Viešojo sektoriaus pokyčiai: darbuotojų ir organizacijų mažėjo, atlyginimai augo

Viešojo sektoriaus optimizacija 2018 metais vyko užtikrintai ir rezultatyviai –  jau devintą kartą Vidaus reikalų ministerijos (VRM) rengiamos kasmetinės viešojo sektoriaus ataskaitos duomenimis, viešojo sektoriaus organizacijų skaičiaus mažėjimą lydėjo valstybės tarnautojų skaičiaus mažėjimas ir vidutinio darbo užmokesčio augimas.

2018-aisiais viešajame sektoriuje iš viso veikė 4120 organizacijų, iš kurių 751, arba mažiau nei penktadalis, priskiriamos valstybės viešajam sektoriui, o savivaldybių viešajam sektoriui priklausė 3369 organizacijos, arba daugiau nei 80 proc.

Bendras viešojo sektoriaus organizacijų skaičius sumažėjo 171 įstaiga. Skaičiuojama, kad valstybės viešajame sektoriuje organizacijų sumažėjo beveik dvigubai daugiau nei savivaldybėse (111 ir 60). Tai parodo spartesnį ir rezultatyvesnį viešojo sektoriaus optimizavimo įgyvendinimą valstybės lygiu.

„Ataskaitoje apžvelgti pagrindiniai pjūviai, pagal kuriuos matuotas pokytis viešajame sektoriuje – tai yra organizacijų, jose dirbančių darbuotojų skaičius, darbo užmokesčio fondas, taip pat vidutinis darbuotojų darbo užmokestis. Matome, kad reikalingas pokytis viešajame sektoriuje sėkmingai įsibėgėja –  rezultatams pasiekti prireikia mažiau resursų, o kylant atlyginimams viešasis sektorius pritraukia vis daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų“, – sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Viešajame sektoriuje 2018 metais vidutiniškai dirbo 345 tūkst. darbuotojų arba 25,1 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų. Tai – 18,4 tūkst. mažiau darbuotojų nei ankstesniais metais. Valstybės tarnautojai sudarė 14 proc., arba 48 333, visų viešojo sektoriaus darbuotojų. Viešajame sektoriuje 2018 metais valstybės tarnautojų skaičius mažėjo beveik pusantro tūkstančio darbuotojų, iš kurių bene visas skaičius – valstybės viešajame sektoriuje. 

Dėl įgyvendintų viešojo sektoriaus optimizavimo iniciatyvų, praėjusiais metais valstybės viešasis sektorius, skaičiuojant organizacijų skaičiaus mažėjimą, susitraukė 13 proc., o skaičiuojant darbuotojų skaičiaus mažėjimą – 8,9 proc. Tuo tarpu savivaldybių viešajame sektoriuje reikšmingų pokyčių nestebima jau keli metai – darbuotojų skaičius mažėjo vos 1,5 proc. 

Viešojo sektoriaus vidutinis darbo užmokestis 2018 metais siekė 751,5 Eur. Lyginant su praėjusių metų duomenimis (680 Eur), vidutinis darbo užmokestis padidėjo 71,5 Eur (9,5 proc.).

Vidutinio darbo užmokesčio mediana, lyginant su 2017 metais, gana ženkliai augo abiejuose sektoriuose: valstybės viešojo sektoriaus darbo užmokesčio mediana augo 8,9 proc. (871 Eur), savivaldybių viešojo sektoriaus – 11,2 proc. (632 Eur).

2018 metais toliau kilo valstybės viešojo sektoriaus organizacijų darbuotojų vidutinis darbo užmokestis – lyginant su 2017-aisiais, jis padidėjo 71 Eur ir siekė vidutiniškai 871 Eur.

Lyginant vidutinį darbo užmokestį viešajame ir privačiame sektoriuje, pažymėtina, kad privataus sektoriaus vidutinis darbo užmokestis yra 162,5 Eur didesnis nei viešajame sektoriuje, 43 Eur didesnis nei valstybės viešajame sektoriuje ir daugiau nei 280 Eur didesnis nei savivaldybių viešajame sektoriuje.

2018 metais valstybės viešajame sektoriuje fiksuotas vidutinio darbo užmokesčio augimas buvo beveik dvigubai didesnis nei praėjusiais metais, tačiau, nepaisant to, dar nepasiekė privataus sektoriaus vidutinio darbo užmokesčio ir nežymiai atsilieka (4,7 proc.). 

Palyginus vidutinio darbuotojų skaičiaus pokyčius ministrų valdomose srityse, nustatyta, kad darbuotojų skaičius mažėjo visose ministrų valdomose srityse (išskyrus energetikos ministro valdymo srityje, kur skaičius išliko stabilus). Pastebimai darbuotojų skaičius mažėjo aplinkos (14 proc.), susisiekimo (10 proc.), vidaus reikalų (10 proc., neskaičiuojant statutinių valstybės tarnautojų) valdymo srityse. 

Vidaus reikalų ministro valdymo srityje 2018 metais vidutiniškai dirbo 21,6 tūkst. darbuotojų, įskaitant statutinius valstybės tarnautojus. Palyginti su praėjusių metų duomenimis, darbuotojų skaičius sumažėjo 830 darbuotojų, arba beveik 4 proc. Toks mažėjimas fiksuotas dėl Vidaus reikalų ministerijoje ir pavaldžiose įstaigose vykusių pertvarkų, siekiant optimizuoti administracines struktūras, išgryninti vykdomas funkcijas, pašalinti funkcijų dubliavimą.

Nuo 78 iki 114  išaugo darbuotojų skaičius (neskaičiuojant statutinių valstybės tarnautojų) Bendrajame pagalbos centre dėl naujų darbuotojų poreikio greitosios pagalbos skambučiams centre priimti ir administruoti .

Vidutinis darbo užmokestis, pažymėtina, augo visose ministrų valdymo srityse. Ženkliai darbo užmokestis augo užsienio reikalų (daugiau nei penktadaliu), taip pat energetikos, sveikatos apsaugos, vidaus reikalų ministrų valdymo srityse (kiek mažiau nei 20 proc.).

„Minėtus pokyčius valstybės viešajame sektoriuje lėmė Vyriausybės programoje įtvirtinti tikslai vykdyti valstybės administravimo sistemos pertvarką, panaikinant dirbtinai sukurtas ir perteklines valdymo sritis, besidubliuojančias darbuotojų ar institucijų funkcijas, taip pat siekis mažinti valstybės tarnybos aparatą, gerinti likusių valstybės tarnautojų motyvaciją ir darbo kokybę“, – teigė vidaus reikalų ministras E. Misiūnas.

Pokyčiai viešajame sektoriuje 2018 metais įgyvendinti ir dėl priimtų Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimų, sudariusių sąlygas valstybės tarnybos pertvarkai, kurios esmė – mažesnė, bet efektyvesnė valstybės tarnyba, taip pat patvirtintos pavyzdinės ministerijos, įstaigų prie ministerijos, kitų ministerijai pavaldžių įstaigų administracijos struktūros.

Pažymėtina, kad viešojo sektoriaus optimizacija vykdyta keliomis kryptimis: valstybės valdomų įmonių pertvarka, skirta įmonių veiklos skaidrinimui ir grąžos visuomenei didinimui, jungimo būdu reorganizuotos teritoriniu principu veikiančios ir atskiro juridinio asmens statusą turinčios viešojo sektoriaus organizacijos, atliekant viešųjų ir administracinių paslaugų peržiūrą, identifikuojant perteklines ir nebūdingas paslaugas ir kt.

Viešojo sektoriaus ataskaitą vidaus reikalų ministras E. Misiūnas kitą savaitę pristatys Vyriausybėje.

2018 metų viešojo sektoraus ataskaitą rasite čia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa

Pasaulyje tarp vandenų…

Kadaise, kai kas paklausdavo, kuo ypatingas kraštas, kuriame gyvenu, sakydavau, kad neturime kelių kryžkelės. Tik dvi šakos: viena į šiaurę, kita į rytus. Iš kairės – Kaliningrado sritis, į vakarus – marių vandenys. Kai pusę gyvenimo praplaukiojau tais vandenimis skersai ir išilgai, to nebesakau, tik atsidūstu: ilgiuosi marių, už jų esančių kopų ir tolimesnių kraštų, nes jau žinau, kas už jų. Kažin, kiek yra pamariškių, kurie nesiilgėtų marių, kurie, kiekvienąkart prie jų atsidūrę, nesidžiaugtų nauju reginiu, spalvomis, vėjo dvelksmu (ar

Su šokiais ir muzika atidarytas „Šeimų skveras“

Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, Šilutėje oficialiai atidarytas „Šeimų skveras“. Naują vaikų žaidimų erdvę palaimino Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius. Susirinkusiuosius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vėliau koncertavo vaikų popchoras „Spindulys“, šokių klubo „Žvaigždūnė“ vaikų grupė. Šventės dalyvius linksmino Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotojai kvietė vaikus paskanauti vietoje keptų vafelių, kiti– pūsti muilo burbulus ar pasidaryti trispalvį vėjo malūnėlį. „Sveikinu visus Mindaugus su vardo diena. Visus sveikinu su Valstybės diena. Karaliaus