Žinios iš Baltarusijos: kaimynai nori lietuviško pieno ir bendrų įmonių

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pirmadienį su darbo vizitu lankėsi Baltarusijoje, kur susitiko su Baltarusijos žemės ūkio ir maisto ministru Leonidu Zajacu (Leonid Zajac) aptarti Rusijos embargo pasekmių, glaudesnio bendradarbiavimo galimybių ir dvišalės prekybos žemės ūkio ir maisto produktais suaktyvinimo.

„Baltarusija pasirengusi su mumis bendradarbiauti. Baltarusijos žemės ūkio ir maisto ministras Leonidas Zajacas sakė, kad Rusijos embargo ir jiems buvo tam tikras šokas, kita vertus, tai suteikė naujų ekonomikos plėtros galimybių. Juos domina lietuviški žemės ūkio ir maisto produktai, ypač žaliavinis pienas ir jautiena, taip pat jie norėtų su Lietuva kurti bendras įmones“, – vizitą trumpai apibūdino ministrė.
Prekyba su Baltarusija užima svarbią vieta Lietuvos užsienio prekyboje žemės ūkio ir maisto produktais. 2013 m. žemės ūkio ir maisto prekių eksportas į Baltarusiją sudarė 180 mln. eurų (3,8 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto), eksporto struktūroje pagal šalis Baltarusija buvo 8 vietoje iš 134 eksporto partnerių.
Importas iš Baltarusijos siekė 70 mln. eurų (atitinkamai 1,9 proc.). Importo struktūroje pagal šalis Baltarusija buvo 13 vietoje tarp 109 šalių. Eksportas viršijo importą 2,6 karto. Lietuviškos kilmės produktai sudarė 22,9 proc., šių produktų eksportas nuo 2009 metų padidėjo 2,6 karto. Palyginti su 2012 metais, 2013 metais žemės ūkio ir maisto produktų eksportas padidėjo 1,6 karto, importas – 1,3 karto.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

NIKO Kintuose koncertavo vienuoliktą kartą

Šią vasarą muzikos rajone netrūksta: trankiai nuskambėjo miestelių šventės, vyko tradiciniai renginiai – „Muzikuojanti Rusnės sala“ ir Rusnės festivalis. Artėja Žolinė. Tačiau ilgiausiai besitęsiantis Kintų muzikos festivalis kiekvienais metais turi ką pasiūlyti ir pačiam išrankiausiam žiūrovui. Gražų sekmadienio vakarą į Kintų didžiąją bažnyčią rinkosi kamerinės muzikos gerbėjai iš viso rajono ir ne tik pasižiūrėti ir pasiklausyti NIKO koncerto. Šio kamerinio orkestro muzika Kintuose skambėjo jau vienuoliktą kartą. Naujų idėjų kamerinis orkestras (Niko) – tai styginių instrumentų ansamblis, kurį 2006 metais

Kaip išsirinkti kompiuterį kiekvieno mokinio ir studento poreikiams?

Nešiojamasis kompiuteris jau seniai tapo neatsiejama dažno moksleivio ir studento akademinio gyvenimo dalimi. Tačiau jaunuoliai kompiuterius naudoja ne tik mokslams. Įrenginių aktyviai ieškoma kūrybiniam darbui bei laisvalaikiui. „Senukų“ ekspertai išskiria svarbiausius nešiojamųjų kompiuterių parametrus skirtingų poreikių turintiems jaunuoliams, ir aptaria priedus, palengvinsiančius darbą. Kas svarbu mokslų reikmėms? Nors nuslūgus pandemijai mokiniai grįžo atgal į mokymosi įstaigas, dalis mokyklinės veiklos tikriausiai taip ir liks virtualioje erdvėje. Prekybos tinklo duomenimis, šiuo metu klientai aktyviai ruošiasi naujiems mokslo metams ir ieško kompiuterių tiek

Lietuvos bankas išleidžia naujas monetas, skirtas pasakai apie Zuikį Puikį

Lietuvos bankas išleidžia kolekcines monetas, skirtas pasakai „Zuikis Puikis” (eiliuotos pasakos autorius – Eduardas Mieželaitis). Išleidžiamos dviejų nominalų monetos – 5 eurų sidabro ir 1,50 euro vario ir nikelio lydinio. Monetų reverse akyliausieji gali surasti visą lietuvių kalbos abėcėlę. Mokslo metų pradžios proga „Zuikis Puikis“ – antroji pasaka, kuri įamžinta monetų serijoje „Mano pasakos”. Seriją 2021 m. pradėjo monetos, skirtos pasakai „Eglė – žalčių karalienė”. „Žaismingai, bet kartu ir pamokančiai Zuikio Puikio istorijai skirtas monetas išleidžiame artėjant naujųjų mokslo metų

Brangstantis pragyvenimas didina skurstančiųjų gretas

Lietuvoje infliacija ir toliau auga, nors jos tempai nėra tokie spartūs. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, liepą, palyginti su šių metų birželiu, buvo fiksuojamas 1,2 proc. kainų augimas. Metinė infliacija liepą pasiekė 21,6 proc. Per metus pabrango praktiškai viskas: vartojimo prekių kainos padidėjo 25,6 proc., paslaugų – 12,3 proc. Pramogų, pietų restoranuose ar atostogų sumenkus pajamoms galima atsisakyti, tačiau maistas ir būsto išlaikymas – tos kategorijos, kur taupymo galimybės ribotos. Statistikos departamento skaičiavimais, būsto išlaikymas – vanduo, elektra, dujos bei kitas

Taip pat skaitykite