Žinios iš Šilutės Vydūno gimnazijos

Ar Šilutės Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, Šilutės rajono savivaldybės tarybos narė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Šilutės skyriaus pirmininkė Sandra Tamašauskienė paliko darbą gimnazijoje?

Pamarys.eu to pasiteiravo Vydūno gimnazijos direktorės Marinos Stirbienės ir pačios mokytojos.

Sandra Tamašauskienė situacija pakomentavo taip: „Non progredi est regredi (neiti pirmyn reiškia žengti atgal) – tai vienas iš principų, kuriuo vadovaujuosi. Darbas gimnazijoje su jaunimu – mano meilė, bet pakviesta neatsispyriau iššūkiui padirbėti Europos Parlamento nario Liudo Mažylio komandoje. Apskritai, politika man įdomi sritis, matyt, todėl ir sekasi burti po Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos vėliava žmones, kurie nori gyventi teisingoje, išsilavinusioje Lietuvoje, laisvoje ne tik nuo svetimųjų, bet ir nuo savųjų. Auga ne tik mūsų – Šilutės – skyrius, į partiją stoja šeimomis, auga ir gyventojų pasitikėjimas, tai rodo ir rinkimų rezultatai. Sekasi, kai dirba komanda. Kas lieka lyderiui? Būti įkvepiančiu pavyzdžiu“.

„Mokytoja Sandra Tamašauskienė paprašė sumažinti krūvį, pasiliko 0,6 etato, kad galėtų skirti laiko visuomeninei ir politinei veiklai. Ji tebėra ir klasės auklėtoja“, – paaiškino M. Stirbienė ir patikino, kad S. Tamašauskienė, būdama aktyvi visuomenininkė ir politikė, prireikus imdavo nemokamų atostogų, kad nepakenktų gimnazijai ir atliktų visus kitus savo darbus, įsipareigojimus. „Ji tikrai patriotiška mokytoja, mokyklos palikti nenori, labai pareiginga. Kristijono Donelaičio kūrybai skirtas pamokas veda apsirengusi tautiniais rūbais, teatralizuotai. Darbas ir vietos politikoje, ir partijoje, matyt, reikalauja daug laiko…“ – sakė gimnazijos vadovė.

Kalba pakrypo apie po žiemos atostogų prasidėjusį nuotolinį gimnazistų mokymą. Direktorė sakė, kad COVID-19 persirgo 3 mokytojai, keli mokiniai. Palyginus su situacija rajone, tai yra neblogai. Nuotolinis mokymas suplanuotas, tam pasiruošta, gimnazija dar įsigijo būtinos įrangos, programų. „Tik mokytojams dirbti tenka gerokai ilgiau, krūvis labai padidėjo: klasėse yra 28-30 mokinių, po pamokų reikia patikrinti atliktas užduotis. Klasėje būdavo paprasčiau, kai mokiniai ir atsakinėdavo, ir mokytojas matydavo jų atliekamus darbus. Radosi ir išdaigų, kai pamokų epizodus mokiniai įkelia į feisbuką. Tad mokytojams buvo surengtas kelių valandų seminaras, kaip tokiais atvejais elgtis“, – pasakojo M. Stirbienė. Pasak jos, mokytojai ir mokiniai yra imlūs naujovėms, tad mokymo kokybė nenukentėjo, dalis gimnazistų net pastebėjo, kad turi daugiau laisvo laiko, kai jo negaišta kelionėms į gimnaziją ir atgal.

Vydūno gimnaziją lanko jaunimas iš viso Šilutės rajono, 40 proc. mokinių atvažiuoja į gimnaziją iš įvairių rajono vietovių. Kai Lietuvoje 30 proc. abiturientų neišlaikė matematikos egzamino, Vydūno gimnazijoje tokių tebuvo 20 proc. M. Stirbienė įsitikinusi, kad matematikos egzaminas, jeigu norima įstoti į aukštąją mokyklą ir gauti studijoms valstybės finansavimą, yra svarbus. „Tegul laiko, jeigu tam ryžtasi. Egzaminas – objektyvus žinių patikrinimas, gali ir pasisekti, čia kaip dalyvaujant konkurse užimti tam tikras pareigas“, – pasakojo M. Stirbienė.

Mokytojų atlyginimai, jeigu lygintume su gautais prieš dvejus metus, padidėjo, tačiau darbo krūviai – labai stipriai. Uždarbiai priklauso ir nuo mokinių skaičiaus. Rudenį gimnazija sulaukė 20 mokinių daugiau, dabar mokosi 388. Kodėl Vydūno gimnazija tokia populiari? Į tai direktorė atsakė, jog traukia geras mikroklimatas, susitelkusi gimnazijos bendruomenė, glaudūs ryšiai su gimnazistų tėvais, dėmesingumas specialiųjų poreikių turintiems auklėtiniams, neįgaliesiems.

„Jeigu mokinys gimnaziją renkasi vos porai metų, po to išeina mokytis į profesinę mokyklą, mums tai ne kliūtis. Mokėme, padėjome, vadinasi, buvome naudingi“, – sakė M. Stirbienė, kuri nuo rugsėjo atliko tris COVID-19 testus ir visų rezultatai buvo neigiami.

Stasė SKUTULIENĖ

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Smurtautojai nerimsta

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai tiria šiuos įvykius. Rugpjūčio 8 d. prieš pietus  namo laiptinėje Traksėdžių k., Šilutės sen., pažįstamas asmuo sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui, gim. 2010 m. Rugpjūčio 10 d. rytą Rusnėje rastas moters, gim. 1942 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Rugpjūčio 10 d. vakare namuose, Liepų g., Šilutėje,  blaivus vyras, gim. 1963 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1958 m. Tą patį vakarą Vainute neblaivi (2,08 prom.) 21-erių metų mergina sukėlė

Liepa: šilčiausia buvo Ventėje

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7°C: nuo 16,9-17°C šiaurės vakariniuose rajonuose iki 18,8-19,1°C pamaryje ir Kuršių nerijoje. Šilčiausia buvo Ventėje (19,1°C), o šalčiausia – Laukuvoje (16,9°C). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,6-32,8°C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 22 d. Kybartuose 32,8°C, žemiausia – 30 d. Skuode – +4,4°C. Liepos 2 d. baigėsi pirmoji šiais metais kaitra, prasidėjusi birželio 25 d. Kaitra registruota 29-iose iš 52-ų meteorologijos stočių, ilgiausiai, po 7 dienas (06.26-07.02), ji tęsėsi Alytuje, Birštone, Druskininkuose ir Kaišiadoryse.

8 faktai apie pagalves. Kai kurių tikrai nesate girdėję!

Nors pagalves naudojame visi, tačiau apie jas dauguma mūsų žino visai nedaug. Siūlome papildyti savo žinių lobyną ir apie pagalves sužinoti daugiau!  8 įdomiausi faktai apie pagalves Ar kada susimąstėte, kokia yra vidutinė pagalvės tarnavimo trukmė? Paskaičiuota, kad plunksninės pagalvės naudojamos maždaug 8-10 metų, pūkinės – 5-10 metų, o sintetinės – nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Galbūt atėjo laikas seną pagalvę pakeisti nauja? Platų kokybiškų pagalvių asortimentą galite rasti Epik.lt internetinėje parduotuvėje. Pagalvė nėra šių laikų išradimas: pirmosios pagalvės

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje. Dalyvaus ir šilutiškiai

Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks jau XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų̨ amatų dienos Neringoje“. Vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje Organizatoriai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, gardžiuotis istorinės virtuvės patiekalais ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose. Renginiai – nemokami. Vienas savičiausių Neringos renginių ir vienintelis toks Vakarų Lietuvoje festivalis kaskart sutraukia tradicijoms neabejingus meistrus iš visos Lietuvos ir leidžia lankytojams susipažinti su įvairių amatų istorija bei

Taip pat skaitykite