Vietinės bitės Lietuvoje gali išnykti

vietinės bitėsLietuvos mokslininkai vos prieš kelerius metus atrado vietines – lietuviškas – bites, tačiau šiandien joms gresia išnykti. Todėl svarstoma jas saugoti valstybės kontroliuojamuose selekciniuose branduoliuose.

Apie tai, kas ir kaip galėtų tapti tokiais selekciniais branduoliais, kas galėtų parengti vietinių bičių išsaugojimo programą, Žemės ūkio ministerijos atstovai Marcinkonyse diskutavo su Dzūkijos Nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vadovybe ir mokslininkais.

Mokslininkai ištyrė, kad kai kuriuose tradiciškai bitininkaujančiuose bitynuose dar yra apie 45 proc. išlikusių motininių linijų, priklausančių vietinio medunešės bitės porūšio (Apis mellifera mellifera) genofondui. Iš jų tik 26  proc. bičių šeimų yra tikros Lietuvos vietinės bitės.

Įrodyta, kad vietinės bitės mūsų kraštuose gyveno dar prieš ledynmetį, kuriam prieš milijonus metų atsitraukiant, vietinės bitės vėl grįžo į mūsų kraštus. Taip pat mokslininkai nustatė, kad jos mažiau serga, lengviau atsikrato erkių.

Vietinių bičių šeimos išsibarsčiusios po atskirus bitynus, skirtingose vietovėse ir regionuose, dauguma jų turi nepageidaujamų požymių: agresyvumas, gausūs ir vėlyvi perai ir t. t., kurie atsirado dėl kryžminimosi su įvežtinėmis bitėmis. Dėl šių priežasčių dalis bitininkų pasiryžę keisti tokių šeimų motinas įvežtinėmis, vadinasi, vis daugiau vietinės bitės genofondo bus sunaikinama. Pavojus šiai veislei kyla ir dėl intensyviai vystomos bitininkystės, naujų bitininkavimo technologijų, tad norint išlaikyti ir stabilizuoti vietinės bitės populiaciją, būtina imtis priemonių.

Svarstomi du vietinės bitės populiacijos atkūrimo ir išsaugojimo scenarijai. Vienas jų – įsteigti draustinį tinkamiausiose vietinio porūšio bitėms miškingose vietovėse (Čepkelių rezervate, Karšuvos, Labanoro ar Dainavos giriose), kur šios bitės populiacijos apsauga būtų reglamentuota teisės aktais.

Kitas variantas – remti pavienių ar grupės bitininkų iniciatyva įkurtus atskirus šios veislės bičių bitynus. Siekiant išsaugoti vietinę bitę, kuri apsigyventų specialiai iškaltose drevėse, labai svarbu, kad aplink bent 10 km spinduliu nebūtų nė vieno bityno, laikančio Carnika ar Bakfasta bites.

Galutinį sprendimą dėl to, kokios senosios lietuviškos veislės turėtų būti saugomos remiant ūkininkus, o kokios – valstybės kontroliuojamuose selekciniuose branduoliuose, Žemės ūkio ministerija priims pasitarusi su mokslininkais.

Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių koordinavimo taryba artimiausiu metu turėtų peržiūrėti Saugomų ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių veislių sąrašą ir pateikti siūlymą ministerijai, kokias senąsias veisles išlaikyti remiant privačius laikytojus, o kokias (esančias ant išnykimo ribos) – saugoti griežtai prižiūrint mokslininkams.

Žemės ūkio min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite