Visiška energetinė Lietuvos nepriklausomybė – 2030 metais

Vyriausybė pritarė atsinaujinančią energetiką spartinančioms pataisoms, kuriomis siekiama spartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje. Pataisomis šalinami biurokratiniai trukdžiai ir pertekliniai ribojimai saulės ir vėjo elektrinėms, kuriamos palankios sąlygos gaminančių vartotojų skaičiaus augimui bei skatinamas energetinių bendrijų kūrimas.

„Jei Seimas pritars Vyriausybės siūlymams, planuojame, jog 2030 m. pasieksime visišką energetinę nepriklausomybę: 93 proc. reikalingos elektros energijos pasigaminsime patys, ir visa ji bus iš atsinaujinančių išteklių“, – teigia energetikos ministras Dainius Kreivys. Pasak jo, tokiu atveju Lietuva pagal vietinės atsinaujinančios energijos gamybą būtų tarp Europos lyderių.

Ministras taip pat pabrėžia, jog dėl karo Ukrainoje ir neapibrėžtumo pasaulinėse energijos išteklių rinkose sparti žaliosios energetikos plėtra Lietuvoje yra vienintelis tvarus kelias, norint užsitikrinti šalies energetinę nepriklausomybę ir saugumą.

Mažinama biurokratinių trukdžių  

Atsinaujinančios energetikos plėtrai būtina sąlyga – trumpesnis pasirengimo darbų laikotarpis ir nustatytos aiškios sąlygos bei plėtros reikalavimai.

  • Siūloma, jog vystant saulės elektrines aiškiai būtų nurodoma, jog poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrų atlikti nereikia.

Tai leistų jau artimiausiu metu pastatyti pakankamai saulės parkų, iš kurių pigesnę elektros energiją galės įsigyti daugiabučių gyventojai, paremti socialiai jautrias gyventojų grupes.

Pataisomis įvedama aiški takoskyra, kada vėjo parkui turi būti atliktas pilnas poveikio aplinkai vertinimas, o kada – sutrumpinta PAV atranka.

  • Vystant vėjo energijos parkus, pilnas PAV būtų atliekamas tik tuomet, kai statomos 7 ar daugiau vėjo elektrinių ir kai bent vienos iš jų aukštis yra virš 230 m.
  • Nustatomas saugus vėjo elektrinių atstumas: vėjo elektrinė turėtų būti statoma ne arčiau nei per keturis jėgainės stiebo aukščius nuo gyvenamojo namo be sutikimo.

Siekiant greitesnių procedūrų, siūloma teritorijų planavimo etape neįvardinti konkrečių AEI technologijų galimos plėtros, o numatyti galimybę energetikos objektams skirtuose sklypuose vystyti tiek saulės, tiek vėjo energetiką.

Pataisose taip pat siūloma leisti vėjo ir saulės elektrines statyti žemės ūkio paskirties žemėje užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal paskirtį, t. y. nekeičiant žemės paskirties. 

Hibridinės elektrinės

Siekiant efektyvaus tinklo pralaidumo, pakeitimais įteisinama ir nauja – hibridinės elektrinės – sąvoka. Tai leis viename tinklo taške prijungti skirtingas AEI elektrines (pvz., saulės ir vėjo) ir kaupimo įrenginius (baterijas) nesumuojant jų galios. Tai leis efektyviausiu būdu išnaudoti elektros tinklą ir pasiekti maksimalias gamybos apimtis.

Siūloma, jog elektrinę prijungiant prie tinklų, būtų vertinama leistina generuoti galia (ne visų įrengtų generavimo šaltinių įrengtoji galia). Tai leistų įrengti daugiau pajėgumų neplečiant tinklo.

  • Hibridinėms elektrinėms bus išduodamas vienas leidimas plėtoti ir leidimas gaminti – taip mažinama administracinė našta.

Siekiant skatinti atsinaujinančią energetiką regionuose, sukuriamos skaidrios sąlygos vystytojams dalintis savo sėkme su vietos bendruomenėmis. Elektrinių vystytojams būtų taikoma gamybos įmoka, kuri būtų išmokama seniūnijoms. Tai užtikrintų bendruomenių projektų finansavimą. Siūloma, kad AIE gamintojai bendruomenėms skirtų apie 3 proc. nuo metinių pajamų (1,3 EUR/MW).

Palankios sąlygos gaminančių vartotojų plėtrai

Lietuva siekia, kad 2030 m. kas trečias vartotojas pats pasigamintų elektros energijos. Pasak energetikos ministro, norint didinti gaminančių vartotojų skaičių vien finansavimo nepakanka – būtina sukurti patrauklias reguliacines sąlygas buitinių ir komercinių gaminančių vartotojų plėtrai.

Todėl pataisomis siūloma atsisakyti plėtros ir elektros gamybos leidimų (šiuo metu jų nereikia tik gaminančių vartotojų elektrinėms iki 30 kW), neberiboti gaminančių vartotojų elektrinės įrengtosios galios (šiuo metu gaminantys vartotojai gali statyti tik iki 1000 kW elektrines), nustatyti, kad elektros energija kaupiama tinkluose 2 metus (nuo balandžio 1d. iki kovo 31d.).

Taip pat siūloma sudaryti sąlygas kelias elektrines priskirti vienam vartojimo objektui, taip užtikrinant, kad vartotojas galės patenkinti visus savo poreikius. Norintys įsigyti elektros iš nutolusios elektrinės, nebeturės dėl to didinti savo įvado – taip bus tausojamas tinklas.

Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos (AEIB)

Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų (AEIB) teisinis reglamentavimas įsigaliojo dar 2019 metais, tačiau šių bendrijų potencialas iki šiol neišnaudotas – Lietuvoje šiandien nėra nė vienos atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos.

„Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija – puikus įrankis energetikos kainų suvaldymui. Todėl siekiame sudaryti sąlygas savivaldybėms kurti AIEB ir finansuoti socialiai jautrias gyventojų grupes: daugiavaikes šeimas, mažas pajamas gaunančius asmenis“, – sako energetikos ministras.

Šiuo metu AEIB gali būti tik viešosios įstaigos, tuo tarpu siūloma, atsinaujinančių išteklių energijos bendrija gali būti bet kuris pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Pataisomis išplečiama energetinių bendrijų veikimo teritorija – į ją jungtis galėtų asmenys iš visos apskrities, kurioje veikia bendrijos elektrinė (šiuo metu bendrijos nariais gali tapti tik tos pačios savivaldybės ar besiribojančių seniūnijų gyventojai). Visą informaciją apie tokių bendrijų steigimą, veikimo principu vieno langelio principu būtų įpareigota teikti Lietuvos energetikos agentūra.

Visiška energetinė Lietuvos nepriklausomybė – 2030 m.

Priėmus siūlomas pataisas, Lietuva visišką energetinę nepriklausomybę pasiektų jau 2030 metais. Planuojama, jog 2030 m. bendra įrengtoji žaliosios energetikos galia Lietuvoje siektų 7 GW, iš jų 1,4 GW sugeneruotų jūros vėjo elektrinės, 3,6 GW – sausumos vėjo ir 2 GW – saulės elektrinės.

Energetikos min. inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite