Žinios iš Šilutės Vydūno gimnazijos

Ar Šilutės Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, Šilutės rajono savivaldybės tarybos narė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Šilutės skyriaus pirmininkė Sandra Tamašauskienė paliko darbą gimnazijoje?

Pamarys.eu to pasiteiravo Vydūno gimnazijos direktorės Marinos Stirbienės ir pačios mokytojos.

Sandra Tamašauskienė situacija pakomentavo taip: „Non progredi est regredi (neiti pirmyn reiškia žengti atgal) – tai vienas iš principų, kuriuo vadovaujuosi. Darbas gimnazijoje su jaunimu – mano meilė, bet pakviesta neatsispyriau iššūkiui padirbėti Europos Parlamento nario Liudo Mažylio komandoje. Apskritai, politika man įdomi sritis, matyt, todėl ir sekasi burti po Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos vėliava žmones, kurie nori gyventi teisingoje, išsilavinusioje Lietuvoje, laisvoje ne tik nuo svetimųjų, bet ir nuo savųjų. Auga ne tik mūsų – Šilutės – skyrius, į partiją stoja šeimomis, auga ir gyventojų pasitikėjimas, tai rodo ir rinkimų rezultatai. Sekasi, kai dirba komanda. Kas lieka lyderiui? Būti įkvepiančiu pavyzdžiu“.

„Mokytoja Sandra Tamašauskienė paprašė sumažinti krūvį, pasiliko 0,6 etato, kad galėtų skirti laiko visuomeninei ir politinei veiklai. Ji tebėra ir klasės auklėtoja“, – paaiškino M. Stirbienė ir patikino, kad S. Tamašauskienė, būdama aktyvi visuomenininkė ir politikė, prireikus imdavo nemokamų atostogų, kad nepakenktų gimnazijai ir atliktų visus kitus savo darbus, įsipareigojimus. „Ji tikrai patriotiška mokytoja, mokyklos palikti nenori, labai pareiginga. Kristijono Donelaičio kūrybai skirtas pamokas veda apsirengusi tautiniais rūbais, teatralizuotai. Darbas ir vietos politikoje, ir partijoje, matyt, reikalauja daug laiko…“ – sakė gimnazijos vadovė.

Kalba pakrypo apie po žiemos atostogų prasidėjusį nuotolinį gimnazistų mokymą. Direktorė sakė, kad COVID-19 persirgo 3 mokytojai, keli mokiniai. Palyginus su situacija rajone, tai yra neblogai. Nuotolinis mokymas suplanuotas, tam pasiruošta, gimnazija dar įsigijo būtinos įrangos, programų. „Tik mokytojams dirbti tenka gerokai ilgiau, krūvis labai padidėjo: klasėse yra 28-30 mokinių, po pamokų reikia patikrinti atliktas užduotis. Klasėje būdavo paprasčiau, kai mokiniai ir atsakinėdavo, ir mokytojas matydavo jų atliekamus darbus. Radosi ir išdaigų, kai pamokų epizodus mokiniai įkelia į feisbuką. Tad mokytojams buvo surengtas kelių valandų seminaras, kaip tokiais atvejais elgtis“, – pasakojo M. Stirbienė. Pasak jos, mokytojai ir mokiniai yra imlūs naujovėms, tad mokymo kokybė nenukentėjo, dalis gimnazistų net pastebėjo, kad turi daugiau laisvo laiko, kai jo negaišta kelionėms į gimnaziją ir atgal.

Vydūno gimnaziją lanko jaunimas iš viso Šilutės rajono, 40 proc. mokinių atvažiuoja į gimnaziją iš įvairių rajono vietovių. Kai Lietuvoje 30 proc. abiturientų neišlaikė matematikos egzamino, Vydūno gimnazijoje tokių tebuvo 20 proc. M. Stirbienė įsitikinusi, kad matematikos egzaminas, jeigu norima įstoti į aukštąją mokyklą ir gauti studijoms valstybės finansavimą, yra svarbus. „Tegul laiko, jeigu tam ryžtasi. Egzaminas – objektyvus žinių patikrinimas, gali ir pasisekti, čia kaip dalyvaujant konkurse užimti tam tikras pareigas“, – pasakojo M. Stirbienė.

Mokytojų atlyginimai, jeigu lygintume su gautais prieš dvejus metus, padidėjo, tačiau darbo krūviai – labai stipriai. Uždarbiai priklauso ir nuo mokinių skaičiaus. Rudenį gimnazija sulaukė 20 mokinių daugiau, dabar mokosi 388. Kodėl Vydūno gimnazija tokia populiari? Į tai direktorė atsakė, jog traukia geras mikroklimatas, susitelkusi gimnazijos bendruomenė, glaudūs ryšiai su gimnazistų tėvais, dėmesingumas specialiųjų poreikių turintiems auklėtiniams, neįgaliesiems.

„Jeigu mokinys gimnaziją renkasi vos porai metų, po to išeina mokytis į profesinę mokyklą, mums tai ne kliūtis. Mokėme, padėjome, vadinasi, buvome naudingi“, – sakė M. Stirbienė, kuri nuo rugsėjo atliko tris COVID-19 testus ir visų rezultatai buvo neigiami.

Stasė SKUTULIENĖ

 

Hits: 336

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite