Vydūno ir Vaižganto kultūrinės bei kūrybinės veiklos paralelės

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė pakvietė literatūrinio žodžio gerbėjus į rašytojų Vydūno (Vilhelmas Storostas) ir Juozo Tumo-Vaižganto 150-osioms gimimo metinėms paminėti skirtą tarptautinę konferenciją „Vydūno ir Vaižganto gyvenimo ir kultūrinės–kūrybinės veiklos paralelės“.

Pranešimą „Vilhelmo Storosto–Vydūno palikimas mūsų šeimoje“ vokiečių kalba skaitė iš Berlyno atvykusi Vydūno giminaitė Brita Storost (dešinėje), o į lietuvių kalbą vertė Ilona Meirė.

Tvirti draugijos ir bibliotekos ryšiai
Sveikindama kraštiečius ir pristatydama garbius svečius iš Lietuvos ir užsienio, konferencijai vadovavusi Vydūno viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja, pavaduojanti direktorę, Ramutė Vaitkuvienė pasidžiaugė gražia ir tvaria kultūrine bičiulyste su Vydūno draugija, kurios pagrindu puoselėjamas šviesus Vydūno atminimas bei skleidžiamos šio mąstytojo idėjos visuomenėje. Bibliotekos vadovė dėkojo draugijai ir jos pirmininkui Tomui Stanikui už bibliotekai perduotus svarią istorinę vertę turinčių Vydūno knygų bei apie jį leistų veikalų rinkinius, itin praturtinusius bibliotekininkų įrengto Vydūno ekspozicinio kambario dokumentų fondą. Tardamas sveikinamąjį žodį, Vydūno draugijos steigėjas, ilgametis šios draugijos pirmininkas, o šiuo metu – draugijos Garbės pirmininkas, Pagėgių krašto Garbės pilietis doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius Pagėgių savivaldybės Vydūno viešąją biblioteką pavadino Vydūno literatūrinio palikimo kaupimo, saugojimo ir sklaidos rezidencija.

Kalba Pagėgių krašto Garbės pilietis, Vydūno draugijos steigėjas ir Garbės pirmininkas doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius.

Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Komskis, perduodamas sveikinimus nuo mero Vaido Bendaravičiaus ir administracijos direktorės Jūratės Mažutienės, akcentavo didžiulį vydūniečių indėlį į Pagėgių krašto kultūros paveldo aruodą, linkėjo susirinkusiems semtis vydūniškosios išminties ir remtis ja kasdienio gyvenimo kelyje. Pagėgiškių poetų eilėmis bei dainomis apie Pagėgių kraštą ir Lietuvą renginio dalyvių širdis užliejo Virginijos Bubelienės vadovaujamas Pagėgių savivaldybės Neįgaliųjų draugijos moterų ansamblis „Rambynas“.

Konferencijos pranešimai
Pirmąjį, gausiai dokumentine medžiaga iliustruotą, konferencijos pranešimą „Meilės Lietuvai skleidėjai Vydūnas ir Vaižgantas“ skaičiusi Vydūno draugijos tarybos narė Jurgita Gedminienė apžvelgė esminius Vydūną bei Juozą Tumą–Vaižgantą siejusius bendrumus įvairiais aspektais: amžiaus, mąstymo, religijos, kūrybos universalumo, prioriteto jaunimo ugdymui teikimo ir kt. Šią tema praplėtė doc. dr. V. Bagdonavičius savo pranešime ,,Kaip Vaižgantas įvertino Vydūną?“ praplėtė viešnios Jurgitos Gedminienės dėstytą temą. Mokslininkas pabrėžė, jog, be kita ko, abu rašytojai aktyviai dalyvavo XIX–XX a. pr. lietuvių tautiniame atgimime.
Pasakojimas apie Vydūno gyvenimo kelionę pratęstas iš Berlyno (Vokietija) atvykusios Vydūno vyriausiojo brolio Jono anūkės Britos Storost pranešime vokiečių kalba „Vilhelmo Storosto–Vydūno palikimas mūsų šeimoje“. Garbios viešnios pranešimą į lietuvių kalbą susirinkusiems vertė VšĮ Pagėgių krašto turizmo informacijos centro direktorė Ilona Meirė.

2018 m. išleistą Vydūno draugijos tarybos narės, rašytojos Rimos Palijanskaitės monografiją „Vydūnas: regėjimai, darbai, atradimai“ pristatė Vydūno draugijos pirmininko pavaduotojas doc. dr. Juozas Šidiškis.

Autentiškomis fotografijomis iš šeimos archyvo iliustruotas Britos Storost pranešimas apie Storostų giminės likimą išeivijoje, klausytojus nukėlė į Vydūno gyventus laikus, kai tvyrojo Antrojo pasaulinio karo įtampa ir pokario suirutė. Viešnia apgailestavo, jog Vydūnui mirus, dėl susiklosčiusios nepalankios politinės situacijos Vokietijoje, šeimos nariai net negalėjo dalyvauti jo laidotuvėse, o asmeniniai rašytojo daiktai buvo išdalinti vargšams. Išliko tik Britos seneliui Jonui Vydūno dovanota knyga apie Indijos filosofiją bei šeši atvirlaiškiai, kuriuose Vydūnas rašo apie savo ryšį su šeima.

Renginio dalyviams buvo suteikta unikali galimybė paliesti šiuos reliktus ir savo akimis išvysti Vydūno rankraščių originalus. Brita Storost teigė besididžiuojanti turėdama tokį iškilų giminaitį kaip Vydūnas, kurio atminimui statomi paminklai, o atvaizdas puošia buvusios nacionalinės Lietuvos valiutos lito 200 nominalo banknotą. Už savo senelio brolio atminimo įamžinimą B. Storost dėkojo Vydūno draugijai bei reziumavo, jog be Vydūno ir Juozo Tumo-Vaižganto indėlio į Lietuvos kultūrą, šaliai, ko gero, būtų grėsęs Prūsijos likimas.

Vydūno metų perlai
Savo pranešimą „Vydūno idėjos Viktoro Falkenhahno novelėse apie aisčius“ V. Falkenhahno sūnus, sociologas, teisininkas prof. habil. dr. Viktoras Justickis pradėjo Rytų filosofijos, kurią propagavo Vydūnas, teze: „Pažindami save – pažįstame Dievą, o pažindami Dievą – pažįstame pasaulį“. Svečias akcentavo, jog jo tėvą – vokiečių kalbininką, profesorių Viktorą Falkenhahną, Vydūną bei aisčius vienijanti idėja buvo pagarba ugniai, gamtai ir gyvybei kaip kūrinijos pradams. Prof. Viktoras Falkenhahnas sekė Vydūno gyvenimo pavyzdžiu, šie šviesuoliai daug bendraudavo.

2018 m. išleistą Vydūno draugijos tarybos narės, rašytojos Rimos Palijanskaitės monografiją „Vydūnas: regėjimai, darbai, atradimai“ pristatęs Vydūno draugijos pirmininko pavaduotojas, gydytojas doc. dr. Juozas Šidiškis atviravo, jog autorė, siekdama skaitytoją kuo labiau priartinti prie Vydūno pasaulėjautos, dešimtmečiais rinko medžiagą šiam veikalui. Tad leidinyje gausu paties Vydūno tekstų – filosofinių traktatų, straipsnių, laiškų bei literatūrinės kūrybos ištraukų. Popietės metu pristatytą knygą bei doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus ir prof. dr. Aušros Martišiūtės-Linartienės monografiją „Vydūnas“ svečias vadino vienas kitą papildančiais 2018 m. šalyje minėtų Vydūno metų perlais.

Renginio organizatorių, dalyvių ir svečių bendra nuotrauka.

Baigiamuoju konferencijos akordu tapo iš Detmoldo (Vokietija) į Pagėgius atvykusio Vydūno draugijos Garbės nario, kunigo Miroslavo Danio sveikinimo žodis. Šio dvasininko ilgametis indėlis ir ypatingi nuopelnai įamžinant Vydūno atminimą Vokietijoje, nuolatinė veikla populiarinant Vydūno kūrybą bei plėtojant Lietuvos ir Vokietijos kultūros ryšius, 2016 m. įvertinti LR Kultūros ministerijos aukso garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Svečias padovanojo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešajai bibliotekai savo žmonos pieštą Vydūno portretą.

Padėkos
Bibliotekos vadovė Ramutė Vaitkuvienė, linkėdama nešti lietuviškosios kultūros šviesą pasauliui, Vydūno draugijos pirmininkui Tomui Stanikui, jo pavaduotojui doc. dr. Juozui Šidiškiui bei konferencijos pranešėjams įteikė simbolines Lietuvos nacionalinės vėliavos spalvų žvakeles ir bičių iš Nemuno lankų sunešto medaus. Saldžiais lauknešėliais padėkota VšĮ Pagėgių krašto turizmo informacijos centras direktorei Ilonai Meirei bei Pagėgių savivaldybės Neįgaliųjų draugijos moterų ansamblio „Rambynas“ narėms ir vadovei Virginijai Bubelienei. Svečiams iš Vokietijos suorganizuota ekskursija po biblioteką, jiems padovanota po albumą „Pagėgiai. Šis kraštas kaip muzika…“.

Nusidriekė eilutė norinčiųjų įsigyti Vydūno draugijos išleistų leidinių bei čia pat gauti jų rengėjų autografus. Pokalbiai apie Vydūną, Juozą Tumą-Vaižgantą bei šių asmenybių gyvenimo ir kūrybos kelią pratęsti prie arbatos puodelio, apžiūrint bibliotekai priklausančią fotomenininkės, žurnalistės Lilijos Valatkienės fotorefleksijų ir dokumentinės fotografijos darbų parodą „Vydūnas – žinomas, bet nepažintas“ bei bibliotekos darbuotojų parengtą literatūrinę ekspoziciją „Žmogaus, gamtos ir kultūros darna Juozo Tumo-Vaižganto kūryboje“.

Sonata Nognienė, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja, nuotraukų autorė Asta Andrulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuvoje 96 proc. sukčių aukų – fiziniai asmenys, dažniausiai praranda iki 1 tūkst. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais. Pagrindiniais sukčių taikiniais tapo trijų didžiausių šalies miestų gyventojai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje užfiksuota 80 proc. visų sukčiavimo atvejų. Nors 96 proc. sukčiavimo atvejų buvo nukreipti į fizinius asmenis, beveik pusė visų išviliotų pinigų – iš įmonių sąskaitų. Tai rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) statistika. Statistinė analizė „Parengėme 2021 m. sukčiavimo atvejų detalią statistinę analizę, padėsiančią finansų rinkos atstovams kryptingiau

Dėmesio – 34 laipsnių karščiai! Kaip saugoti sveikatą?  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie kaitrą. 2022 m. birželio 27-30 dienomis dienos temperatūra daugelyje rajonų sieks 30–34 laipsnius karščio. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Taip pat skaitykite