Vydūno bibliotekos teatralizuota šviečiamoji–kultūrinė programa

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė jau antrus metus dalyvavo Pagėgių savivaldybės kultūros centro organizuotame kalėdiniame Žąsų turguje Mažojoje Lietuvoje, atlikdama išskirtinai šiam renginiui parengtą teatralizuotą šviečiamąją–kultūrinę programą „Bibliotekininkystės ir knygnešystės istorijos gijos Pagėgių krašte“.

Visi dalyviai buvo pakviesti įsiamžinti bendroje nuotraukoje.

Tarpukario laikotarpiu Lietuvoje madingomis aprangos detalėmis ir aksesuarais pasipuošusios bibliotekininkės pasitiko turgaus lankytojus, kviesdamos juos bent akimirkai sugrįžti į XX amžių: apsilankyti pirmojoje 1937 m. Pagėgiuose atidarytoje Klaipėdos krašto Valstybinėje bibliotekoje ir „gyvai“ prisiliesti prie anų laikų spaudos, kultūros, raštijos lobyno. Žąsų turgaus lankytojai, panorusieji tapti šios istorinės bibliotekos skaitytojais bei pasiskolinti į namus knygą su mažlietuviškai užrašytu palinkėjimu viduje, registravosi, pasirašydami rankų darbo plunksna-pendzeliu (plunksnakočiu iš žąsies plunksnos) ir palikdami štempelį (piršto spaudą) kontrolknygėje (inventorinėje knygoje).

Į bibliotekos kontrolknygę pasirašo etnomuzikologė, televizijos, radijo laidų ir renginių vedėja, visuomenės veikėja Zita Kelmickaitė.

Artėjant didžiausioms metų šventėms, šioje Valstybinėje bibliotekoje buvo galima įsigyti naujų pyvelių (knygelių vaikams) ir suaugusiems skirtų leidinių, knygų ciekių su kalendra (knygų skirtukų su kalendoriumi), plunksnų–pendzelių (plunksnakočių iš žąsies plunksnų), Vydūno cukierkų (saldainių) ir kolytų (maišelių) su Vydūno sentencijomis dovanėlėms dėti. Itin daug turgaus svetelių dėmesio sulaukė unikali galimybė parašyti kalėdinę gromatėlę (laiškelį) arba turguje skambėjusią mažlietuvišką šnektą įamžinti popieriuje, tekstus rašant autentiška XX amžiaus spausdinimo mašinėle.
Knygų puslapiai šlamėjo, Valstybinės bibliotekos lankytojų bei skaitytojų gretos nepaliaujamai gausėjo, lietuvininkų tarmės žodžiai aidėjo, šypsenos neapleido Žąsų turgaus lankytojų veidų ir pakili nuotaika visus lydėjo…

Sonata Nognienė, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja
Astos Andrulienės nuotr.

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė su Tauragės kabelinės televizijos reportere Rūta Karmazinaite (antra iš dešinės).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Teatro vadovė ir dvasinio konsultavimo specialistė

Rugsėjo pradžioje Šilutės kamerinio dramos teatro direktorė Ramunė Kiniulytė gimtadienio proga sulaukė dėmesio – ne šiaip gimtadienis, jau 40 metų. Kilusi iš Tauragės, jau 18 metų Šilutėje. Po teologijos mokslų studijų bendrakursė pakvietė į Šilutę, dirbo versle. Teatre – jau keturiolikti metai, jam vadovauja 12 metų. Baigė magistrantūrą, nenutolo nuo religijotyros, papildomai įgijo dvasinio konsultavimo žinių. Šilutės kultūros ir pramogų centre jau triūsia statybininkai – šį pastatą pradedama renovuoti. Šilutės kamerinis dramos teatras prisiglaudė buvusiame vaikų darželyje (Liepų 16, Šilutėje).

Žuvienės virimo čempiono žiedą išsivežė dzūkai

Tokia žinia vainikavo šeštadienį Šilutėje surengtą vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą. Lazdijų komanda „Dzūkų jūros piratai“, čempionate dalyvavę devintą kartą, šventė pergalę: vyr. virėjas Ramūnas Zdanevičius gavo tik nugalėtojui skirtą raudonos spalvos prijuostę, specialią plaketę, čempiono vėliavą ir žiedą. Nugalėtojų bėgimą katilų alėja lydėjo sveikinimo šūksniai. Šiemet į vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą Šilutės senojo turgaus aikštėje suvažiavo 55 komandos. Prie žuvienės ir žuvies sriubos katilų sukosi ne tik Šilutės rajono, bet ir iš visos Lietuvos, taip pat Latvijos, Lenkijos,

Patarimai žmonėms, kurie nori kurti verslą

Vos prieš keletą metų, bene įtakingiausias pasaulyje finansų rinkos žurnalas Forbes, Lietuvą įvertino kaip penkioliktą geriausią valstybę pasaulyje naujo verslo kūrimui. Tokia aplinka čia yra dėl puikios geografinės padėties, mažos geopolitinio konflikto rizikos, gana palankios mokestinės politikos ir sparčiai augančios ekonomikos. Lietuviams, kurie savo gimtojoje šalyje nori kurti verslą, nėra geresnio laiko daryti tai, nei dabar. Tuo metu, kai technologinės inovacijos užima vis didesnę mūsų gyvenimo dalį, atsiranda galybė unikalių nišų, kuriose galite įsitvirtinti, ir kur galite uždirbti. Tačiau svarbu

Seniūnė Dalia Drobnienė – apie kelių statybas ir… žiniasklaidos sąžinę

Dalia Drobnienė – tikra Rusnės salos dukra, čia gimusi ir užaugusi, čia jau septinti metai einanti seniūnės pareigas. Apie jau pastatytą estakadą kelyje į Rusnę, apie kelio nuo Prezidento Kazio Griniaus tilto iki estakados tvarkymo darbus D. Drobnienė kalba kaip solidžią darbo patirtį sukaupusi kelių ir tiltų statybos inžinierė. Premjerą Saulių Skvernelį gerbia ir to neslepia, šalies žurnalistus peikia žodžių neparinkdama… Pokalbį su Rusnės seniūne Dalia DROBNIENE pradėjome nuo Rugsėjo 1–osios proga saloje vykusių švenčių. – Buvau abiejose mokyklose. Rusnės