Žiemos vargai

Žiema – ne vien malonumai, bet ir darbymetis kelininkams, gatves prižiūrinčioms tarnyboms, medikams. Nors ši žiema buvo užtrukusi ir atskubėjo į mūsų kraštą vėliau nei įprastai, bet savo galybę jau parodė.

Ketvirtadienį žiemos rūpesčius tirpdė ir pavasarėjanti saulė.

Sekmadienį šilutiškiams nereikėjo ieškoti čiuožyklos – visas miestas buvo virtęs didžiule nemokama čiuožykla. Išėjusiems pasivaikščioti po vakarinį miestą šaligatviai buvo neįveikiami. Sutikti miestiečiai juokavo, kad saugiau eiti gatve.
Sekmadienio vakarą nusprendusi išnešti šiukšles garbaus amžiaus daugiabučio namo gyventoja atviravo, kad pajutusi kieme po kojomis ledą netrukus gailėjosi iš viso išėjusi į lauką. Moteris pasakojo, kad iki konteinerio šiaip taip nuėjo įsikabindama į kieme stovinčius automobilius ir džiaugėsi laimingai sugrįžusi namo. Visą miestą padengęs plikledis džiugino nebent vaikus.
Pirmadienio rytą į darbus ir mokyklas skubantys miestelėnai jau galėjo jaustis saugiau – miesto šaligatviai, takeliai prie namų buvo pabarstyti. UAB „Šilutės komunalininkas“ meistrė Danutė Meškienė patikino, kad ankstų rytą į miesto gatves išskuba 16 kiemsargių bei specialus traktoriukas, barstantis smėlio ir druskos mišinį.
Vis dėlto miestiečiai randa trūkumų. „Pamario“ laikraščio skaitytojas susirūpino, kas prižiūri Pramonės gatvę, kodėl jos šaligatviai taip nevienodai pabarstomi. Gatvę ir šaligatvius prie geležinkelio pervažos prižiūri geležinkeliečiai, iki UAB „Šilutės agrotechnika“ taip pat jaučiasi rūpestingo šeimininko ranka, kurios, deja, trūksta kitose gatvės vietose. Šilutės seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas sakė, kad miesto gatves ir šaligatvius prižiūrintys komunalininkai, kaip ir kasmet, yra pasiruošę pakankamai smėlio ir druskos mišinio, kuriuo barstoma, kai yra slidu. Šilutės seniūniją taip pat pasiekė pageidavimai dėl Pramonės gatvės šaligatvių priežiūros. Šaligatviai buvo prižiūrimi iki prekybos centro „Litorina“, bet atsiradus prekybos centrui „Moki-veži“ ir padidėjus žmonių srautui šios gatvės priežiūrai bus skiriama daugiau dėmesio.
Baigiantis savaitei pasidomėjome, ar medikai pajuto, kad į Šilutę atėjo žiema, ar padaugėjo ligonių, nukentėjusių gatvėse, keliuose, čiuožyklose.
Šilutės ligoninės vyr. gydytojas traumatologas Darius Steponkus pasidžiaugė, kad Šilutės rajono žmonės žiemą yra atsargesni nei prieš 10 ar 15 metų. Vis mažiau į ligoninę guldoma ligonių, patyrusių traumas slidžiame kelyje. Gal pagaliau žmonės suprato, kad žiemą reikia avėti tinkama avalyne, apsirengti natūralaus pluošto drabužiais ir be didesnės būtinybės nesiveržti iš namų, jei lauke nepalankios ir pavojingos oro sąlygos. Medikas pastebi, kad traumų sumažėjo ir dėl geresnės kelių bei šaligatvių priežiūros, nors šios srities tarnybos dažniausiai sulaukia tik keiksnojimų.
Šiemet neišvengta žiemos aukos. Sausio mėnesį miesto centre rastas ant šaligatvio gulintis vyras, kuris į ligoninę atvežtas jau miręs. Pasak D. Steponkaus, prieš 10-15 metų ligonės Traumatologijos skyriuje pusę ligonių žiemos mėnesiais buvo gydomi dėl traumų kelyje, gatvėje ar dėl nušalusių galūnių, kurias tekdavo net amputuoti.
Šiuo metu ligoninėje gydomi 3 įvairaus amžiaus ligoniai, patyrę nušalimus. Nors gydymas dėl nušalusių galūnių yra ilgas, tačiau chirurginio įsikišimo neprireiks. Per dvi pastarąsias savaites medikai atliko apie 10 operacijų įvairių lūžių slidžiame kelyje patyrusiems pacientams. Ligoninės vyr. gydytojas D. Steponkus atkreipia dėmesį, kad ne slidus kelias yra didžiausias priešas žiemą – koją kelyje dažniau pakiša velnio lašai. Žalingo įpročio neatsisakantys yra dažniausi medikų pacientai, ypač naktinio budėjimo metu. Medikams nėra lengva su tokiais piliečiais, iš jų išgirsta įvairių priekaištų. Neblaivus pacientas pirmiausia išblaivinamas, o operuojamas tik tuo atveju, jei jo gyvybei gresia pavojus.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 85

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuo COVID-19 jau paskiepytas kas penktas šalies gyventojas

Padidinus vakcinacijos tempus Lietuvoje bent viena vakcinos doze jau pavyko paskiepyti 19,5 proc. visuomenės, t. y. beveik kas penktą šalies gyventoją. Vyresnių nei 65 metų gyventojų vakcinuota daugiau nei pusė – 53 proc. Nors savivaldybės nepanaudotas vakcinas jau gali siūlyti žemiau esančios prioritetinėms grupėms, balandžio mėnesį pagrindinis prioritetas yra skiriamas senjorų vakcinacijai. Vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai yra registruojami skiepijimui bet kuria jų pageidaujama vakcina. Nesulaukus kvietimo, senjorai raginami patys kreiptis į savo savivaldybę detalesnei informacijai ir pasinaudoti valstybės

Nuo pirmadienio atsiveria daugiau parduotuvių, kino teatrai, leidžiami renginiai

Nuo pirmadienio Vyriausybės sprendimu veiklą gali atnaujinti parduotuvės, veikiančios prekybos centruose, kino teatrai, leidžiami renginiai. Prekybos centruose, kuriuose veiklą vykdo daugiau nei viena parduotuvė ar vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos centro ar kitos prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą prekybos centro, turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip

Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškariu 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas profesorius Juozas Skirius: Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad šiuo metu valstybės skola išaugusi iki neįprasto lygio, tačiau esą nereikėtų tuo gąsdintis. Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje valstybės skola siekė 24,8 mlrd. eurų arba beveik 51 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak G. Šimkaus, Lietuvos skola nesiekia Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP) ir yra mažesnė nei kitose euro zonos valstybėse. Įdomu, kad 2019-aisiais mūsų šalies skola siekė

Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolių

Elektrinis paspirtukas – puikus sprendimas, norint greitai ir saugiai nukeliauti netolimą atstumą. Vis dėlto tai yra transporto priemonė, todėl jai galioja Kelių eismo taisyklės. Draudikai pastebi, kad kasmet daugėja važiuojančiųjų paspirtukais sukeltų eismo įvykių.  Žala kasmet didėja  „Elektriniai paspirtukai, kuriems nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, gali važiuoti iki 25 kilometrų per valandą greičiu, todėl jais paprasta aplenkti dviratininkus ir pėsčiuosius, tačiau vienas neatsargus manevras gali sukelti pavojingą situaciją. Su paspirtukais susijusias žalas fiksuojame jau keletą metų. 2019 metais tokių žalų buvo 140,

Taip pat skaitykite