Viešojo sektoriaus pokyčiai: darbuotojų ir organizacijų mažėjo, atlyginimai augo

Viešojo sektoriaus optimizacija 2018 metais vyko užtikrintai ir rezultatyviai –  jau devintą kartą Vidaus reikalų ministerijos (VRM) rengiamos kasmetinės viešojo sektoriaus ataskaitos duomenimis, viešojo sektoriaus organizacijų skaičiaus mažėjimą lydėjo valstybės tarnautojų skaičiaus mažėjimas ir vidutinio darbo užmokesčio augimas.

2018-aisiais viešajame sektoriuje iš viso veikė 4120 organizacijų, iš kurių 751, arba mažiau nei penktadalis, priskiriamos valstybės viešajam sektoriui, o savivaldybių viešajam sektoriui priklausė 3369 organizacijos, arba daugiau nei 80 proc.

Bendras viešojo sektoriaus organizacijų skaičius sumažėjo 171 įstaiga. Skaičiuojama, kad valstybės viešajame sektoriuje organizacijų sumažėjo beveik dvigubai daugiau nei savivaldybėse (111 ir 60). Tai parodo spartesnį ir rezultatyvesnį viešojo sektoriaus optimizavimo įgyvendinimą valstybės lygiu.

„Ataskaitoje apžvelgti pagrindiniai pjūviai, pagal kuriuos matuotas pokytis viešajame sektoriuje – tai yra organizacijų, jose dirbančių darbuotojų skaičius, darbo užmokesčio fondas, taip pat vidutinis darbuotojų darbo užmokestis. Matome, kad reikalingas pokytis viešajame sektoriuje sėkmingai įsibėgėja –  rezultatams pasiekti prireikia mažiau resursų, o kylant atlyginimams viešasis sektorius pritraukia vis daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų“, – sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Viešajame sektoriuje 2018 metais vidutiniškai dirbo 345 tūkst. darbuotojų arba 25,1 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų. Tai – 18,4 tūkst. mažiau darbuotojų nei ankstesniais metais. Valstybės tarnautojai sudarė 14 proc., arba 48 333, visų viešojo sektoriaus darbuotojų. Viešajame sektoriuje 2018 metais valstybės tarnautojų skaičius mažėjo beveik pusantro tūkstančio darbuotojų, iš kurių bene visas skaičius – valstybės viešajame sektoriuje. 

Dėl įgyvendintų viešojo sektoriaus optimizavimo iniciatyvų, praėjusiais metais valstybės viešasis sektorius, skaičiuojant organizacijų skaičiaus mažėjimą, susitraukė 13 proc., o skaičiuojant darbuotojų skaičiaus mažėjimą – 8,9 proc. Tuo tarpu savivaldybių viešajame sektoriuje reikšmingų pokyčių nestebima jau keli metai – darbuotojų skaičius mažėjo vos 1,5 proc. 

Viešojo sektoriaus vidutinis darbo užmokestis 2018 metais siekė 751,5 Eur. Lyginant su praėjusių metų duomenimis (680 Eur), vidutinis darbo užmokestis padidėjo 71,5 Eur (9,5 proc.).

Vidutinio darbo užmokesčio mediana, lyginant su 2017 metais, gana ženkliai augo abiejuose sektoriuose: valstybės viešojo sektoriaus darbo užmokesčio mediana augo 8,9 proc. (871 Eur), savivaldybių viešojo sektoriaus – 11,2 proc. (632 Eur).

2018 metais toliau kilo valstybės viešojo sektoriaus organizacijų darbuotojų vidutinis darbo užmokestis – lyginant su 2017-aisiais, jis padidėjo 71 Eur ir siekė vidutiniškai 871 Eur.

Lyginant vidutinį darbo užmokestį viešajame ir privačiame sektoriuje, pažymėtina, kad privataus sektoriaus vidutinis darbo užmokestis yra 162,5 Eur didesnis nei viešajame sektoriuje, 43 Eur didesnis nei valstybės viešajame sektoriuje ir daugiau nei 280 Eur didesnis nei savivaldybių viešajame sektoriuje.

2018 metais valstybės viešajame sektoriuje fiksuotas vidutinio darbo užmokesčio augimas buvo beveik dvigubai didesnis nei praėjusiais metais, tačiau, nepaisant to, dar nepasiekė privataus sektoriaus vidutinio darbo užmokesčio ir nežymiai atsilieka (4,7 proc.). 

Palyginus vidutinio darbuotojų skaičiaus pokyčius ministrų valdomose srityse, nustatyta, kad darbuotojų skaičius mažėjo visose ministrų valdomose srityse (išskyrus energetikos ministro valdymo srityje, kur skaičius išliko stabilus). Pastebimai darbuotojų skaičius mažėjo aplinkos (14 proc.), susisiekimo (10 proc.), vidaus reikalų (10 proc., neskaičiuojant statutinių valstybės tarnautojų) valdymo srityse. 

Vidaus reikalų ministro valdymo srityje 2018 metais vidutiniškai dirbo 21,6 tūkst. darbuotojų, įskaitant statutinius valstybės tarnautojus. Palyginti su praėjusių metų duomenimis, darbuotojų skaičius sumažėjo 830 darbuotojų, arba beveik 4 proc. Toks mažėjimas fiksuotas dėl Vidaus reikalų ministerijoje ir pavaldžiose įstaigose vykusių pertvarkų, siekiant optimizuoti administracines struktūras, išgryninti vykdomas funkcijas, pašalinti funkcijų dubliavimą.

Nuo 78 iki 114  išaugo darbuotojų skaičius (neskaičiuojant statutinių valstybės tarnautojų) Bendrajame pagalbos centre dėl naujų darbuotojų poreikio greitosios pagalbos skambučiams centre priimti ir administruoti .

Vidutinis darbo užmokestis, pažymėtina, augo visose ministrų valdymo srityse. Ženkliai darbo užmokestis augo užsienio reikalų (daugiau nei penktadaliu), taip pat energetikos, sveikatos apsaugos, vidaus reikalų ministrų valdymo srityse (kiek mažiau nei 20 proc.).

„Minėtus pokyčius valstybės viešajame sektoriuje lėmė Vyriausybės programoje įtvirtinti tikslai vykdyti valstybės administravimo sistemos pertvarką, panaikinant dirbtinai sukurtas ir perteklines valdymo sritis, besidubliuojančias darbuotojų ar institucijų funkcijas, taip pat siekis mažinti valstybės tarnybos aparatą, gerinti likusių valstybės tarnautojų motyvaciją ir darbo kokybę“, – teigė vidaus reikalų ministras E. Misiūnas.

Pokyčiai viešajame sektoriuje 2018 metais įgyvendinti ir dėl priimtų Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimų, sudariusių sąlygas valstybės tarnybos pertvarkai, kurios esmė – mažesnė, bet efektyvesnė valstybės tarnyba, taip pat patvirtintos pavyzdinės ministerijos, įstaigų prie ministerijos, kitų ministerijai pavaldžių įstaigų administracijos struktūros.

Pažymėtina, kad viešojo sektoriaus optimizacija vykdyta keliomis kryptimis: valstybės valdomų įmonių pertvarka, skirta įmonių veiklos skaidrinimui ir grąžos visuomenei didinimui, jungimo būdu reorganizuotos teritoriniu principu veikiančios ir atskiro juridinio asmens statusą turinčios viešojo sektoriaus organizacijos, atliekant viešųjų ir administracinių paslaugų peržiūrą, identifikuojant perteklines ir nebūdingas paslaugas ir kt.

Viešojo sektoriaus ataskaitą vidaus reikalų ministras E. Misiūnas kitą savaitę pristatys Vyriausybėje.

2018 metų viešojo sektoraus ataskaitą rasite čia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

S. Skvernelis: šventinį savaitgalį bus ribojamas patekimas į visus šalies miestus ir miestelius

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad šventinį Velykų savaitgalį bus ribojamas patekimas į miestus ir miestelius. „Negalime atsipalaiduoti. Negalime rizikuoti, tai vis dar per daug pavojinga. Todėl prašau: susilaikykime nuo viešnagių ir kelionių, pasveikinkime ir palinkėkime sveikatos šeimos nariams bei artimiesiems nuotoliniu būdu. Visi esame pasiilgę atskirai gyvenančių senelių, tėvų, kitų šeimos narių. Tačiau geriausia, ką šiandien galime padaryti dėl jų ir dėl savęs pačių – nevažiuoti sveikinti ir lankyti jų per Velykas“, – feisbuke pranešė S. Skvernelis. Kaip paskelbė

Karantino metu darželinukų ir neformaliojo ugdymo įstaigų ugdytinių tėvams nebus taikomas mokestis

Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai balandžio 2-ąją dalyvavo IX šaukimo 13-ajame neeiliniame posėdyje nuotoliniu būdu. Darbotvarkėje registruoti 3 sprendimo projektai. Visiems jiems buvo pritarta. Tarybos narių balsų dauguma pritarta Šilutės rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto pakeitimui. Su šiuo sprendimo projektu galite susipažinti čia. Taip pat pritarta sprendimo projektui „Dėl mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. Dėl karantino nevykdant ugdymo proceso švietimo įstaigose, siūlyta papildyti mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo

Paslaptingieji Velykų rytmečio svečiai     

Artėjančios Velykų šventės kaskart tampa proga prisiminti tradicijas ir papročius. Velykų vaizdiniai dabar panašūs visoje Lietuvoje: išsprogusios beržų šakelės, skubėjimas į bažnyčią, Velykų rytą šokanti saulė, dažomi ir daužomi margučiai… Tačiau kas tuos margintus kiaušinius atneša? Kas palieka ant palangės ar sode, kur vaikai juos susiieško? O gal galima ir patiems kuo nors prisidėti? Reikėtų pastebėti, kad didžiosios kalendorinės šventės – Velykos ir Kalėdos – turi savo personažą, kuris aplanko vaikus ir įvertina gerus arba blogus darbus. Per Kalėdas tai

ŠMSM kancleris: sugadinus valstybės duotą kompiuterį bausti reikėtų išimtiniu atveju

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Tomas Daukantas akcentuoja, kad, vaikui praradus ar sugadinus ministerijos parūpintą kompiuterį, neturėtų būti taikoma bendra taisyklė skirti baudą. Pasak jo, reikėtų individualiai įvertinti kiekvieną situaciją. Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius savivaldybėms siūlo gautus kompiuterius apdrausti. Atsižvelgdama į skubią situaciją, Nacionalinė švietimo agentūra neskelbiamų derybų būdu perka 15 tūkstančių planšetinių ir 20 tūkstančių nešiojamųjų kompiuterių mokykloms. Toks pirkimo būdas suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba. „(Mokyklų atmintinėse. – ELTA) nėra sąlygų surašyta,