Viešojo sektoriaus pokyčiai: darbuotojų ir organizacijų mažėjo, atlyginimai augo

Viešojo sektoriaus optimizacija 2018 metais vyko užtikrintai ir rezultatyviai –  jau devintą kartą Vidaus reikalų ministerijos (VRM) rengiamos kasmetinės viešojo sektoriaus ataskaitos duomenimis, viešojo sektoriaus organizacijų skaičiaus mažėjimą lydėjo valstybės tarnautojų skaičiaus mažėjimas ir vidutinio darbo užmokesčio augimas.

2018-aisiais viešajame sektoriuje iš viso veikė 4120 organizacijų, iš kurių 751, arba mažiau nei penktadalis, priskiriamos valstybės viešajam sektoriui, o savivaldybių viešajam sektoriui priklausė 3369 organizacijos, arba daugiau nei 80 proc.

Bendras viešojo sektoriaus organizacijų skaičius sumažėjo 171 įstaiga. Skaičiuojama, kad valstybės viešajame sektoriuje organizacijų sumažėjo beveik dvigubai daugiau nei savivaldybėse (111 ir 60). Tai parodo spartesnį ir rezultatyvesnį viešojo sektoriaus optimizavimo įgyvendinimą valstybės lygiu.

„Ataskaitoje apžvelgti pagrindiniai pjūviai, pagal kuriuos matuotas pokytis viešajame sektoriuje – tai yra organizacijų, jose dirbančių darbuotojų skaičius, darbo užmokesčio fondas, taip pat vidutinis darbuotojų darbo užmokestis. Matome, kad reikalingas pokytis viešajame sektoriuje sėkmingai įsibėgėja –  rezultatams pasiekti prireikia mažiau resursų, o kylant atlyginimams viešasis sektorius pritraukia vis daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų“, – sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Viešajame sektoriuje 2018 metais vidutiniškai dirbo 345 tūkst. darbuotojų arba 25,1 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų. Tai – 18,4 tūkst. mažiau darbuotojų nei ankstesniais metais. Valstybės tarnautojai sudarė 14 proc., arba 48 333, visų viešojo sektoriaus darbuotojų. Viešajame sektoriuje 2018 metais valstybės tarnautojų skaičius mažėjo beveik pusantro tūkstančio darbuotojų, iš kurių bene visas skaičius – valstybės viešajame sektoriuje. 

Dėl įgyvendintų viešojo sektoriaus optimizavimo iniciatyvų, praėjusiais metais valstybės viešasis sektorius, skaičiuojant organizacijų skaičiaus mažėjimą, susitraukė 13 proc., o skaičiuojant darbuotojų skaičiaus mažėjimą – 8,9 proc. Tuo tarpu savivaldybių viešajame sektoriuje reikšmingų pokyčių nestebima jau keli metai – darbuotojų skaičius mažėjo vos 1,5 proc. 

Viešojo sektoriaus vidutinis darbo užmokestis 2018 metais siekė 751,5 Eur. Lyginant su praėjusių metų duomenimis (680 Eur), vidutinis darbo užmokestis padidėjo 71,5 Eur (9,5 proc.).

Vidutinio darbo užmokesčio mediana, lyginant su 2017 metais, gana ženkliai augo abiejuose sektoriuose: valstybės viešojo sektoriaus darbo užmokesčio mediana augo 8,9 proc. (871 Eur), savivaldybių viešojo sektoriaus – 11,2 proc. (632 Eur).

2018 metais toliau kilo valstybės viešojo sektoriaus organizacijų darbuotojų vidutinis darbo užmokestis – lyginant su 2017-aisiais, jis padidėjo 71 Eur ir siekė vidutiniškai 871 Eur.

Lyginant vidutinį darbo užmokestį viešajame ir privačiame sektoriuje, pažymėtina, kad privataus sektoriaus vidutinis darbo užmokestis yra 162,5 Eur didesnis nei viešajame sektoriuje, 43 Eur didesnis nei valstybės viešajame sektoriuje ir daugiau nei 280 Eur didesnis nei savivaldybių viešajame sektoriuje.

2018 metais valstybės viešajame sektoriuje fiksuotas vidutinio darbo užmokesčio augimas buvo beveik dvigubai didesnis nei praėjusiais metais, tačiau, nepaisant to, dar nepasiekė privataus sektoriaus vidutinio darbo užmokesčio ir nežymiai atsilieka (4,7 proc.). 

Palyginus vidutinio darbuotojų skaičiaus pokyčius ministrų valdomose srityse, nustatyta, kad darbuotojų skaičius mažėjo visose ministrų valdomose srityse (išskyrus energetikos ministro valdymo srityje, kur skaičius išliko stabilus). Pastebimai darbuotojų skaičius mažėjo aplinkos (14 proc.), susisiekimo (10 proc.), vidaus reikalų (10 proc., neskaičiuojant statutinių valstybės tarnautojų) valdymo srityse. 

Vidaus reikalų ministro valdymo srityje 2018 metais vidutiniškai dirbo 21,6 tūkst. darbuotojų, įskaitant statutinius valstybės tarnautojus. Palyginti su praėjusių metų duomenimis, darbuotojų skaičius sumažėjo 830 darbuotojų, arba beveik 4 proc. Toks mažėjimas fiksuotas dėl Vidaus reikalų ministerijoje ir pavaldžiose įstaigose vykusių pertvarkų, siekiant optimizuoti administracines struktūras, išgryninti vykdomas funkcijas, pašalinti funkcijų dubliavimą.

Nuo 78 iki 114  išaugo darbuotojų skaičius (neskaičiuojant statutinių valstybės tarnautojų) Bendrajame pagalbos centre dėl naujų darbuotojų poreikio greitosios pagalbos skambučiams centre priimti ir administruoti .

Vidutinis darbo užmokestis, pažymėtina, augo visose ministrų valdymo srityse. Ženkliai darbo užmokestis augo užsienio reikalų (daugiau nei penktadaliu), taip pat energetikos, sveikatos apsaugos, vidaus reikalų ministrų valdymo srityse (kiek mažiau nei 20 proc.).

„Minėtus pokyčius valstybės viešajame sektoriuje lėmė Vyriausybės programoje įtvirtinti tikslai vykdyti valstybės administravimo sistemos pertvarką, panaikinant dirbtinai sukurtas ir perteklines valdymo sritis, besidubliuojančias darbuotojų ar institucijų funkcijas, taip pat siekis mažinti valstybės tarnybos aparatą, gerinti likusių valstybės tarnautojų motyvaciją ir darbo kokybę“, – teigė vidaus reikalų ministras E. Misiūnas.

Pokyčiai viešajame sektoriuje 2018 metais įgyvendinti ir dėl priimtų Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimų, sudariusių sąlygas valstybės tarnybos pertvarkai, kurios esmė – mažesnė, bet efektyvesnė valstybės tarnyba, taip pat patvirtintos pavyzdinės ministerijos, įstaigų prie ministerijos, kitų ministerijai pavaldžių įstaigų administracijos struktūros.

Pažymėtina, kad viešojo sektoriaus optimizacija vykdyta keliomis kryptimis: valstybės valdomų įmonių pertvarka, skirta įmonių veiklos skaidrinimui ir grąžos visuomenei didinimui, jungimo būdu reorganizuotos teritoriniu principu veikiančios ir atskiro juridinio asmens statusą turinčios viešojo sektoriaus organizacijos, atliekant viešųjų ir administracinių paslaugų peržiūrą, identifikuojant perteklines ir nebūdingas paslaugas ir kt.

Viešojo sektoriaus ataskaitą vidaus reikalų ministras E. Misiūnas kitą savaitę pristatys Vyriausybėje.

2018 metų viešojo sektoraus ataskaitą rasite čia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip sumažinti paskolos mėnesio įmoką?

Paskola geromis sąlygomis yra labai svarbi. Vienas iš būdų sumažinti paskolos išlaidas yra pereiti prie paskolos su pigesnėmis palūkanomis. Kaip aš galiu sumažinti savo paskolas? Yra dviejų tipų paskolos: su užstatu (kai skolinatės naudodami turtą, pavyzdžiui, namą kaip užstatą), neužtikrinta (kai tarp jūsų ir skolintojo yra sudaryta oficiali sutartis). Asmeninė paskola yra be užstato, o tai reiškia, kad jūsų namams negresia pavojus. Tai gana nebrangi paskola, kurią grąžinate per nustatytą terminą (paprastai nuo vienerių iki septynerių metų) reguliariai mokėdami mėnesinius

Kokios įmonės gali gauti ES paramą?

Visi Europos piliečiai ir daugelis kitų pasaulio šalių tiesiogiai arba netiesiogiai gauna naudos iš ES biudžeto. Ji padeda milijonams studentų, tūkstančiams mokslininkų ir daugeliui miestų, regionų ir ne pelno organizacijų. Visi ES piliečiai gali kreiptis dėl ES finansavimo, tai apima ir ES įsisteigusias įmones. ES parama turi keletą skirtingų finansavimo programų, dėl kurių galite kreiptis, atsižvelgdami į jūsų verslo ar projekto pobūdį. Finansavimo galimybių taip pat galima gauti per programas, kurias tiesiogiai įgyvendins valstybės narės, pavyzdžiui, atkūrimo ir atsparumo priemonė

Kodėl verta rinkti roletus langams uždengti?

Daugelis žmonių nekreipia daug dėmesio į langų uždengimą ir dažnai pasirenka bet kokias žaliuzes ar roletus, kurios yra jų namuose. Jie praranda galimybę pakeisti savo erdvę, sukurti reikiamą funkcionalumą ir sukurti norimą išvaizdą. Taip yra todėl, kad puikiai parinkti roletai gali papildyti jūsų namų dizainą ir suteikti stilių. Alternatyva tradicinėms langų užuolaidoms yra langų roletai, tinkantys bet kurioje erdvėje. Jie yra ne tik praktiškas būdas padidinti kambario privatumą, bet ir puikus būdas valdyti šviesą ir temperatūrą. Protingai parinktos langų žaliuzės

Baldų furnitūra: kodėl lankstai tokie svarbūs?

Šiandien baldai neįsivaizduojami be furnitūros. Tai gali būti, pavyzdžiui, lankstai ir jų komponentai, kurie užtikrina gaminio funkcionalumą. Ar spintelė yra spintelė, jei jos durelės  tinkamai nesivarsto? Būtent durelių lankstai, spintelių lankstai bei panaši baldų furnitūra garantuoja baldo panaudojimo kokybę ir patvarumą.  Kaip išsirinkti tinkamus lankstus? Pagal tvirtinimo būdą ir vietą lankstai gali šiek tiek skirtis. Priklausomai nuo durelių atidarymo ir baldo konstrukcinių ypatumų, lankstai baldams būna įvairūs ir atitinka skirtingą atidarymo kampą. Taigi, standartinis kampas yra 105–110 laipsnių, o specialaus

Taip pat skaitykite