Augusto Didžgalvio nuotr.

Rugsėjo 28-oji – Gedimino diena. Šią dieną prisimenama Vilniaus įkūrimo istorija.

Anot legendos, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas susapnavo sapną, pranašavusį Vilniui garbingą Lietuvos sostinės ateitį. Minima, kad Gediminas prigulęs poilsiui rudens medžioklės metu. Tad spėjama, kad tai turėjo įvykti rugsėjo pabaigoje. Paklausęs sapną išaiškinusio žynio Lizdeikos, Gediminas Vilniuje pastatė pilį ir įkūrė sostinę.

Gediminas įkūrė pirmąją Lietuvos sostinę. Iki tol sostinės nebuvo, nes Lietuvos valdovai nuolat keliaudavo kariaudami, neapsistodavo vienoje vietoje. Sostine būdavo laikomas toks miestas, kuriame yra apsistojęs valdovas.

Gedimino valdymo metais Vilniuje buvo dvi pilys – Aukštutinė ir Žemutinė. Žemutinėje buvo įkurta valdovo rezidencija. Pilies teritorijoje buvo senovės lietuvių šventyklos. XI-XII a. įkurti ir stačiatikių maldos namai, nes Gediminas toleravo kitas religijas ir leido žmonėms burtis. Dauguma gyventojų (amatininkai, pirkliai, valstybės tarnautojai) gyveno už pilių sienų.

Medalis su Gedimino atvaizdu.

Gediminas žinomas kaip diplomatiškas Lietuvos valdovas, siekęs išvengti karų. Daugybę taikos sąjungų jis sudarė apvesdindamas su kaimynų šalių kunigaikščiais ir kunigaikštytėmis savo vaikus. Pvz., Algirdą apvesdino su Vitebsko kunigaikštyte, Liubartą – su Voluinės kunigaikštyte, dukterį Mariją ištekino už Tverės kunigaikščio.

Gediminas išplėtė Mindaugo pradėtus ryšius su Vakarų Europa, nuolat gynė valstybę nuo Vokiečių ordino.