Vytauto, dviejų Sigitų ir dviejų Stasių susitikimas

Trys žiniasklaidos atstovai ir du Savivaldybės vadovai. Toks buvo tradicinis Šilutės rajono savivaldybės vadovų kartą per mėnesį rengiamas susitikimas su vietos žiniasklaidininkais. Būtent pastarieji pageidavo tokių susitikimų, kad valdžios vyrai papasakotų apie savo darbus, atsakytų į kylančius klausimus. Žodžiu, apie viską ir akis į akį. Tik ar to kam bereikia?

Valdžios Sigitas (Sigitas Šeputis), vos įėjęs į salę, rado kalbos su Stase ir Sigitu, bet ne apie kavą ir jos kainą.

Valdžios Sigitas (Sigitas Šeputis), vos įėjęs į salę, rado kalbos su Stase ir Sigitu, bet ne apie kavą ir jos kainą.

Žiniasklaidininkas Sigitas neatsispyrė mero referentės Loretos gundymui išgerti nemokamai kavos...

Žiniasklaidininkas Sigitas neatsispyrė mero referentės Loretos gundymui išgerti nemokamai kavos…

Antradienį kalbėta apie rugpjūčio darbus. Dalyvavo rajono meras Vytautas Laurinaitis ir Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis – du iš keturių rajono vadovų. Vietas prieš juos užėmė žiniasklaidininkai Sigitas ir du Stasiai (įskaitant šio rašinio autorę). Tiesa, dalyvavo ir „Pamario“ redaktorius Petras, tačiau buvo nebylus kaip uola, mat šįkart jis fotografavo.
Valdžios vyrai atsiskaitė, šio to paklausė tik Sigitas. Šiam vis neramu dėl autobusų parko iškėlimo ir naujos autobusų stoties statybos peripetijų: kas dėl to kreipėsi į STT, kas buvo pirmas, kas – antras, kas tie investuotojai, kurių rajono politikai nepasirinko, kuriuos atstūmė, kur registruota įmonė ir t. t. Ar dabar tai kam svarbu? Du žiniasklaidos Stasiai iš kitų dviejų laikraščių patylėjo. Visi viską įsirašė į diktofonus – prireikus turės.
Valdžios vyrai informavo
Anot mero, spalį turėtų paaiškėti, ar Šilutės Pamario pagrindinėje mokykloje bus tvarkomas stogas, šiltinamas pastatas, tvarkomas fasadas ir vyks kitų darbų, kurie priklauso pagal energijos taupymo projektą. Viskam pasiruošta: yra ir investicinis, ir techninis projektai, įvyko konkursas, aiškus darbų rangovas. Savivaldybė iš savo lėšų tvarko mokyklos sanitarinius mazgus, nes tokie darbai negali būti įtraukti į energijai taupyti skirtą projektą.
Savivaldybės planuose 16 objektų, kuriems galima būtų pritaikyti saulės energiją bei geoterminį šildymą, tačiau jeigu pavyks gauti lėšų bent 5-iems, bus gerai. Mero teigimu, pirmenybė teikiama daugiabučių namų renovacijai. Rugsėjį prasideda trečiasis etapas: rajone tam jau pasiruošę 12 daugiabučių namų.
Gera žinia, kad Šilutės ligoninėje remontuojami Vidaus ligų ir Neurologijos skyriai, jau žinoma, kad prie pusės gautųjų lėšų bus dar tiek pat. Remontas bus baigtas kitąmet.
Klaipėdos krašto merų pasitarime dalyvavęs V. Laurinaitis nesutiko su siūlymu, kaip paskirstyti lėšas dviračių ir pėsčiųjų takams tiesti: pusę lėšų skirti Klaipėdos miestui, o kitą pusę padalinti likusioms regiono savivaldybėms. Tai mums nepriimtina. Šilutės meras siūlo visoms savivaldybėms skirti po 50 tūkst. Eur, o likusią dalį paskirstyti pagal savivaldybių gyventojų skaičių. Jeigu šiam siūlymui būtų pritarta, Šilutės rajonas gautų 121 tūkst. eurų, o pagal Klaipėdai palankiausią metodiką tebūtų 56 tūkst. Eur. Meras įsitikinęs, kad pėsčiųjų ir dviratininkų takai turi būti šiuolaikiški ir saugūs.
Aplinkos ministerijos specialistai lankėsi Šilutėje ir domėjosi Rusnėje įrengto uostelio likimu, nes laivai į jį neįplaukia – reikia išvalyti ir gilinti upę ir jos žiotis mariose. Kai vyrai laužo galvas, ką daryti, kyla paprastas klausimas: jeigu nebūtų pastatyta naujo uostelio, ar kam nors rūpėtų valyti upę ir jos žiotis? Jeigu rūpėjo, tai kodėl negilino vagos ir upės žiočių, kai to uostelio Rusnėje dar nebuvo?
Jeigu būtų pinigų, galima buvo vienu atsikvėpimu ir upę valyti, ir uostelį statyti, bet taip neatsitiko. Dabar ši istorija darosi panaši į klausimą: kas atsirado pirmiau – višta ar kiaušinis. Biurokratai žino tik vieną atsakymą: nėra pinigų… O rusniškiai žino kitą faktą, kad turistų mėgstama sala daug ko dar neturi. Mažųjų laivų uostelis labai praves ir žvejams, ir turizmo plėtrai. Tai ko čia ašaroti?
Apie namų renovaciją
S. Šeputis informavo dalyvavęs konferencijoje Vilniuje, kur aptarti daugiabučių namų renovavimo reikalai. Kalbama apie ištisų kvartalų kompleksinį tvarkymą. Tai ne tik visų daugiabučių namų renovacija, bet ir lietaus, kitų nuotekų galutinis sutvarkymas, bet ir aikštelių, takų grindimas, kiemų tvarkymas, apšvietimo modernizavimas. Derėtų prisidėti ir gyventojams, tačiau tai sudėtinga, nes gyventojai dengia dalį renovacijos kaštų, yra paėmę paskolas.
Šilutėje galima būtų galutinai sutvarkyti Laisvės alėją, nes ši miesto dalis atitinka reikalavimą, kad būtų bent 1 visuomeninės paskirties pastatas. Čia yra senelių globos namai. Dabar iš centrinės Šilutės gatvės į Laisvės kvartalą galima įvažiuoti tik siaura gatvele – platesnė turėtų rastis iš kitos pusės.
Kita rūpestis dėl šio kvartalo 5-ojo daugiabučio namo, buvusio bendrabučio. Vis nepavyksta įkalbinti gyventojų, kad pastatą reikia atnaujinti, o tam reikia bent 60 proc. gyventojų sutikimo.
Laisvės alėjoje iš 10 daugiabučių renovuoti jau 7, dar du tvarkomi, o dėl vieno – klaustukas.
S. Šeputis informavo, kad Lietuvoje renovuota 1500 namų, Šilutės krašte – 30, iš šio skaičiaus 19 pagal Savivaldybės programą, 11 – „Šilutės būsto“. 12-os daugiabučių gyventojai pareiškė norą renovuoti namus, tiek pat sutikimų gavo ir „Šilutės būsto“ bendrovė. Tiesa, vietoj 40 proc. dabar Lietuvoje jau valdžia dengia tik 30 proc. renovacijos kaštų. Gyventojams renovacija naudinga: mažiau mokėdami už šildymą, jie gali padengti remontų kaštus.
Savivaldybė neatsisako ketinimo gauti ES lėšų ir sutvarkyti Lietuvininkų ir Tilžės gatvių prieigas. Meras informavo, kad Žemaičių Naumiesčio gimnazija naudojasi ir dalimi Šilutės žemės ūkio mokyklos pastato, tad gimnazistai turi vaikščioti iš vieno pastato į kitą. Tariamasi, kad gimnazijos pastatą perimtų profesinė mokykla, o jos turimose patalpose įsikurtų gimnazija.

Stasė Skutulienė

Apie nuveiktus darbus ir planus (beje, oficialiai) papasakojo meras Vytautas Laurinaitis ir Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis. Petro Skutulo nuotr.Apie nuveiktus darbus ir planus (beje, oficialiai) papasakojo meras Vytautas Laurinaitis ir Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis.
Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilgalių bibliotekoje – muzikos ir meno vakaronė „Vasarėlė kviečia susitikti…“

Parodos autorė nėra profesionali fotografė. Fotografuoti mėgstančiai Irenai Dapkuvienei visuomet patiko stebėti gamtą, todėl  ilgainiui ji nusprendė įamžinti patikusias akimirkas. Ypač patinka fotografuoti spontaniškai, be didesnio pasiruošimo. Kaip pasakojo parodos autorė, pradžioje sunkiai sekėsi įvaldyti fotoaparato subtilybes, tačiau, įdėjus nemažai pastangų, fotografuoti pavyksta vis geriau ir lengviau. Taip pat renginio dalyviai galėjo susipažinti  su ankstesniais p. Irenos fotografijos darbais, kurie prieš metus taipogi buvo eksponuoti Šilgalių bibliotekoje ir skirti Tėvo dienai paminėti. Bibliotekininkė Tatjana Biliūnienė padėkojo parodos autorei Irenai Dapkuvienei

Vasara kvepiančios uogos

Vasara neįsivaizduojama be saulės, vandens, ledų ir šviežių uogų bei vaisių. Jau pačioje šiltojo sezono pradžioje naujojo derliaus uogos pasiekė parduotuves, o jų populiarumą rodo ir parduodami kiekiai, kurie vasarąženkliai padidėja. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežios uogos sulaukia didelio susidomėjimo ir jų paklausa išauga. „Jau sezono pradžioje pirkėjams siūlome platų šviežių uogų asortimentą. Gyventojai itin būna pasiilgę braškių, tačiau matome ir kitų šviežių uogų, pavyzdžiui, trešnių ar šilauogių paklausą. Iš esmės šviežių uogų paklausa, palyginus

Lietuvos paštas: modernizavus siuntų skirstymą išryškėjo gyventojų adresų problema

Praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo Lietuvos pašto perėjimo prie automatizuoto skirstymo, išryškėjo netinkamų gyventojų adresų problemos mastas – oficialiose valstybės duomenų bazėse daugiau nei 100 tūkst. nepilnų adresų (pavyzdžiui, nurodyta tik gyvenvietė be gatvės ir namo numerio), todėl laiškai ir siuntos šiais adresais gavėjų nepasiekia. Lietuvos paštas ėmėsi laikinų priemonių šiai problemai sumažinti, tačiau ilgalaikiam sprendimui būtinas atsakingų institucijų įsitraukimas. „Nepilnų adresų problema egzistavo jau seniai, tačiau perėjus prie modernios išmanaus skirstymo sistemos išryškėjo tikrasis šios problemos mastas.

5 atsakymai apie vienišo asmens išmoką: ką reikia žinoti

Jau nuo liepos 1 dienos bus skiriama 28 eurų dydžio vienišo asmens išmoka. Planuojama, kad prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“, bet ir telefonu.   KAS GALI GAUTI IŠMOKĄ NUO 2021 M. LIEPOS 1 d.? Tokią teisę turi vieniši asmenys, gaunantys: •    šalpos senatvės pensiją, •    šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų), •    šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir

Taip pat skaitykite