Vydūno viešoji biblioteka ir Vydūno draugija pakvietė į renginį  „Vydūno daugiareikšmiškumas“

2021 m. rugpjūčio 5 d. vyko Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos ir Vydūno draugijos organizuotas renginys „Vydūno daugiareikšmiškumas“, skirtas lietuvių archeologės, antropologės, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojos, archeomitologijos pradininkės, mokslininkės Marijos Gimbutienės 100-osioms gimimo metinėms, Marijos Gimbutienės metams paminėti ir rašytojo, dramaturgo, filosofo, chorvedžio, švietėjo, kultūros veikėjo Vydūno šviesiam atminimui pagerbti.

Šio iškilaus, daug garbių mokslo, raštijos, kultūros, sveikos gyvensenos atstovų sutraukusio renginio įžanga tapo  įžymiaus Lietuvos fotomenininko, tarptautinę šlovę pelniusio Lietuvos spaudos fotografo Ramūno Danisevičiaus (Vilnius) fotografijos darbų parodos „LIKĘ“ pristatymas. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė pasidžiaugė, jog talentingas, įtikinamo, įtraukiančio meno darbų meistras Ramūnas Danisevičius autorine įstabia ekspozicija papuošė bibliotekos erdves, o savo apsilankymu – pagerbė šios parodos lankytojus pagėgiškius ir miesto svečius. Ramūnas Danisevičius – gausybės svaraus įvertinimo ženklų, tarp kurių – ir „Auksinio kadro“ apdovanojimas, laureatas.

Parodos „LIKĘ“ autorius apžvelgė parodoje pateikiamų darbų atlikimo technikų įvairovę, kurią sudarė tradicinė žurnalistinė fotografija veidrodiniu fotoaparatu, pinhole fotografija, socialiniuose tinkluose „Instagram“ ir „Facebook“ publikuojamos fotografijos ir greta pateikiami jas lydintys virtualių lankytojų komentarai. Šią unikalią ekspoziciją įprasmina bei dokumentuoja Lietuvos spaudos fotografijos klubo išleistas Ramūno Danisevičiaus „Instagram“ fotografijų albumas „Likę“. Susirinkusiesiems autorius dovanojo įvairių savo autografuotų autorinių atvirukų.

Pradėdama antrąją renginio dalį – konferenciją, bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė pasidžiaugė, jog apsukus metų ratą, tradiciškai susitinkama renginyje, kuris yra tarsi ataskaitinis metinis su vydūnistika susijusių darbų apžvelgimo renginys ir kartu – atspirties taškas naujiems darbams.

Vydūno draugijos pirmininkė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė susirinkusiuosius sveikino žodžiais: „Vydūno pamatinė siekiamybė buvo pirmiausiai tapti žmogumi sau, tada – žmogumi tautai ir galiausiai – žmogumi žmonijai. Šiandien sekimas šia idėja subūrė mus šventėn, nes turime itin unikalią galimybę prisiliesti prie Vydūno – tokios iškilios tautos kultūrai asmenybės“.

Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius dėkojo vakaro organizatoriams už šį renginį kaip už dvasinę dovaną Pagėgių krašto kultūrai, už visada skiriamą ypatingą dėmesį krašto šviesuoliams bei už gražių, prasmingų ir vertingų iniciatyvų įgyvendinimą. Savivaldybės vadovas akcentavo, jog visam Pagėgių kraštui teko didžiulė garbė, kad, bibliotekos bendruomenės iniciatyva, Pagėgių mieste esančiai gatvei suteiktas prieš metus amžinybėn iškeliavusio filosofo, Pagėgių krašto Garbės piliečio, Vydūno draugijos steigėjo, žymiausio Vydūno gyvenimo, veiklos, filosofijos tyrinėtojo bei skleidėjo doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus vardas. Simboliška, jog ši V. Bagdonavičiaus vardo gatvė jungiasi su Vydūno gatve, kurio atminimui įamžinti mokslininkas atidavė didžiąją savo gyvenimo dalį. Renginyje dalyvavęs LR Seimo bei Vydūno draugijos garbės narys Dainius Kepenis pasidžiaugė, jog Pagėgiuose yra Vydūno – tautos genijaus – šviesaus atminimo pagerbimo centras.

Renginys simboliškai pradėtas sugiedant Vydūno „Lietuvių giesmę“, tapusią Vydūno draugijos himnu. Pirmąjį pranešimą tema „Šiandienai svarbūs Vydūno ir Marijos Gimbutienės pasaulėjautos bruožai“ skaitė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė (Vilnius), kuri žiūrovams atskleidė, jog Marijos Alseikaitės-Gimbutienės vienu didžiausių įkvėpėjų meilei praeičiai, kūrybai ir menui buvo Vydūnas. Etnologė, tautosakininkė habil. dr. Nijolė Laurinkienė (Vilnius) pranešime „Marijos Gimbutienės Europos priešistorės ir Deivės religijos koncepcija“ akcentavo, jog Alseikų šeimą ir Vydūną siejo labai artimas ryšys, ir tai galimai padarė įtaką Marijai Alseikaitei-Gimbutienei, vėliau tapusiai pasaulinio garso mokslininke: ji ir Vydūnas turėjo bendrų minčių ir koncepcijų. Taipogi lektorė analizavo deivės simbolio atvaizdavimo skirtingų tautų pasaulėvokoje ypatumus.

Sveikos gyvensenos, gyvenimo (kvėpavimo) meno kursų mokytojas Eligijus Valskis (Tauragė) savo pranešime „Vydūno knygose pavaizduotų simbolių prasmės“ aiškino, kaip turėtų būti traktuojami Vydūno veikaluose pateikiami grafikos ir ornamentikos objektai bei kokią gilią dvasinę prasmę jie neša skaitytojui.

Prof. habil. dr. Viktoras Justickis (Vilnius) skaitytame pranešime „Viktoras Falkenhanas – Vydūno mokinys ir draugas“ atviravo, jog Vydūnas jo tėvui – vokiečių kalbininkui, profesoriui Viktorui Falkenhanui – paliko po vieną savo visų parašytų ir išleistų knygų egzempliorių. Mokslininkas pabrėžė, jog per įvairius dvasiškai turtingus žmones Vydūno mintys ir idėjos atėjo į visuomenės gyvenimą, o šio šviesuolio mokymas, sužadinantis žmoguje geriausius, gyvybės pagrindą sudarančius jausmus, tiesiog negali palikti abejingų.

Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos gimnazistės Lėja Degutytė ir Vesta Bladaitytė (mokytoja Vilma Vaivadienė), pranešime „Kuo jaunam žmogui įdomus Vydūnas?“ akcentavo, jog nuo pat ankstyvos vaikystės Vydūnas analizavo gilius ir prasmingus dvasinius dalykus bei prioritetinį dėmesį teikė pamatinėms tautos vertybėms, tokioms kaip kalba, kuri, pasak Vydūno, tarnauja mokslui, menui, dorai bei raiškios asmenybės kūrimui. Moksleivės pabrėžė, jog, būdamas ištikimas savo įsitikinimams, Vydūnas tapo visa spinduliuojančiu žmogumi ir didžiu, sektinu pavyzdžiu ateities kartoms. Pranešime „Vydūnas apie tikėjimą“, Vydūno draugijos narė, rašytoja Rima Palijanskaitė (Šiauliai) analizavo vydūniškąją dievo suvoktį, kurios pagrindas – žmogaus ir Dievo ryšys. Rimos Palijanskaitės sudarytą Vydūno tekstų knygą „Apie tikėjimą“, kaip išskirtinį įvykį vidūnistikoje, pristatė Lietuvos kultūros tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantas Tadas Snuviškis (Vilnius), kuris apžvelgė knygos sandarą, joje pateikiamų tekstų žanrus bei analizuojamas tikėjimo, tikybos, religijos temas. Reziumuota, jog ši knyga gali puikiai tarnauti kaip chrestomatija, padedanti pažinti Vydūną. Leidinį „Išvysti kitaip“, skiriamą filosofo ir kūrėjo  Vilhelmo Storostos-Vydūno 150-osioms gimimo metinėms, kurį išleido Lietuvos kultūros tyrimų institutas Vilniuje, pristatė leidinio sudarytoja, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Rita Repšienė (Vilnius). Kalbant apie šį leidinį, didžiulė pagarba už viso gyvenimo nuopelnus Mažosios Lietuvos ir visos šalies kultūros bei raštijos istorijai išreikšta buvusiam ilgamečiam šio instituto direktoriui a. a. doc. dr. Vaclovui Bagdonavičiui.

Leidinį ,,Storostų (Vydūno) giminės genealoginis medis (1589-1966)“ (lietuvių, rusų, vokiečių kalbomis) pristatė jo autorius, leidėjas, žurnalistas Valentinas Juraitis (Vilnius). Šis leidinys stebina ir žavi savo plačia chronologine aprėptimi – čia aprašoma net 10 Storostų (Vydūno) giminės kartų. Tai – unikalus bei vertingas informacijos šaltinis, prie kurio rengimo labai prisidėjo ir Vydūno vyriausiojo brolio Jono anūkė Brita Storost (Berlynas, Vokietija), jau ne vienerius metus savo apsilankymu pagerbianti ir autentiškais pasakojimais apie Vydūną džiuginanti pagėgiškius bibliotekoje vykstančių susitikimų su Vydūno draugija metu. Leidinio autorius Valentinas Juraitis nepamiršo ir bibliotekos bendruomenės, kurią nudžiugino iškilia dovana – 1589-1966 m. laikotarpį aprėpiančiu Storostų (Vydūno) giminės genealoginiu medžiu.

Vydūno draugijos pirmininkė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė bibliotekai ir jos skaitytojams, bibliotekos direktorės Mildos Jašinskaitės-Jasevičienės asmenyje, padovanojo leidinių vydūniškąja tematika, o gimnazistes ir jų mokytoją pagerbė išeivės pagėgiškės, Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkės, Ciuricho Lietuviškos knygos klubo vadovės Jūratės Caspersen literatūrinėmis dovanomis. Visiems renginyje pasisakiusiems svečiams dėkota įteikiant simbolines dovanas.

Skanaujant Pagėgių savivaldybės mero Vaido Bendaravičiaus dovanotą tortą, susirinkusieji pratęsė vakaro pašnekesius, tokiu būdu dar kartelį prisiliesdami prie Mažosios Lietuvos bei šalies kultūros istorijos ir jos šviesuolių gyvenimo fragmentų.

Daugiau skaityti: https://pagegiusvb.lt/naujienos/vyduno-viesoji-biblioteka-ir-vyduno-draugija-kviete-i-rengini-vyduno-daugiareiksmiskumas/

 

Sonata Nognienė, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos

metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Nuotraukų autorė Asta Andrulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite