Vlada Musvydaitė sveikatintis pataria pamažu

Sveikos gyvensenos entuziastė Vlada Musvydaitė teigia, kad kardinaliai gyvenimo būdo atėjus pavasariui keisti nepatartina. Sveikatingumo įpročius prisijaukinti reikia po truputį.

„Drastiškų priemonių imtis niekada nepatariu: viską reikia pradėti nuo pat pradžių. Išaušus rytui, pirmiausiai rekomenduoju pakelti savo namiškius, juos apkabinti ir kartu padaryti paprastą, kelias minutes trunkančią rytinę mankštą. Labai linkiu, kad šis rytinis ritualas taptų įpročiu. Taip pat, kaip ir pajudėjimas tarp darbų. Kadangi šiuo metu net ir konferencijos, darbo pokalbiai vyksta nuotoliniu būdu, prie kompiuterių – mano pasiūlymas būtų kas valandą nuo jo atsitraukti ir penkias minutes pajudėti. Vaikščiojamas yra taip pat nuostabus būdas prasijudinti. Be to, mokslininkų ištirta, kad kasdienis judėjimas padeda išvengti net 40-ies lėtinių ligų“, – sako V. Musvydaitė.

Anot sveiko gyvenimo būdo entuziastės, karantiną reikia stengtis paversti kuo pozityvesniu, todėl šis laikotarpis puikiai tinka užsiimti savo kūnu ir mityba. „Šiuo metu nebeturime jokių pasiteisinimų, kad pajudėti nespėjame. Dabar atsidarius kompiuterį tereikia į paiešką įsivesti „kalanetika“ arba „joga“ ir po truputį pradėti sportuoti. Įvairiausių treniruočių internete yra gausu, o ir sporto klubai daro internetines treniruotes“, – pasakoja V. Musvydaitė.

Norint sveikai gyventi, be rytinės mankštos, du kartus per savaitę Vlada rekomenduoja padaryti pusvalandį trunkančią treniruotę ir galiausiai palaipsniui didinant kasdien nueitų žingsnių skaičių, jų per dieną nužingsniuoti bent 10 tūkstančių.

Kalbėdama apie sveiką mitybą, V. Musvydaitė sako, kad čia galioja tos pačios taisyklės kaip ir sportui. Jeigu visą laiką valgei nesveiką maistą – drastiškai mitybos keisti ir staiga tapti sveikuoliu nereikėtų.

„Ne visi iš karto susitvarko su šaldytuvo varstymu, tačiau kiekvienam ateina savas laikas, kuomet vidinis balsas pasako, kad reikia pradėti rinktis sveikesnį maistą, atsisakyti žalingų įpročių, daugiau laiko praleisti su šeima. Kai žmogus pats apsisprendžia – yra daug lengviau siekti sveikatingumo tikslų“, – teigia sveikos gyvensenos entuziastė.

 

Karantino metu lietuviai daugiau vaikšto

Viena iš judėjimui skirtos programėlės „#walk15“ įkūrėjų V. Musvydaitė sako, kad karantino metu lietuviai pradėjo daugiau vaikščioti. Šį faktą, anot jos, galima teigti pagal mobiliosios programėlės duomenis.

„Šiuo metu mūsų programėlėje užsiregistravę yra daugiau nei 157 tūkstančiai vartotojų. Matome, kad karantino metu lietuviai pradėjo vaikščioti po 500 žingsnių daugiau nei prieš karantiną. Šiuo metu vidutinis lietuvis nueina po 4500 žingsnių per dieną“, – teigia V. Musvydaitė.

Dar vienas dalykas, pasak sveikos gyvensenos entuziastės, kuris galbūt padėtų padidinti nueinamų žingsnių skaičių – savo gyvenvietės pažinimas. „Mūsų programėlėje yra apie 150 skirtingų maršrutų. Žinoma, jeigu esi tam tikrame mieste, negali pažeidinėti karantino taisyklių ir važiuoti kažkur, tačiau tikiu, kad ne visus maršrutus žinote ir savo mieste. Jie yra nemokami ir įgarsinti. Taip ne tik vaikščiosite, bet ir sužinosite šį tą naujo“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu kūrėsi ir

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite