Viskas, ką turėtume žinoti apie kremavimo paslaugas

kremavimasEsant tokiai situacijai, kad kapinės Lietuvoje yra perpildytos, kremavimas tampa vis populiaresniu mirusiųjų laidojimo būdu. Sprendimas kremuoti yra individualus šeimos sprendimas. Norint priimti pagrįstą sprendimą, verta sužinoti šiek tiek daugiau apie pačią kremavimo procedūrą.

Kas yra kremavimas?

Pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos, kur „cremare“ reiškia deginti.

Tai labai ekologiškas ir kartu ekonomiškas sprendimas, kuris vis labiau populiarėja. Kremacijos procesas vyksta specialiai tam pritaikytame krematoriume, o degimo metu susidarę pelenai sudedami į urnas.

Kremavimo kaina yra mažesnė nei tradicinis kūno laidojimas. Daugelyje religijų – katalikybėje, hinduizme ir kitose – kremavimas yra populiarus laidojimo būdas. Tuo tarpu islamas, mormonai ir stačiatikiai kategoriškai draudžia tokią praktiką.

Kodėl žmonės po mirties nori būti kremuoti?

Daugelis žmonių pageidauja, kad po mirties jų kūnas būtų kremuotas. Nepakeliama mintis apie ilgą cheminį kūno irimo procesą jiems nėra labai patraukli. Kremavimo procesas leidžia kūną greitai paversti pelenais, nereikalaujant ilgo irimo žemėje. Iš tiesų kremavimas nuo tradicinio kūno laidojimo kape iš esmės skiriasi tik tuo, kad kūnas virsta pelenais. Labai dažnai nelaimingų atsitikimų aukos sudeginamos, kai dėl daugybės sužalojimų šeima nusprendžia jas kremuoti. Akivaizdu, kad deginimo proceso metu mirusysis nejaučia jokio skausmo, kaip mano daugelis žmonių.

Kūno paruošimas kremavimui

Nors palaikų kremavimas šiek tiek skiriasi nuo tradicinių laidotuvių, yra keletas bendrų bruožų. Vienas iš jų – kūno paruošimas.

Mirusysis gali būti kremuojamas su šeimos parinktais drabužiais, o kartais – su daiktu, kuris jam buvo labai brangus visą gyvenimą. Kremuoti skirti karstai yra suprojektuoti taip, kad veikiami karščio virstų pelenais. Labai dažnai kremavimui naudojami kartoniniai karstai. Tai gana pigus ir aplinkai nekenksmingas sprendimas, atsižvelgiant į tai, kad jis vis tiek pavirs pelenais.

Mirusiojo pelenai kartu su sudegintais drabužiais ir karstu dedami į specialiai paruoštą urną. Rinkoje yra daugybė įvairių dizaino ir spalvų urnų, kaip ir karstų. Kremacijos krosnyje yra labai aukšta temperatūra –  870–980 laipsnių Celsijaus, todėl gerokai sutrumpėja deginimo laikas.

pr2023/09

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite