Vydūno ir Vaižganto kultūrinės bei kūrybinės veiklos paralelės

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė pakvietė literatūrinio žodžio gerbėjus į rašytojų Vydūno (Vilhelmas Storostas) ir Juozo Tumo-Vaižganto 150-osioms gimimo metinėms paminėti skirtą tarptautinę konferenciją „Vydūno ir Vaižganto gyvenimo ir kultūrinės–kūrybinės veiklos paralelės“.

Pranešimą „Vilhelmo Storosto–Vydūno palikimas mūsų šeimoje“ vokiečių kalba skaitė iš Berlyno atvykusi Vydūno giminaitė Brita Storost (dešinėje), o į lietuvių kalbą vertė Ilona Meirė.

Tvirti draugijos ir bibliotekos ryšiai
Sveikindama kraštiečius ir pristatydama garbius svečius iš Lietuvos ir užsienio, konferencijai vadovavusi Vydūno viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja, pavaduojanti direktorę, Ramutė Vaitkuvienė pasidžiaugė gražia ir tvaria kultūrine bičiulyste su Vydūno draugija, kurios pagrindu puoselėjamas šviesus Vydūno atminimas bei skleidžiamos šio mąstytojo idėjos visuomenėje. Bibliotekos vadovė dėkojo draugijai ir jos pirmininkui Tomui Stanikui už bibliotekai perduotus svarią istorinę vertę turinčių Vydūno knygų bei apie jį leistų veikalų rinkinius, itin praturtinusius bibliotekininkų įrengto Vydūno ekspozicinio kambario dokumentų fondą. Tardamas sveikinamąjį žodį, Vydūno draugijos steigėjas, ilgametis šios draugijos pirmininkas, o šiuo metu – draugijos Garbės pirmininkas, Pagėgių krašto Garbės pilietis doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius Pagėgių savivaldybės Vydūno viešąją biblioteką pavadino Vydūno literatūrinio palikimo kaupimo, saugojimo ir sklaidos rezidencija.

Kalba Pagėgių krašto Garbės pilietis, Vydūno draugijos steigėjas ir Garbės pirmininkas doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius.

Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Komskis, perduodamas sveikinimus nuo mero Vaido Bendaravičiaus ir administracijos direktorės Jūratės Mažutienės, akcentavo didžiulį vydūniečių indėlį į Pagėgių krašto kultūros paveldo aruodą, linkėjo susirinkusiems semtis vydūniškosios išminties ir remtis ja kasdienio gyvenimo kelyje. Pagėgiškių poetų eilėmis bei dainomis apie Pagėgių kraštą ir Lietuvą renginio dalyvių širdis užliejo Virginijos Bubelienės vadovaujamas Pagėgių savivaldybės Neįgaliųjų draugijos moterų ansamblis „Rambynas“.

Konferencijos pranešimai
Pirmąjį, gausiai dokumentine medžiaga iliustruotą, konferencijos pranešimą „Meilės Lietuvai skleidėjai Vydūnas ir Vaižgantas“ skaičiusi Vydūno draugijos tarybos narė Jurgita Gedminienė apžvelgė esminius Vydūną bei Juozą Tumą–Vaižgantą siejusius bendrumus įvairiais aspektais: amžiaus, mąstymo, religijos, kūrybos universalumo, prioriteto jaunimo ugdymui teikimo ir kt. Šią tema praplėtė doc. dr. V. Bagdonavičius savo pranešime ,,Kaip Vaižgantas įvertino Vydūną?“ praplėtė viešnios Jurgitos Gedminienės dėstytą temą. Mokslininkas pabrėžė, jog, be kita ko, abu rašytojai aktyviai dalyvavo XIX–XX a. pr. lietuvių tautiniame atgimime.
Pasakojimas apie Vydūno gyvenimo kelionę pratęstas iš Berlyno (Vokietija) atvykusios Vydūno vyriausiojo brolio Jono anūkės Britos Storost pranešime vokiečių kalba „Vilhelmo Storosto–Vydūno palikimas mūsų šeimoje“. Garbios viešnios pranešimą į lietuvių kalbą susirinkusiems vertė VšĮ Pagėgių krašto turizmo informacijos centro direktorė Ilona Meirė.

2018 m. išleistą Vydūno draugijos tarybos narės, rašytojos Rimos Palijanskaitės monografiją „Vydūnas: regėjimai, darbai, atradimai“ pristatė Vydūno draugijos pirmininko pavaduotojas doc. dr. Juozas Šidiškis.

Autentiškomis fotografijomis iš šeimos archyvo iliustruotas Britos Storost pranešimas apie Storostų giminės likimą išeivijoje, klausytojus nukėlė į Vydūno gyventus laikus, kai tvyrojo Antrojo pasaulinio karo įtampa ir pokario suirutė. Viešnia apgailestavo, jog Vydūnui mirus, dėl susiklosčiusios nepalankios politinės situacijos Vokietijoje, šeimos nariai net negalėjo dalyvauti jo laidotuvėse, o asmeniniai rašytojo daiktai buvo išdalinti vargšams. Išliko tik Britos seneliui Jonui Vydūno dovanota knyga apie Indijos filosofiją bei šeši atvirlaiškiai, kuriuose Vydūnas rašo apie savo ryšį su šeima.

Renginio dalyviams buvo suteikta unikali galimybė paliesti šiuos reliktus ir savo akimis išvysti Vydūno rankraščių originalus. Brita Storost teigė besididžiuojanti turėdama tokį iškilų giminaitį kaip Vydūnas, kurio atminimui statomi paminklai, o atvaizdas puošia buvusios nacionalinės Lietuvos valiutos lito 200 nominalo banknotą. Už savo senelio brolio atminimo įamžinimą B. Storost dėkojo Vydūno draugijai bei reziumavo, jog be Vydūno ir Juozo Tumo-Vaižganto indėlio į Lietuvos kultūrą, šaliai, ko gero, būtų grėsęs Prūsijos likimas.

Vydūno metų perlai
Savo pranešimą „Vydūno idėjos Viktoro Falkenhahno novelėse apie aisčius“ V. Falkenhahno sūnus, sociologas, teisininkas prof. habil. dr. Viktoras Justickis pradėjo Rytų filosofijos, kurią propagavo Vydūnas, teze: „Pažindami save – pažįstame Dievą, o pažindami Dievą – pažįstame pasaulį“. Svečias akcentavo, jog jo tėvą – vokiečių kalbininką, profesorių Viktorą Falkenhahną, Vydūną bei aisčius vienijanti idėja buvo pagarba ugniai, gamtai ir gyvybei kaip kūrinijos pradams. Prof. Viktoras Falkenhahnas sekė Vydūno gyvenimo pavyzdžiu, šie šviesuoliai daug bendraudavo.

2018 m. išleistą Vydūno draugijos tarybos narės, rašytojos Rimos Palijanskaitės monografiją „Vydūnas: regėjimai, darbai, atradimai“ pristatęs Vydūno draugijos pirmininko pavaduotojas, gydytojas doc. dr. Juozas Šidiškis atviravo, jog autorė, siekdama skaitytoją kuo labiau priartinti prie Vydūno pasaulėjautos, dešimtmečiais rinko medžiagą šiam veikalui. Tad leidinyje gausu paties Vydūno tekstų – filosofinių traktatų, straipsnių, laiškų bei literatūrinės kūrybos ištraukų. Popietės metu pristatytą knygą bei doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus ir prof. dr. Aušros Martišiūtės-Linartienės monografiją „Vydūnas“ svečias vadino vienas kitą papildančiais 2018 m. šalyje minėtų Vydūno metų perlais.

Renginio organizatorių, dalyvių ir svečių bendra nuotrauka.

Baigiamuoju konferencijos akordu tapo iš Detmoldo (Vokietija) į Pagėgius atvykusio Vydūno draugijos Garbės nario, kunigo Miroslavo Danio sveikinimo žodis. Šio dvasininko ilgametis indėlis ir ypatingi nuopelnai įamžinant Vydūno atminimą Vokietijoje, nuolatinė veikla populiarinant Vydūno kūrybą bei plėtojant Lietuvos ir Vokietijos kultūros ryšius, 2016 m. įvertinti LR Kultūros ministerijos aukso garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Svečias padovanojo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešajai bibliotekai savo žmonos pieštą Vydūno portretą.

Padėkos
Bibliotekos vadovė Ramutė Vaitkuvienė, linkėdama nešti lietuviškosios kultūros šviesą pasauliui, Vydūno draugijos pirmininkui Tomui Stanikui, jo pavaduotojui doc. dr. Juozui Šidiškiui bei konferencijos pranešėjams įteikė simbolines Lietuvos nacionalinės vėliavos spalvų žvakeles ir bičių iš Nemuno lankų sunešto medaus. Saldžiais lauknešėliais padėkota VšĮ Pagėgių krašto turizmo informacijos centras direktorei Ilonai Meirei bei Pagėgių savivaldybės Neįgaliųjų draugijos moterų ansamblio „Rambynas“ narėms ir vadovei Virginijai Bubelienei. Svečiams iš Vokietijos suorganizuota ekskursija po biblioteką, jiems padovanota po albumą „Pagėgiai. Šis kraštas kaip muzika…“.

Nusidriekė eilutė norinčiųjų įsigyti Vydūno draugijos išleistų leidinių bei čia pat gauti jų rengėjų autografus. Pokalbiai apie Vydūną, Juozą Tumą-Vaižgantą bei šių asmenybių gyvenimo ir kūrybos kelią pratęsti prie arbatos puodelio, apžiūrint bibliotekai priklausančią fotomenininkės, žurnalistės Lilijos Valatkienės fotorefleksijų ir dokumentinės fotografijos darbų parodą „Vydūnas – žinomas, bet nepažintas“ bei bibliotekos darbuotojų parengtą literatūrinę ekspoziciją „Žmogaus, gamtos ir kultūros darna Juozo Tumo-Vaižganto kūryboje“.

Sonata Nognienė, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja, nuotraukų autorė Asta Andrulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Tarp turtingiausių šalies politikų – Pagėgių rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Kelneris

Turtingiausi šalies politikai yra ne Seime. Daugiausia jų dirba savivaldybių tarybose. Naujausio žurnalo „Reitingai“ ir DELFI tyrimo duomenimis, didžiausią turtą kartu su žmona valdo Plungės rajono savivaldybės tarybos narys Liudas Skierus, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo partneris. Turtingiausias Seimo narys yra valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis. Į DELFI skelbiama 50-uką pateko ir Pagėgių rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Kelneris ir Dalia Kelnerienė – 2,46 mln. eurų. Jie saraše užėmė 23-ąją vietą. Pagėgių rajono politikas Remigijus Kelneris kartu su šeimos nariais valdo

Socialiniuose tinkluose plinta daina „Papa Frančesko“, skirta popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje metinėms

Lygiai prieš metus, 2018 metų rugsėjo 22-23 dienomis, popiežius Pranciškus pirmą kartą lankėsi Lietuvoje. Vizito metinių proga Julius Vaicenavičius pristato dainą ir vaizdo klipą „Papa Frančesko“. „Daina gimė praeitais metais išlydint popiežių Pranciškų Vilniaus oro uoste. Viskas įvyko labai spontaniškai, norėjosi džiugiai ir smagiai atsisveikinti. Tuo metu buvo ankstus rytas, daugybė savanorių ir puiki nuotaika,“ – pasakoja Julius Vaicenavičius. Dainoje ir vaizdo klipe nuotaikingai vaizduojamos pagrindinės popiežiaus vizito Lietuvoje akimirkos: susitikimas su jaunimu Katedros aikštėje, apsilankymas Okupacijų ir laisvės kovų

Ankstyvas ruduo Mažojoje Lietuvoje: vokiškos kultūros takais

Jei lankysitės pajūryje, turizmo specialistai pataria pasižvalgyti po pamarį ir išbandyti naują turistinį maršrutą, pavadintą „Migruojančios kultūros“. Šis maršrutas kviečia nuo pajūrio keliauti Šilutės link ir daugiau sužinoti apie Didžiosios ir Mažosios Lietuvos sandūroje gyvavusias tradicijas, pamario krašto gamtą ir jos žmones, iki šiol save vadinančius lietuvininkais. Įdomu tai, kad Mažoji Lietuva Lietuvos valstybei nepriklauso nei 100 metų. „Tai autentiškos Klaipėdos krašto (Mažosios Lietuvos) sodybos, tradiciniai mažlietuvių valgiai, senosios Klaipėdos krašto dainos. Tiesa, šis maršrutas įspūdingesnis keliaujant su gidu, nes tik

Pokalbis apie prasidėjusių mokslo metų aktualijas

Rugsėjį prasidėjus naujiems mokslo metams, paaiškėja ir tikras mokinių skaičius. Dabar rajono bendrojo lavinimo mokyklose ir gimnazijose yra 4473 mokiniai. Šiemet, palyginus su praėjusių metų rugsėju, sulaukta 172 vaikais mažiau, įskaičiuojant ir ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus ugdomus vaikus. Vien mokyklas lankančiųjų šiemet sumažėjo 135. Apie prasidėjusių mokslo metų aktualijas „Pamarys“ pakalbino Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėją Dainorą BUTVYDIENĘ. – Jūsų pateiktieji skaičiai teikia optimizmo. Bent jau šį rudenį mokinių nesumažėjo keliais šimtais, kaip būdavo anksčiau. – Tačiau mažiau devintokų