kada reikėtų persekioti priešus ir mūsų priešininkus, bėgančius iš Lietuvos šalies, tai į tokios rūšies persekiojimą, kuris liaudies kalba vadinamas vyčiu, yra įpareigojami vykti ne tik kariai, bet ir kiekvienas bet kokios padėties ir bet kurio luomo vyras, galįs nešioti karo ginklą“. Taigi, jei esi sveikas ir pilnametis (18 m.), broli, kelkis eiti mūšin su užpuolikais. 1588 m. išleistame III Lietuvos statute buvo pasakyta, kad šią prievolę turi atlikti „visi dvasininkų ir pasauliečių luomai, kunigaikščiai, ponai, žemės ir rūmų urėdai, dvarionys ir žemininkai, apskričių šlėktos, taip pat totoriai ir mūsų miestų miestiečiai, turintys žemės valdas, nieko neišskiriant, kai tik bus reikalas, laisvam žemės seimui nutarus… ir visuomet, kai bus nutartas visuotinas šaukimas“. Už neatvykimą ar pabėgimą iš mūšio lauko buvo baudžiama valdų atėmimu.
Kariauti – ne sūrį užkrosnyje graužti. Iš žygio ne tik su grobiu galėjai grįžti, bet ir galvelę padėti. Įsigalint baudžiavai, keičiantis ginkluotei, visų gyventojų dalyvavimas vejant priešą pakeistas bajorų ir jų būrių visuotiniu šaukimu. Į karužę privalėjo rengtis žemės valdų savininkai. Žemvaldžiai privalėjo atsivesti ginkluotas palydas, priklausomai nuo valdomų valstiečių dūmų (kiemų) skaičiaus.
Ar didelė buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) pašauktinių kariuomenė? Pavyzdžiui, 1528 m. ją sudarė 19 844 raiteliai, 1567 m. – 27 708 raiteliai. Po Liublino unijos LDK kariuomenė sumažėjo. Yra žinoma, jog XVII a. į LDK pašauktinių gretas stodavo 10-12 tūkstančių žmonių, neskaitant tarnų. Samdomos kariuomenės dydį nustatydavo seimas. Taip 1654 m. Lietuva turėjo 18 tūkst. samdinių armiją, o 1667 m. – tik 6 tūkstančius.
Apie šauktinių kariuomenės efektyvumą atsiliepiama nevienodai. Etmonas Jonušas Radvila 1655 m. laišku skundėsi karaliui, kad ši armija baili, dažnai išbėgioja. Kartais šauktiniams rugiapjūtė tapdavo svarbesnė nei puolimo tęsimas ar gynyba. Bet istorija žino ir faktų, bylojančių apie žemaičių ar aukštaičių jočių (raitelių) narsą, kantrybę. 1656 m. Ukmergės, Upytės, Breslaujos apskričių šauktiniai privertė trauktis iš Lietuvos švedų reguliarius dalinius. Lietuviai pusmečiui apsupo Biržų pilį ir jos įgula pasidavė. Daugelyje praeities mūšių būtent šauktinių kariuomenė nusverdavo jų baigtį LDK naudai. Sermėgiai, apsiginklavę ietimis, kirviais, raiti ir pėsti drąsiai grumdavosi su Lietuvon atsigrūdusiais svetimšaliais grobikais. O kiek didelių kautynių laimėta dar seniau, pagonybės laikais. 1261-aisiais, liepos 13 dieną, prie Durbės žemaičių eilės, apsitaisiusios meškenomis, ištaškė geležines kryžiuočių gretas. Pastariesiems talkino danai, žuvėdai (švedai). Atėjūnų rikiuotė suguro po to, kai jiems iš už nugaros netikėtai smogė kuršiai, atsukę ginklus prieš savo pavergėjus. Tuomet žuvo švedų karalius, garsus kryžiuočių riteris Botelis, kiti. Šių kautynių garsas pasiekė Europą.
Šiandien valstybės ir tautų gyvenimas labai skiriasi nuo senųjų laikų, bet vienas dalykas išlieka nepakitęs: savo žemę, savo namus tebereikia saugoti ir ginti nuo slaptų ar net atvirų nedraugų, priešiškai žiūrinčių į Geležinio Vilko tėviškę Baltijos pakraštyje.

Paruošė R. Mažutis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Suomijos bibliotekose – jaukios erdvės lankytojų poreikiams

Vykdant „Erasmus+“ mobilumo projektą „Naujos kompetencijos bibliotekininkams vystant neformalųjį suaugusiųjų švietimą“ gegužės 9–13 d. grupė Šilutės r. savivaldybės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos, Klaipėdos apskr. I. Simonaitytės viešosios bibliotekos, Kretingos r. savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos bibliotekininkių lankėsi Suomijos bibliotekose, jų padaliniuose ir kitose įstaigose, teikiančiose kultūros, švietimo, skaitmeninio raštingumo bei kitas paslaugas. Projekto metu tobulintos edukacinių programų rengimo ir vykdymo kompetencijos, domėtasi  neformaliuoju suaugusiųjų švietimu, semtasi patirties stebint skandinavišką bibliotekinės veiklos modelį. Pirmąją kelionės dieną Lankytasi Helsinkio universiteto bibliotekoje, kuri

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Darius Nicius

Saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarka vyksta pagal numatytą planą. Įsteigtos naujos Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ir patvirtinti jų nuostatai, organizacinės struktūros ir šių direkcijų pareigybių sąrašai. Jau įvyko Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijų vadovų atrankos. Nauji vadovai Nuo 2022 m. liepos 1 d. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Adrija Gasiliauskienė, Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Paulius Čeponas, o Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai – Darius Nicius. „Nors spręstinų klausimų vis dar yra, bet

Konteinerių pervežimas. Ką reikia žinoti apie šią paslaugą?

Logistika mūsų ekonominiame gyvenime turi labai didelę reikšmę. Jeigu ne jos teikiamos paslaugos, negalėtų būti vystomi prekybiniai santykiai ne tik tarp atskirų įmonių, bet ir valstybių. Ypač daug šioje srityje pasitarnauja krovinių gabenimas konteineriais, kuris reikalauja išskirtinės atsakomybės už saugų prekių pristatymą i reikiamą vietą. Kada prireikia konteinerio kroviniams pervežti? Jūrinis konteineris, kaip labai patogi tara, yra naudojamas tada, kai reikia pergabenti didelius krovinių kiekius iš vieno sandėlio į kitą. Kadangi ne visada įmanoma prekes pervežti vien jūriniu transportu, nes

Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus

Gegužės 24 d. paminėta Europos parkų diena. Šiais metais juos vienijanti organizacija „Europarc“ kviečia pasvarstyti, kas mes būtume be gamtos, nuo kurios priklauso mūsų fizinė ir dvasinė sveikata. Persijunk! Gamta mus aprūpina maistu ir oru, kuriuo kvėpuojame. Gaila, bet žmogaus ir gamtos ryšys šiandien yra praradęs pusiausvyrą. Todėl 2022 m. šūkis ragina: „Mes esame gamta – permąstyk, perkurk, persijunk“. Tai geriausia daryti būnant gamtoje – kviečiame lankyti Lietuvos parkus: ir tuos, kuriuose jau buvote ne kartą, ir tuos, kurių dar

Taip pat skaitykite