„Visa jėga jumyse – jūs esate moterys“

Kovo 7-osios pavakare Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje su Žemaitijos dailininkų sąjungos nare, dailininke Aida Gečaite vyko diskusija „Tu esi moteris, tu tokia…“ (J. Marcinkevičius). Kalbėtasi apie moters kūrybiškumą, moters sielą, dieviškąją jos prigimtį. Tuo pat metu bibliotekoje atidaryta pavasariška, gaivi, moteriška trijų klaipėdiškių dailininkių Aidos Gečaitės, Vilijos Kazragytės-Digaitienės ir Dalios Balsienės kūrybos paroda. Susirinkusiems šoko Trečiojo amžiaus universiteto lankytojos.

Vilija Kazragytė–Digaitienė, Aida Gečaitė ir Dalia Balsienė prie Aidos Gečaitės paveikslo.

Kūrybos džiaugsmas
Kovo 8-osios išvakarėse bibliotekoje surengtas parodos pristatymas sukvietė gausų būrį šilutiškių. Spalvingų drobių fone dailininkė A. Gečaitė kalbėjo, kad visos mes galime ir turime kurti: „Nebijokime paimti teptuko į rankas, bandykime, plėšykime ir vėl kurkime. Ir dalinkimės savo kūryba, rodykime ją draugams, atraskime savo unikalumą. Paveikslas palėpėje negyvena, jį turi matyti žmonės… Visa jėga jumyse – jūs esate moterys“.
Supažindindama su savo kolegėmis papasakojo, kad su Vilija Kazragyte–Digaitiene yra pažįstamos jau 51 metus – nuo to laiko, kai sukako ketveri metukai, ir nė karto nebuvo susipykusios… Tai pirmoji jų bendra paroda. Kvietė susitikimo dalyvius atidžiai įsižiūrėti į Vilijos pieštas gėles: „Kaip Vilija tapo gėles, yra unikalu. Bet svarbiausia kurti ir pajusti malonumą. Viskas priklauso nuo mūsų pačių. Senovėje buvo moters kultas, ir moteris turi būti sugrąžinta ant pjedestalo. Pasiklausykite, kiek daug gražių lietuviškų žodžių yra moteriškosios giminės: žemė, saulė, žvaigždė, Šilutė, Klaipėda, viltis. Moteris labai stipri. Ji – pradžia ir pabaiga. Sveika moteris gali pasirūpinti kitais, bet pirmiausia ji turi rūpintis savimi. Mes pirmosios paduodame ranką mažam žmogučiui, mes pirmosios paduodame ranką išlydėdamos senolius ir savo mamas“, – kalbėjo A. Gečaitė.
Jai antrino dailininkė Vilija: „Būkit laimingos kurdamos. Stenkitės visada atrasti laiko sau ir kūrybai. Aš viena auginau keturis vaikus, studijavau, piešiau. Jau esu surengusi ne vieną savo personalinę parodą“.

Dalios Balsienės paveikslas „Be pavadinimo“.

Kūryba – meditacija
Dailininkė Dalia Balsienė sakė, kad skirtingai nei Aida ir Vilija, ji nėra baigusi dailės studijų, jog 14 metų gyveno Airijoje. Grįžusi buvo atsidavusi šeimos verslui. Pagal specialybę yra bibliotekininkė, tačiau nepabijojo imtis kūrybos. „Buvo tokie internetiniai mokymai – fraktalų piešimas. Patiko. Vėliau susidomėjau sakraline geometrija. Figūros, įvairios formos ir ženkliukai užbūrė mane. Pradėjau ieškoti prasmės šiose formose. Mano kūryba kinta. Procesas nestovi vietoje. Jau esu surengusi pirmąją savo personalinę parodą, o dabar džiaugiuosi savo darbus eksponuodama čia. Piešiu jau trejus metus. Kai aš dirbu, turi būti visiškai tylu. Man kūryba – meditacija“, – mintimis dalijosi dailininkė Dalia.

Apie tatuiruotes
Kai buvo pasakyta, kad A. Gečaitė daro tatuiruotes, ji papasakojo apie darbą, iš kurio ji pragyvena. „Esu įkūrusi grožio saloną. Pati neturiu nė vienos tatuiruotės, bet moku piešti, tai kodėl nepadėti žmogui paslėpti įvairių randų, atsiradusių po nudegimų, avarijų ar kitokių traumų. Jei man nepatinka kliento pasirinkta tatuiruotė, aš pirmiausia bandau atkalbėti žmogų. Aš prieš baisias tatuiruotes, patinka piešti gėles. Tatuiruotės žmogų lydi nuo senų laikų. Ir šiandien indų filmuose matome, kaip jaunosioms prieš vestuves įmantriais raštais puošiamos rankos. Jei tai gražu, estetiška, kodėl ne? Ilgalaikiai makiažai palengvina moters gyvenimą, kodėl tuo nesidžiaugti? Moterys žiūri į veidrodį ir švyti. Mes neturime būti liūdnos, mūsų lūpų kampučiai neturi būti nusvirę ir mūsų akyse neturi būti ašarų…“ – kalbėjo dailininkė Aida.

Šioje trijų menininkių bendroje parodoje kiekvienas rado sau patinkantį paveikslą. Gėlės, portretai, fraktalai – tikrai yra kur akis paganyti. Dailininkėms padovanota gėlių ir atminimo dovanėlių, o lankytojai nesiskirstė, apžiūrinėjo paveikslus ir gyrė juos iš širdies. Moterų dienos išvakarėse šis susitikimas buvo tikra dovana.

Birutė Morkevičienė,
autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Geriausias automobilis šiuolaikinei šeimai – miesto visureigis

Į klausimą, koks automobilis geriausiai tinka lietuviškai šeimai, atsakyti gali tik pačios šeimos, žinančios, kur renkantis reikia sudėti visus akcentus: ar skaičiuoti litrus bagažinėje, ar matuoti erdvę ant galinės sėdynės, ar patikrinti, kiek telefono įkrovos lizdų salone. Dėl šios priežasties „Lietuvos metų automobilio 2020“ nominaciją – „Šeimos automobilį 2020“ – rinkti patikėta ne kam kitam, o šeimoms, į specialius automobilių bandymus atkeliavusioms iš visos Lietuvos. „Šeimos automobilis 2020“ – viena iš svarbiausių „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimų nominacijų, mėgstama tiek

E.skautas – šių dienų superherojus

Įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ sukurtas e.skautų tinklas, skirtas 14-29 metų jaunimui, norinčiam dalyvauti savanoriškoje veikloje ir gebančiam naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Vydūno viešosios bibliotekos interneto svetainėje bei Facebook paskyroje paviešinus informaciją apie kuriamą e.skautų tinklą ir pakvietus Pagėgių krašto jaunimą aktyviai prie jo jungtis, Vydūno viešojoje bibliotekoje, Kentrių, Lumpėnų, Piktupėnų bei Žukų filialuose užsiregistravo 20 jaunuolių iš Algimanto Mackaus gimnazijos, Piktupėnų pagrindinės mokyklos, Vilkyškių J. Bobrovskio gimnazijos bei kitur. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios

„Prašom prekių apžiūrėti, turguje paklegėti“

Tikriausiai bent viena ausimi esate girdėję, kad nuo pat XVI a. pabaigos Šilutę lydėjo vienintelis įvaizdis – miestelis, kur vyksta milžiniški turgūs. Į juos susirinkdavo ir vietinių gyventojų, ir žemaičių, ir užsienio pirklių, kuriuose žmonės parduodavo ir įsigydavo žemės ūkio produktų, žvejybos laimikio, pramonės prekių, knygų, rankdarbių ir kitko, bendraudavo ir pramogaudavo. Tokios prekyvietės išsilaikė iki pat Antrojo pasaulinio karo, o nuo 1944 m. sumenko, jų veiklą labai apribojo sovietinio ekonominio-ūkinio režimo įvedimas. Parodoje pabandėme atkurti senojo klestinčio turgaus šurmulį

Emigrantai keičia tradicijas

Per dešimt mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 384 naujagimiai, 486 mirę asmenys, 333 santuokos ir 134 ištuokos. Spalį sulaukta 35 naujagimių, mirė 50 asmenų, susituokė 20 porų, iširo 14 šeimų. Naujagimių gausa išsiskyrė liepa, jų užregistruota 60: 30 berniukų ir tiek pat mergaičių. Po 44 naujagimius registruota balandį ir birželį. Po 50 asmenų į Amžinybę išėjo spalį ir balandį. Sausį jų buvo net 55. Po 52 – kovą ir birželį. Tik vienintelį liepos mėnesį sulaukta 60 naujagimių,