Viešojo sektoriaus pokyčiai: darbuotojų ir organizacijų mažėjo, atlyginimai augo

Viešojo sektoriaus optimizacija 2018 metais vyko užtikrintai ir rezultatyviai –  jau devintą kartą Vidaus reikalų ministerijos (VRM) rengiamos kasmetinės viešojo sektoriaus ataskaitos duomenimis, viešojo sektoriaus organizacijų skaičiaus mažėjimą lydėjo valstybės tarnautojų skaičiaus mažėjimas ir vidutinio darbo užmokesčio augimas.

2018-aisiais viešajame sektoriuje iš viso veikė 4120 organizacijų, iš kurių 751, arba mažiau nei penktadalis, priskiriamos valstybės viešajam sektoriui, o savivaldybių viešajam sektoriui priklausė 3369 organizacijos, arba daugiau nei 80 proc.

Bendras viešojo sektoriaus organizacijų skaičius sumažėjo 171 įstaiga. Skaičiuojama, kad valstybės viešajame sektoriuje organizacijų sumažėjo beveik dvigubai daugiau nei savivaldybėse (111 ir 60). Tai parodo spartesnį ir rezultatyvesnį viešojo sektoriaus optimizavimo įgyvendinimą valstybės lygiu.

„Ataskaitoje apžvelgti pagrindiniai pjūviai, pagal kuriuos matuotas pokytis viešajame sektoriuje – tai yra organizacijų, jose dirbančių darbuotojų skaičius, darbo užmokesčio fondas, taip pat vidutinis darbuotojų darbo užmokestis. Matome, kad reikalingas pokytis viešajame sektoriuje sėkmingai įsibėgėja –  rezultatams pasiekti prireikia mažiau resursų, o kylant atlyginimams viešasis sektorius pritraukia vis daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų“, – sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Viešajame sektoriuje 2018 metais vidutiniškai dirbo 345 tūkst. darbuotojų arba 25,1 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų. Tai – 18,4 tūkst. mažiau darbuotojų nei ankstesniais metais. Valstybės tarnautojai sudarė 14 proc., arba 48 333, visų viešojo sektoriaus darbuotojų. Viešajame sektoriuje 2018 metais valstybės tarnautojų skaičius mažėjo beveik pusantro tūkstančio darbuotojų, iš kurių bene visas skaičius – valstybės viešajame sektoriuje. 

Dėl įgyvendintų viešojo sektoriaus optimizavimo iniciatyvų, praėjusiais metais valstybės viešasis sektorius, skaičiuojant organizacijų skaičiaus mažėjimą, susitraukė 13 proc., o skaičiuojant darbuotojų skaičiaus mažėjimą – 8,9 proc. Tuo tarpu savivaldybių viešajame sektoriuje reikšmingų pokyčių nestebima jau keli metai – darbuotojų skaičius mažėjo vos 1,5 proc. 

Viešojo sektoriaus vidutinis darbo užmokestis 2018 metais siekė 751,5 Eur. Lyginant su praėjusių metų duomenimis (680 Eur), vidutinis darbo užmokestis padidėjo 71,5 Eur (9,5 proc.).

Vidutinio darbo užmokesčio mediana, lyginant su 2017 metais, gana ženkliai augo abiejuose sektoriuose: valstybės viešojo sektoriaus darbo užmokesčio mediana augo 8,9 proc. (871 Eur), savivaldybių viešojo sektoriaus – 11,2 proc. (632 Eur).

2018 metais toliau kilo valstybės viešojo sektoriaus organizacijų darbuotojų vidutinis darbo užmokestis – lyginant su 2017-aisiais, jis padidėjo 71 Eur ir siekė vidutiniškai 871 Eur.

Lyginant vidutinį darbo užmokestį viešajame ir privačiame sektoriuje, pažymėtina, kad privataus sektoriaus vidutinis darbo užmokestis yra 162,5 Eur didesnis nei viešajame sektoriuje, 43 Eur didesnis nei valstybės viešajame sektoriuje ir daugiau nei 280 Eur didesnis nei savivaldybių viešajame sektoriuje.

2018 metais valstybės viešajame sektoriuje fiksuotas vidutinio darbo užmokesčio augimas buvo beveik dvigubai didesnis nei praėjusiais metais, tačiau, nepaisant to, dar nepasiekė privataus sektoriaus vidutinio darbo užmokesčio ir nežymiai atsilieka (4,7 proc.). 

Palyginus vidutinio darbuotojų skaičiaus pokyčius ministrų valdomose srityse, nustatyta, kad darbuotojų skaičius mažėjo visose ministrų valdomose srityse (išskyrus energetikos ministro valdymo srityje, kur skaičius išliko stabilus). Pastebimai darbuotojų skaičius mažėjo aplinkos (14 proc.), susisiekimo (10 proc.), vidaus reikalų (10 proc., neskaičiuojant statutinių valstybės tarnautojų) valdymo srityse. 

Vidaus reikalų ministro valdymo srityje 2018 metais vidutiniškai dirbo 21,6 tūkst. darbuotojų, įskaitant statutinius valstybės tarnautojus. Palyginti su praėjusių metų duomenimis, darbuotojų skaičius sumažėjo 830 darbuotojų, arba beveik 4 proc. Toks mažėjimas fiksuotas dėl Vidaus reikalų ministerijoje ir pavaldžiose įstaigose vykusių pertvarkų, siekiant optimizuoti administracines struktūras, išgryninti vykdomas funkcijas, pašalinti funkcijų dubliavimą.

Nuo 78 iki 114  išaugo darbuotojų skaičius (neskaičiuojant statutinių valstybės tarnautojų) Bendrajame pagalbos centre dėl naujų darbuotojų poreikio greitosios pagalbos skambučiams centre priimti ir administruoti .

Vidutinis darbo užmokestis, pažymėtina, augo visose ministrų valdymo srityse. Ženkliai darbo užmokestis augo užsienio reikalų (daugiau nei penktadaliu), taip pat energetikos, sveikatos apsaugos, vidaus reikalų ministrų valdymo srityse (kiek mažiau nei 20 proc.).

„Minėtus pokyčius valstybės viešajame sektoriuje lėmė Vyriausybės programoje įtvirtinti tikslai vykdyti valstybės administravimo sistemos pertvarką, panaikinant dirbtinai sukurtas ir perteklines valdymo sritis, besidubliuojančias darbuotojų ar institucijų funkcijas, taip pat siekis mažinti valstybės tarnybos aparatą, gerinti likusių valstybės tarnautojų motyvaciją ir darbo kokybę“, – teigė vidaus reikalų ministras E. Misiūnas.

Pokyčiai viešajame sektoriuje 2018 metais įgyvendinti ir dėl priimtų Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimų, sudariusių sąlygas valstybės tarnybos pertvarkai, kurios esmė – mažesnė, bet efektyvesnė valstybės tarnyba, taip pat patvirtintos pavyzdinės ministerijos, įstaigų prie ministerijos, kitų ministerijai pavaldžių įstaigų administracijos struktūros.

Pažymėtina, kad viešojo sektoriaus optimizacija vykdyta keliomis kryptimis: valstybės valdomų įmonių pertvarka, skirta įmonių veiklos skaidrinimui ir grąžos visuomenei didinimui, jungimo būdu reorganizuotos teritoriniu principu veikiančios ir atskiro juridinio asmens statusą turinčios viešojo sektoriaus organizacijos, atliekant viešųjų ir administracinių paslaugų peržiūrą, identifikuojant perteklines ir nebūdingas paslaugas ir kt.

Viešojo sektoriaus ataskaitą vidaus reikalų ministras E. Misiūnas kitą savaitę pristatys Vyriausybėje.

2018 metų viešojo sektoraus ataskaitą rasite čia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Jei keliauju į JAV, man reikalinga Esta ar viza?

Dauguma keliautojų svajoja bent kartą nuvykti į JAV, tačiau gana dažnai manoma, kad prireiks pasirūpinti daugybe kelionės formalumų, ir patekti į šią šalį nebus labai paprasta. Vis dėlto, šiandien galime pasidžiaugti, kad mūsų šalies piliečiai turi galimybę keliauti į JAV beviziu režimu – kaip ir kitų Visa Waiver programoje dalyvaujančių šalių piliečiai, lietuviai turi pasirūpinti Esta leidimu, kurio gavimas yra gerokai paprastesnis nei JAV vizos. Taigi, keliai į Ameriką tampa atviresni. Gauti Esta leidimą yra gerokai paprasčiau nei JAV vizą, tačiau

Astrologinė prognozė rugsėjo 16 – rugsėjo 22 d.

AVINAS Šią savaitę kai kurie jums aktualūs projektai turės galimybę įsikūnyti. Pats metas dėti pamatus suplanuotai veiklai, pasirūpinti materialine gerove, verslo reformomis. Neblogai seksis tai, kas susiję su nekilnojamuoju turtu, nuoma, namų apdaila ir remontu, dailiaisiais amatais. Gali pavykti gauti lengvatą, nuolaidą, reikalingą informaciją. Savaitgalį neskubėkite žadėti, įsipareigoti. Kad ir ką suplanavote, gali atsirasti nenumatytų kliūčių. Jei įmanoma, apsiribokite buitiniais darbais, šeiminiais reikalais. JAUTIS Ši savaitė palanki kūrybai, socialinei, sportinei, pedagoginei veiklai. Galite rasti galimybių pasipelnyti, sustiprinti turtines pozicijas, pagerinti

Antri mokslo metai po Šilutės profesinių mokyklų jungtuvių

2018 m. rugsėjo 3 d. Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla buvo prijungta prie Šilutės žemės ūkio mokyklos. Ši nuo šių metų sausio 1-osios pakeitė ir juridinį statusą, ir pavadinimą – tapo VšĮ Šilutės profesinio mokymo centru (Šilutės PMC). Buvusi Šilutės turizmo ir verslo mokykla – Šilutės PMC paslaugų ir turizmo skyriumi, buvusi Žemės ūkio mokykla – Žemės ūkio ir transporto skyriumi, o Žemaičių Naumiestyje ir toliau veikia Žuvininkystės praktinio mokymo centras. Žinoma, ne visi pritarė šioms dviejų mokyklų jungtuvėms,

Teatro vadovė ir dvasinio konsultavimo specialistė

Rugsėjo pradžioje Šilutės kamerinio dramos teatro direktorė Ramunė Kiniulytė gimtadienio proga sulaukė dėmesio – ne šiaip gimtadienis, jau 40 metų. Kilusi iš Tauragės, jau 18 metų Šilutėje. Po teologijos mokslų studijų bendrakursė pakvietė į Šilutę, dirbo versle. Teatre – jau keturiolikti metai, jam vadovauja 12 metų. Baigė magistrantūrą, nenutolo nuo religijotyros, papildomai įgijo dvasinio konsultavimo žinių. Šilutės kultūros ir pramogų centre jau triūsia statybininkai – šį pastatą pradedama renovuoti. Šilutės kamerinis dramos teatras prisiglaudė buvusiame vaikų darželyje (Liepų 16, Šilutėje).