Naumiestiškiai, o gal ir akylesni pravažiuojantieji pastebėjo jau porą savaičių Žemaičių Naumiesčio centre, ant šalia paminklo 1918 metų Nepriklausomybės dalyviams paminklo esančio aukšto flagštoko išdidžiai plevėsuojančią šio miestelio vėliavą. Kitoje gatvės pusėje, prie seniūnijos, plaikstosi valstybinė  trispalvė.

Iškelti Žemaičių Naumiesčio vėliavą nusprendė seniūnija. Tuo norima atkreipti dėmesį į garbingą ir įdomią miestelio bei jo apylinkių istoriją. Tuo pačiu didinti pasididžiavimą savo miesteliu.

1792.04.12 LDK priimtas Žemaičių Naumiesčio herbas.

Žemaičių Naumiesčio vėliava sukurta remiantis istoriniu miestelio herbu. 1792 m. balandžio 12 d. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Naumiesčiui suteikė Magdeburgo teises (gyvenvietė tapo miestu) ir patvirtino herbą. Tuo metu Abiejų tautų respublika (po Antrojo valstybės padalijimo) gyveno labai neramius laikus, todėl valdovas herbe nurodė pavaizduoti žvėrių valdovą liūtą. Tuo lyg parodydamas, kad valstybė yra pajėgi gintis nuo priešų.

Sovietiniais laikais Žemaičių Naumiestis savo herbo neturėjo. Senojo pagrindu dailininkas Aloyzas Každailis sukūrė labiau šiuolaikines heraldikos taisykles atitinkantį herbą, kuris buvo patvirtintas 1998 metais. Šis atnaujintas herbas ir pavaizduotas Žemaičių Naumiesčio vėliavoje.

Mėlyname lauke ant žalios papėdės auksinis liūtas pakelta uodega su raudonu titnaginiu pistoletu dantyse. Skydo papėdėje – trys auksiniai stilizuoti žolės kuokštai.

1998 m. birželio 3 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 83. Herbo etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis.

Parengta pagal Žemaičių Naumiesčio bendruomenės inf.