Žirgą balnojo, į karužę jojo

Lietuvos valstybė gimė kovodama. Joti, eiti į karą – sena lietuvio pareiga, apie kurią liaudies dainose dainuojama: jaunas brolužis žirgelį balnojo, šveitrųjį kalaviją segėsi. Lietuvoje visuotinio šaukimo prievolė galiojo iki XVIII a. pabaigos. Vėliau ji tapo bajorų luomo prievole.

1387 metų Jogailos privilegijoje Lietuvos bajorams rašoma: „Pagal senąjį paprotį karo žygis pasilieka kiekvieno pareiga, kuri vykdoma savo nuostoliais ir išlaidomis. Tais atvejais, kada reikėtų persekioti priešus ir mūsų priešininkus, bėgančius iš Lietuvos šalies, tai į tokios rūšies persekiojimą, kuris liaudies kalba vadinamas vyčiu, yra įpareigojami vykti ne tik kariai, bet ir kiekvienas bet kokios padėties ir bet kurio luomo vyras, galįs nešioti karo ginklą“. Taigi, jei esi sveikas ir pilnametis (18 m.), broli, kelkis eiti mūšin su užpuolikais. 1588 m. išleistame III Lietuvos statute buvo pasakyta, kad šią prievolę turi atlikti „visi dvasininkų ir pasauliečių luomai, kunigaikščiai, ponai, žemės ir rūmų urėdai, dvarionys ir žemininkai, apskričių šlėktos, taip pat totoriai ir mūsų miestų miestiečiai, turintys žemės valdas, nieko neišskiriant, kai tik bus reikalas, laisvam žemės seimui nutarus… ir visuomet, kai bus nutartas visuotinas šaukimas“. Už neatvykimą ar pabėgimą iš mūšio lauko buvo baudžiama valdų atėmimu.
Kariauti – ne sūrį užkrosnyje graužti. Iš žygio ne tik su grobiu galėjai grįžti, bet ir galvelę padėti. Įsigalint baudžiavai, keičiantis ginkluotei, visų gyventojų dalyvavimas vejant priešą pakeistas bajorų ir jų būrių visuotiniu šaukimu. Į karužę privalėjo rengtis žemės valdų savininkai. Žemvaldžiai privalėjo atsivesti ginkluotas palydas, priklausomai nuo valdomų valstiečių dūmų (kiemų) skaičiaus.
Ar didelė buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) pašauktinių kariuomenė? Pavyzdžiui, 1528 m. ją sudarė 19 844 raiteliai, 1567 m. – 27 708 raiteliai. Po Liublino unijos LDK kariuomenė sumažėjo. Yra žinoma, jog XVII a. į LDK pašauktinių gretas stodavo 10-12 tūkstančių žmonių, neskaitant tarnų. Samdomos kariuomenės dydį nustatydavo seimas. Taip 1654 m. Lietuva turėjo 18 tūkst. samdinių armiją, o 1667 m. – tik 6 tūkstančius.
Apie šauktinių kariuomenės efektyvumą atsiliepiama nevienodai. Etmonas Jonušas Radvila 1655 m. laišku skundėsi karaliui, kad ši armija baili, dažnai išbėgioja. Kartais šauktiniams rugiapjūtė tapdavo svarbesnė nei puolimo tęsimas ar gynyba. Bet istorija žino ir faktų, bylojančių apie žemaičių ar aukštaičių jočių (raitelių) narsą, kantrybę. 1656 m. Ukmergės, Upytės, Breslaujos apskričių šauktiniai privertė trauktis iš Lietuvos švedų reguliarius dalinius. Lietuviai pusmečiui apsupo Biržų pilį ir jos įgula pasidavė. Daugelyje praeities mūšių būtent šauktinių kariuomenė nusverdavo jų baigtį LDK naudai. Sermėgiai, apsiginklavę ietimis, kirviais, raiti ir pėsti drąsiai grumdavosi su Lietuvon atsigrūdusiais svetimšaliais grobikais. O kiek didelių kautynių laimėta dar seniau, pagonybės laikais. 1261-aisiais, liepos 13 dieną, prie Durbės žemaičių eilės, apsitaisiusios meškenomis, ištaškė geležines kryžiuočių gretas. Pastariesiems talkino danai, žuvėdai (švedai). Atėjūnų rikiuotė suguro po to, kai jiems iš už nugaros netikėtai smogė kuršiai, atsukę ginklus prieš savo pavergėjus. Tuomet žuvo švedų karalius, garsus kryžiuočių riteris Botelis, kiti. Šių kautynių garsas pasiekė Europą.
Šiandien valstybės ir tautų gyvenimas labai skiriasi nuo senųjų laikų, bet vienas dalykas išlieka nepakitęs: savo žemę, savo namus tebereikia saugoti ir ginti nuo slaptų ar net atvirų nedraugų, priešiškai žiūrinčių į Geležinio Vilko tėviškę Baltijos pakraštyje.

Paruošė R. Mažutis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rotarietiška pavakario talka Mažiuose

talka Mažių kapinaitėse

Jau vienuolikti metai kasmet rudenį ir pavasarį rotariečiai susirenka į talką Mažių kapinaitėse (Šilutės sen.). Darbo netrūksta: per vasarą priželia aukštos žolės, rudenį ir per visą žiemą ąžuolai storai pribarsto lapų,  tai vienur, tai kitur vis išlenda medžių atžalos. Vakar, spalio 18 d., taip pat vyko talka, tik šį kartą su patalkiais ir pokalbiais apie Vydūną.   Kažkur netoliese gimė Vydūnas   Atsiverčiu Šilutės Rotary klubui Vydūno bibliotekos padovanotą storą Vaclovo Bagdonavičiaus ir Aušros Martišiūtės-Linartienės parašytą monografiją VYDŪNAS ir randu

Kelionės išlaidų apmokėjimas – reikšminga pagalba suinteresuotiems darbu užsienyje

Namų remontas, „kapitalinis vizitas“ pas odontologą, svajonių atostogos su šeima ar naujas automobilis – svajonių ir planų turime kiekvienas, deja, ne visi turi palankias galimybes juos įgyvendinti. Bene dažniausia to priežastis – stinga lėšų. Jei Lietuvoje siūlomos darbo vietos jums nėra priimtinos dėl atlyginimo dydžio ar kitų priežasčių, atviros ir kitų valstybių darbo rinkos: tereikia žinoti, kaip išsirinkti geriausią karjeros sprendimą! Darbas užsienyje su apmokama kelione – palanki galimybė ir tiems, kuriems išvyka į vieną ar kitą šalį būtų „neįkandama“

Ar valstybinių ir privačių medicinos įstaigų įranga skiriasi?

Turbūt sutiksite, kad sveikata yra svarbiausias žmogaus turtas. Žinoma, norisi visada jaustis gerai ir kad tiek kūnas, tiek siela visada būtų sveiki. Tokiu atveju reikalinga nuolatinė savo kūno priežiūra, kuri apima tiek mūsų kasdienius ritualus, tiek medicininę įrangą, kuri gali diagnozuoti problemas dar tada, kol jos labai mažos. Tiesa, dažnai girdime, kad medicininė įranga valstybinėse ir privačiose klinikose skiriasi. Dėl to to kinta ir ligos radimo tempai. Ar tai yra tiesa? Negalime pasiremti faktais, kadangi nebuvo atliktas toks tyrimas. Tačiau

Rusniškis Saulius Bukantas – per plauką nuo „Auksinės Krivūlės“ riterio apdovanojimo

Šiandien, spalio 19 d., Vilniuje šešioliktą kartą šalies savivaldybėms bus teikiami svarbiausi metų apdovanojimai – „Auksinės Krivūlės“ statulėlės ir trims savivaldai nusipelniusiems asmenims – „Auksinės Krivūlės“ riterio ženklai. Esame informavę, kad Šilutės r. savivaldybės taryba pasiūlė „Auksinės Krivūlės“ riterio ženklu apdovanoti Rusnės bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininką Saulių Bukantą. Iškilmių dieną paaiškėjo, kad apdovanoti šiuo ženklu buvo pasiūlyta 14 veiklių, aktyvių ir savo darbais išsiskyrusių asmenų. S. Bukanto kandidatūrą palaikė 7 Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos nariai, tad vos vienas balsas nulėmė,

Taip pat skaitykite