Vydūno viešoji biblioteka ir Vydūno draugija pakvietė į renginį  „Vydūno daugiareikšmiškumas“

2021 m. rugpjūčio 5 d. vyko Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos ir Vydūno draugijos organizuotas renginys „Vydūno daugiareikšmiškumas“, skirtas lietuvių archeologės, antropologės, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojos, archeomitologijos pradininkės, mokslininkės Marijos Gimbutienės 100-osioms gimimo metinėms, Marijos Gimbutienės metams paminėti ir rašytojo, dramaturgo, filosofo, chorvedžio, švietėjo, kultūros veikėjo Vydūno šviesiam atminimui pagerbti.

Šio iškilaus, daug garbių mokslo, raštijos, kultūros, sveikos gyvensenos atstovų sutraukusio renginio įžanga tapo  įžymiaus Lietuvos fotomenininko, tarptautinę šlovę pelniusio Lietuvos spaudos fotografo Ramūno Danisevičiaus (Vilnius) fotografijos darbų parodos „LIKĘ“ pristatymas. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė pasidžiaugė, jog talentingas, įtikinamo, įtraukiančio meno darbų meistras Ramūnas Danisevičius autorine įstabia ekspozicija papuošė bibliotekos erdves, o savo apsilankymu – pagerbė šios parodos lankytojus pagėgiškius ir miesto svečius. Ramūnas Danisevičius – gausybės svaraus įvertinimo ženklų, tarp kurių – ir „Auksinio kadro“ apdovanojimas, laureatas.

Parodos „LIKĘ“ autorius apžvelgė parodoje pateikiamų darbų atlikimo technikų įvairovę, kurią sudarė tradicinė žurnalistinė fotografija veidrodiniu fotoaparatu, pinhole fotografija, socialiniuose tinkluose „Instagram“ ir „Facebook“ publikuojamos fotografijos ir greta pateikiami jas lydintys virtualių lankytojų komentarai. Šią unikalią ekspoziciją įprasmina bei dokumentuoja Lietuvos spaudos fotografijos klubo išleistas Ramūno Danisevičiaus „Instagram“ fotografijų albumas „Likę“. Susirinkusiesiems autorius dovanojo įvairių savo autografuotų autorinių atvirukų.

Pradėdama antrąją renginio dalį – konferenciją, bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė pasidžiaugė, jog apsukus metų ratą, tradiciškai susitinkama renginyje, kuris yra tarsi ataskaitinis metinis su vydūnistika susijusių darbų apžvelgimo renginys ir kartu – atspirties taškas naujiems darbams.

Vydūno draugijos pirmininkė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė susirinkusiuosius sveikino žodžiais: „Vydūno pamatinė siekiamybė buvo pirmiausiai tapti žmogumi sau, tada – žmogumi tautai ir galiausiai – žmogumi žmonijai. Šiandien sekimas šia idėja subūrė mus šventėn, nes turime itin unikalią galimybę prisiliesti prie Vydūno – tokios iškilios tautos kultūrai asmenybės“.

Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius dėkojo vakaro organizatoriams už šį renginį kaip už dvasinę dovaną Pagėgių krašto kultūrai, už visada skiriamą ypatingą dėmesį krašto šviesuoliams bei už gražių, prasmingų ir vertingų iniciatyvų įgyvendinimą. Savivaldybės vadovas akcentavo, jog visam Pagėgių kraštui teko didžiulė garbė, kad, bibliotekos bendruomenės iniciatyva, Pagėgių mieste esančiai gatvei suteiktas prieš metus amžinybėn iškeliavusio filosofo, Pagėgių krašto Garbės piliečio, Vydūno draugijos steigėjo, žymiausio Vydūno gyvenimo, veiklos, filosofijos tyrinėtojo bei skleidėjo doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus vardas. Simboliška, jog ši V. Bagdonavičiaus vardo gatvė jungiasi su Vydūno gatve, kurio atminimui įamžinti mokslininkas atidavė didžiąją savo gyvenimo dalį. Renginyje dalyvavęs LR Seimo bei Vydūno draugijos garbės narys Dainius Kepenis pasidžiaugė, jog Pagėgiuose yra Vydūno – tautos genijaus – šviesaus atminimo pagerbimo centras.

Renginys simboliškai pradėtas sugiedant Vydūno „Lietuvių giesmę“, tapusią Vydūno draugijos himnu. Pirmąjį pranešimą tema „Šiandienai svarbūs Vydūno ir Marijos Gimbutienės pasaulėjautos bruožai“ skaitė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė (Vilnius), kuri žiūrovams atskleidė, jog Marijos Alseikaitės-Gimbutienės vienu didžiausių įkvėpėjų meilei praeičiai, kūrybai ir menui buvo Vydūnas. Etnologė, tautosakininkė habil. dr. Nijolė Laurinkienė (Vilnius) pranešime „Marijos Gimbutienės Europos priešistorės ir Deivės religijos koncepcija“ akcentavo, jog Alseikų šeimą ir Vydūną siejo labai artimas ryšys, ir tai galimai padarė įtaką Marijai Alseikaitei-Gimbutienei, vėliau tapusiai pasaulinio garso mokslininke: ji ir Vydūnas turėjo bendrų minčių ir koncepcijų. Taipogi lektorė analizavo deivės simbolio atvaizdavimo skirtingų tautų pasaulėvokoje ypatumus.

Sveikos gyvensenos, gyvenimo (kvėpavimo) meno kursų mokytojas Eligijus Valskis (Tauragė) savo pranešime „Vydūno knygose pavaizduotų simbolių prasmės“ aiškino, kaip turėtų būti traktuojami Vydūno veikaluose pateikiami grafikos ir ornamentikos objektai bei kokią gilią dvasinę prasmę jie neša skaitytojui.

Prof. habil. dr. Viktoras Justickis (Vilnius) skaitytame pranešime „Viktoras Falkenhanas – Vydūno mokinys ir draugas“ atviravo, jog Vydūnas jo tėvui – vokiečių kalbininkui, profesoriui Viktorui Falkenhanui – paliko po vieną savo visų parašytų ir išleistų knygų egzempliorių. Mokslininkas pabrėžė, jog per įvairius dvasiškai turtingus žmones Vydūno mintys ir idėjos atėjo į visuomenės gyvenimą, o šio šviesuolio mokymas, sužadinantis žmoguje geriausius, gyvybės pagrindą sudarančius jausmus, tiesiog negali palikti abejingų.

Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos gimnazistės Lėja Degutytė ir Vesta Bladaitytė (mokytoja Vilma Vaivadienė), pranešime „Kuo jaunam žmogui įdomus Vydūnas?“ akcentavo, jog nuo pat ankstyvos vaikystės Vydūnas analizavo gilius ir prasmingus dvasinius dalykus bei prioritetinį dėmesį teikė pamatinėms tautos vertybėms, tokioms kaip kalba, kuri, pasak Vydūno, tarnauja mokslui, menui, dorai bei raiškios asmenybės kūrimui. Moksleivės pabrėžė, jog, būdamas ištikimas savo įsitikinimams, Vydūnas tapo visa spinduliuojančiu žmogumi ir didžiu, sektinu pavyzdžiu ateities kartoms. Pranešime „Vydūnas apie tikėjimą“, Vydūno draugijos narė, rašytoja Rima Palijanskaitė (Šiauliai) analizavo vydūniškąją dievo suvoktį, kurios pagrindas – žmogaus ir Dievo ryšys. Rimos Palijanskaitės sudarytą Vydūno tekstų knygą „Apie tikėjimą“, kaip išskirtinį įvykį vidūnistikoje, pristatė Lietuvos kultūros tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantas Tadas Snuviškis (Vilnius), kuris apžvelgė knygos sandarą, joje pateikiamų tekstų žanrus bei analizuojamas tikėjimo, tikybos, religijos temas. Reziumuota, jog ši knyga gali puikiai tarnauti kaip chrestomatija, padedanti pažinti Vydūną. Leidinį „Išvysti kitaip“, skiriamą filosofo ir kūrėjo  Vilhelmo Storostos-Vydūno 150-osioms gimimo metinėms, kurį išleido Lietuvos kultūros tyrimų institutas Vilniuje, pristatė leidinio sudarytoja, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Rita Repšienė (Vilnius). Kalbant apie šį leidinį, didžiulė pagarba už viso gyvenimo nuopelnus Mažosios Lietuvos ir visos šalies kultūros bei raštijos istorijai išreikšta buvusiam ilgamečiam šio instituto direktoriui a. a. doc. dr. Vaclovui Bagdonavičiui.

Leidinį ,,Storostų (Vydūno) giminės genealoginis medis (1589-1966)“ (lietuvių, rusų, vokiečių kalbomis) pristatė jo autorius, leidėjas, žurnalistas Valentinas Juraitis (Vilnius). Šis leidinys stebina ir žavi savo plačia chronologine aprėptimi – čia aprašoma net 10 Storostų (Vydūno) giminės kartų. Tai – unikalus bei vertingas informacijos šaltinis, prie kurio rengimo labai prisidėjo ir Vydūno vyriausiojo brolio Jono anūkė Brita Storost (Berlynas, Vokietija), jau ne vienerius metus savo apsilankymu pagerbianti ir autentiškais pasakojimais apie Vydūną džiuginanti pagėgiškius bibliotekoje vykstančių susitikimų su Vydūno draugija metu. Leidinio autorius Valentinas Juraitis nepamiršo ir bibliotekos bendruomenės, kurią nudžiugino iškilia dovana – 1589-1966 m. laikotarpį aprėpiančiu Storostų (Vydūno) giminės genealoginiu medžiu.

Vydūno draugijos pirmininkė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė bibliotekai ir jos skaitytojams, bibliotekos direktorės Mildos Jašinskaitės-Jasevičienės asmenyje, padovanojo leidinių vydūniškąja tematika, o gimnazistes ir jų mokytoją pagerbė išeivės pagėgiškės, Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkės, Ciuricho Lietuviškos knygos klubo vadovės Jūratės Caspersen literatūrinėmis dovanomis. Visiems renginyje pasisakiusiems svečiams dėkota įteikiant simbolines dovanas.

Skanaujant Pagėgių savivaldybės mero Vaido Bendaravičiaus dovanotą tortą, susirinkusieji pratęsė vakaro pašnekesius, tokiu būdu dar kartelį prisiliesdami prie Mažosios Lietuvos bei šalies kultūros istorijos ir jos šviesuolių gyvenimo fragmentų.

Daugiau skaityti: https://pagegiusvb.lt/naujienos/vyduno-viesoji-biblioteka-ir-vyduno-draugija-kviete-i-rengini-vyduno-daugiareiksmiskumas/

 

Sonata Nognienė, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos

metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Nuotraukų autorė Asta Andrulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite