Vydūno bibliotekos teatralizuota šviečiamoji–kultūrinė programa

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė jau antrus metus dalyvavo Pagėgių savivaldybės kultūros centro organizuotame kalėdiniame Žąsų turguje Mažojoje Lietuvoje, atlikdama išskirtinai šiam renginiui parengtą teatralizuotą šviečiamąją–kultūrinę programą „Bibliotekininkystės ir knygnešystės istorijos gijos Pagėgių krašte“.

Visi dalyviai buvo pakviesti įsiamžinti bendroje nuotraukoje.

Tarpukario laikotarpiu Lietuvoje madingomis aprangos detalėmis ir aksesuarais pasipuošusios bibliotekininkės pasitiko turgaus lankytojus, kviesdamos juos bent akimirkai sugrįžti į XX amžių: apsilankyti pirmojoje 1937 m. Pagėgiuose atidarytoje Klaipėdos krašto Valstybinėje bibliotekoje ir „gyvai“ prisiliesti prie anų laikų spaudos, kultūros, raštijos lobyno. Žąsų turgaus lankytojai, panorusieji tapti šios istorinės bibliotekos skaitytojais bei pasiskolinti į namus knygą su mažlietuviškai užrašytu palinkėjimu viduje, registravosi, pasirašydami rankų darbo plunksna-pendzeliu (plunksnakočiu iš žąsies plunksnos) ir palikdami štempelį (piršto spaudą) kontrolknygėje (inventorinėje knygoje).

Į bibliotekos kontrolknygę pasirašo etnomuzikologė, televizijos, radijo laidų ir renginių vedėja, visuomenės veikėja Zita Kelmickaitė.

Artėjant didžiausioms metų šventėms, šioje Valstybinėje bibliotekoje buvo galima įsigyti naujų pyvelių (knygelių vaikams) ir suaugusiems skirtų leidinių, knygų ciekių su kalendra (knygų skirtukų su kalendoriumi), plunksnų–pendzelių (plunksnakočių iš žąsies plunksnų), Vydūno cukierkų (saldainių) ir kolytų (maišelių) su Vydūno sentencijomis dovanėlėms dėti. Itin daug turgaus svetelių dėmesio sulaukė unikali galimybė parašyti kalėdinę gromatėlę (laiškelį) arba turguje skambėjusią mažlietuvišką šnektą įamžinti popieriuje, tekstus rašant autentiška XX amžiaus spausdinimo mašinėle.
Knygų puslapiai šlamėjo, Valstybinės bibliotekos lankytojų bei skaitytojų gretos nepaliaujamai gausėjo, lietuvininkų tarmės žodžiai aidėjo, šypsenos neapleido Žąsų turgaus lankytojų veidų ir pakili nuotaika visus lydėjo…

Sonata Nognienė, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja
Astos Andrulienės nuotr.

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė su Tauragės kabelinės televizijos reportere Rūta Karmazinaite (antra iš dešinės).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Geriausias automobilis šiuolaikinei šeimai – miesto visureigis

Į klausimą, koks automobilis geriausiai tinka lietuviškai šeimai, atsakyti gali tik pačios šeimos, žinančios, kur renkantis reikia sudėti visus akcentus: ar skaičiuoti litrus bagažinėje, ar matuoti erdvę ant galinės sėdynės, ar patikrinti, kiek telefono įkrovos lizdų salone. Dėl šios priežasties „Lietuvos metų automobilio 2020“ nominaciją – „Šeimos automobilį 2020“ – rinkti patikėta ne kam kitam, o šeimoms, į specialius automobilių bandymus atkeliavusioms iš visos Lietuvos. „Šeimos automobilis 2020“ – viena iš svarbiausių „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimų nominacijų, mėgstama tiek

E.skautas – šių dienų superherojus

Įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ sukurtas e.skautų tinklas, skirtas 14-29 metų jaunimui, norinčiam dalyvauti savanoriškoje veikloje ir gebančiam naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Vydūno viešosios bibliotekos interneto svetainėje bei Facebook paskyroje paviešinus informaciją apie kuriamą e.skautų tinklą ir pakvietus Pagėgių krašto jaunimą aktyviai prie jo jungtis, Vydūno viešojoje bibliotekoje, Kentrių, Lumpėnų, Piktupėnų bei Žukų filialuose užsiregistravo 20 jaunuolių iš Algimanto Mackaus gimnazijos, Piktupėnų pagrindinės mokyklos, Vilkyškių J. Bobrovskio gimnazijos bei kitur. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios

„Prašom prekių apžiūrėti, turguje paklegėti“

Tikriausiai bent viena ausimi esate girdėję, kad nuo pat XVI a. pabaigos Šilutę lydėjo vienintelis įvaizdis – miestelis, kur vyksta milžiniški turgūs. Į juos susirinkdavo ir vietinių gyventojų, ir žemaičių, ir užsienio pirklių, kuriuose žmonės parduodavo ir įsigydavo žemės ūkio produktų, žvejybos laimikio, pramonės prekių, knygų, rankdarbių ir kitko, bendraudavo ir pramogaudavo. Tokios prekyvietės išsilaikė iki pat Antrojo pasaulinio karo, o nuo 1944 m. sumenko, jų veiklą labai apribojo sovietinio ekonominio-ūkinio režimo įvedimas. Parodoje pabandėme atkurti senojo klestinčio turgaus šurmulį

Emigrantai keičia tradicijas

Per dešimt mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 384 naujagimiai, 486 mirę asmenys, 333 santuokos ir 134 ištuokos. Spalį sulaukta 35 naujagimių, mirė 50 asmenų, susituokė 20 porų, iširo 14 šeimų. Naujagimių gausa išsiskyrė liepa, jų užregistruota 60: 30 berniukų ir tiek pat mergaičių. Po 44 naujagimius registruota balandį ir birželį. Po 50 asmenų į Amžinybę išėjo spalį ir balandį. Sausį jų buvo net 55. Po 52 – kovą ir birželį. Tik vienintelį liepos mėnesį sulaukta 60 naujagimių,